Vilniaus universiteto (VU) partnerystės prorektorius
Technikos daktaras, verslininkas, visuomenės veikėjas, verslo angelas. Pasaulinės iniciatyvos „Carbon War Room“ bendraįkūrėjas.
Žurnalistė
„Media4Change“ vadovė.
DELFI „Melo detektoriaus“ redaktorė ir žurnalistė, faktų tikrintoja.
DELFI Verslo vystymo vadovė
VDU Informatikos fakulteto docentas, VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto mokslininkas.
VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė ir vedėja, UNESCO-UNITWIN Medijų raštingumo tyrimų centro mokslininkė.
DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys.
Portalo 15min žurnalistė.
Technologijų industrijos grupės vadovas.
„EPSO-G“ infrastruktūros direktorius.
Rytų Europos studijų centro projektų asistentė.
Didžiausios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse direktorius.
Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, atsakingas už inovacijas LSMU ligoninėje.
Viešojo sektoriaus entuziastė, patirtį „užauginusi“ „Verslios Lietuvos“ generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigose.
Žurnalistė, Laimės Dietos kūrėja.
Žurnalistė, laidų vedėja.
Energetikos viceministrė.
Antrajam Lietuvos vienaragiui ,,Nord Security” priklausančių kibernetinio saugumo produktų ,,NordPass” ir ,,NordLocker” technologijų vadovas.
„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas.
Lietuvos Respublikos Seimo narys.
„BOLT“ naujojo mobilumo vadovas.
„Omberg Group“ vadovė.
„Realco” NT valdymo ir kokybės vadovė.
Dietistė ir sveikos gyvensenos puoselėtoja.
„Žinių radijo“ žurnalistas ir laidų vedėjas.
Danijos ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas. Taip pat jis buvo daniško žurnalo Raeson redaktorius.
TrenkTuras marketingo ir komunikacijos vadovė.
„Kilo Health“ patarėja medicinos klausimais.
LRT Radijo žurnalistas.
„Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai, psichoterapeutas.
Ekonomistas.
LR Aplinkos ministras, Seimo narys.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, energetikos ekspertas.
Biodegalų ir biodujų bendrovės „Kurana“ generalinis direktorius.
Jaunoji mokslininkė, Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje (LINO) politikos analitikė.
Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ tvarumo vadovas, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narys.
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko vadovė, jau beveik 15 metų prisidedanti prie Lietuvos inovacijų ekosistemos kūrimo.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA vadovas.
Inovacijų tyrėja, kurią žavi technologinė pažanga ir kuriai rūpi planetos ateitis, tikinti kiekvieno žmogaus galia daryti poveikį.
26 metų patirtį vizualinės komunikacijos srityje turintis profesionalas plėtoja įvairius vizualinio identiteto, ženklodaros ir socialinės reklamos projektus.
Dizaineris praktikas, daugiau nei 10 metų kuria ir plėtoja sprendimus pramoninio dizaino srityje tiek Lietuvoje, tiek įvairiose užsienio šalyse.
Dizaino studijos „DADADA studio“ įkūrėjas ir kūrybos vadovas.
Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorė.
Ekonomistė.
Baltijos ir Turkijos kultūros akademijos asociacijos vadovas, turkų kalbos dėstytojas.
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto, Automatikos katedros profesorius.
Užsienio reikalų viceministras, klasikas.
VDU Informatikos fakulteto dekanas.
„Telia Lietuva“ vyriausiasis juriskonsultas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, „Vital3D Technologies“ bendra įkūrėjas.
„Ignitis grupės“ inovacijų vadovas.
Fizikos mokslų daktarė
Projektą „Rail Baltica“ koordinuojančios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ Lietuvos filialo vadovas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministrė.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas.
FTMC inovacijų ir projektų vadovas, atsakingas už mokslo komercializavimą.
Susisiekimo viceministras.
„Delta biosciences“ bendraįkūrėjas.
Strateginės komunikacijos ir saugumo politikos ekspertė.
Strategijos ir verslo plėtros vadovas, „Rail Baltica“ valdymas, „LTG Infra“ .
Žurnalistė, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėja ir vedėja. .
„Ignitis grupės“ organizacinio vystymo vadovė, Grupės valdybos narė.
Pedagogas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovas.
„Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
AB „ORLEN Lietuva“ technologijos direktorius, verslo vadybos, chemijos inžinerijos ir ekonomikos profesionalas, Lietuvos vandenilio platformos narys.
„NRD Cyber Security“ direktorius, specializuojasi reagavimo į kibernetinius incidentus gebėjimų stiprinime.
Gyd. dermatovenerologė, Lietuvos ir tarptautinių kongresų lektorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos narė.
Kibernetinio saugumo ekspertas, sertifikuotas ICECOM skverbties (angl. k. „pentest“) vertintojas, sertifikuotas ISO 27001 ISMS auditorius, KTU docentas.
KN Administravimo ir korporatyvinio valdymo direktorius, Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklo „Global Shapers“ Lietuvoje steigėjas, inovacijų entuziastas.
Ilgametė didžiausios Lietuvoje kosmetikos gamintojos „BIOK laboratorija“ vadovė, šį pavasarį verslą iškeitusi į Inovacijų agentūros vairą.
„Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė
Ministrės pirmininkės patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais.
MB Inovatyvios dermatologijos centro įkūrėja ir vadovė, gydytoja dermatovenerologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Dermatovenerologijos centro profesorė.
Pilietinio tech projekto „Golos“ įkūrėjas, IT inžinierius (Baltarusija).
Istorikas, žurnalistas, politinės komunikacijos tyrėjas ir VDU ETI mokslo darbuotojas.
Svirplių fermos „Eurocrickets“ bendra įkūrėja ir komercijos vadovė.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikas.
„Future Leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėja ir vadovaujanti partnerė, Inovacijų akademijos įkūrėja.
Gyd. dermatovenerologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Dermatovenerologijos centro lektorė, doktorantė, LT ir tarptautinių kongresų lektorė.
Žaliosios politikos instituto ekspertė, aplinkosaugos politikos analitikė. Pagrindinė jos veiklos kryptis – klimato kaitos sprendimų advokacija.
Eurodesk asociacijos vadovė.
YIT Lietuva būstas vadovas
LR Seimo ateities komiteto patarėjas.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.
EMKO place, įkūrėja bei vadovė, bendradarbiauja su laisvai samdomais dizaineriais juos samdydama interjero aksesuarų bei baldų kūrybai bei jų atstovavimu rinkoje.
Klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius.
Registrų centro paslaugų valdymo direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto tarybos pirmininkė.
Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ kuratorius, Ministrės Pirmininkės patarėjas.
„Telia“ techninis saugumo ekspertas, visuomenėje išgarsėjęs įrodant e -Sveikata.lt sistemos spragas.
LEI Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas.
„Ignitis renewables“ personalo vadovė.
Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerijos ES reikalų departamento vadovas.
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja.
Baltarusijos skaitmeninių žmogaus teisių aktyvistas, NVO „Human Constanta“ įkūrėjas (Baltarusija).
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Ministras Pirmininkas.
Ministrės pirmininkės patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės profesorius, labdaros paramos fondo “Maistas Ukrainai” direktorius.
Lobistas, Lietuvos lobistų asociacijos Valdybos pirmininkas.
Oksfordo universiteto absolventė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras.
Teisininko padėjėja.
SEB banko vadovė.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Lietuvos Respublikos Seimo narys.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras.
Lietuvos liberalaus jaunimo Pirmininkas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Valdybos narys bei Lietuvos liberalaus jaunimo valdybos narys.
Kneziterapeutas, sveikos gyvensenos specialistas.
Westminsterio universiteto, modernios medijos praktikos absolventas.
Žurnalistė.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas. Mokslo interesai apima politinę komunikaciją, socialines medijas ir kt.
Lietuvos sporto komentatorius, žurnalistas.
Aplinkos viceministrė.
Nuomonės formuotojas, socialinių tinklų naujienų apžvalgininkas „Laisvės TV“.
Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos abiturientė.
Lietuvos Respublikos Seimo narys.
„Planet Positive“ CO2 pėdsako valdymo agentūros įkūrėja ir klimatui neutralaus verslo konsultantė.
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui.
Studijuoja sociologijos magistrantūroje Norvegijoje ir vadovauja savanorių organizacijai Norsk Start Oslo, kuri dirba su pabėgėlių intergracijos projektais.
„Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė
Komunikacijos specialistė, projektų vadovė komunikacijos agentūroje „Fabula Rud Pedersen Group“. Kaip nepriklausoma ekspertė rašo straipsnius dezinformacijos tema.
Lietuvos Respublikos Finansų ministrė, Ekonomistė ir socialinių mokslų daktarė.
Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė.
Vilniaus Licėjaus mokinė.
Aplinkos psichologijos mokslininkė.
Lietuvos Respublikos Seimo narė.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas.
TRINITI JUREX partneris, advokatas.
Žurnalistė, radijo laidų vedėja.
Fizinio raštingumo specialistė, projekto Lietuvos mažųjų žaidynės koordinatorė, Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos prezidentė.
Biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas.
Civilinės aviacijos asociacijos valdybos narys.
Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas.
Psichologas ir vyrų gerovės projekto Gentys.lt bendra-įkūrėjas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, lobistas.
Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.
Lietuvos Respublikos Seimo narė.
Vaikų finansinio raštingumo startuolio „Poklet“ bendraįkūrėjas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
VU rektorius, profesorius.
„Ignitis grupės“ žmonių gerovės, įvairovės ir įtraukties vadovas.
Reklamos specialistė, socialinė aktyvistė.
„PUPA“ įkūrėjas ir vadovas ir „Vilnius Tech“ dėstytojas.
VU rektoriaus patarėjas, apžvalgininkas
Žurnalistė, komunikacijos specialistė, daiktų pernaudojimo entuziastė, studijos „Denim Diaries“ įkūrėja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės vadovė
Vilniaus jėzuitų gimnazijos paramos fondo vadovas
SAP konsultantas tarptautinėje informacinių technologijų kompanijoje „Accenture“.
LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė
Žurnalistė, LRT tyrimų skyriaus vadovė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė.
Lietuvių švietimo technologijų startuolio „BitDegree“ vadovas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja
„Tvari Lietuva“ vadovė.
„Susisiekimo paslaugos“ darnaus judumo specialistas.
LR susisiekimo ministras.
Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys.
„Telia Lietuva“ atstovas spaudai.
erdvinių duomenų analitikė.
vienas iš atliekų tvarkymo įmonės „Ekobazė“ įkūrėjų.
#walk15 startuolio, turinčio 350 tūkst. vartotojų kūrėja.
Turintis ilgametės vadovavimo ir valdybos nario patirties tokiose segmentuose kaip mažmeninė ir didmeninė prekyba, eksportas, statybos, prabangos prekės.
Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ partneris.
Apvalaus kvadrato mokyklos steigėja ir direktorė.
neuromokslininkė.
viena iš iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės INVL valdybos narys ir Privataus kapitalo padalinio vadovas.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.
„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas.
„Swedbank“ finansinių institucijų ir kapitalo rinkų tarnybos vadovas.
menininkė.
teatro kritikas, kultūros apžvalgininkas bei publicistas.
kino ir medijų tyrėja, kultūros istorikė ir „Meno avilys“ tyrimų vadovė.
populiariausias lietuvių vaikų rašytojas.
muzikologė ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė.
naujienų portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė.
karininkas, majoras ir Garbės galerijos narys.
Britų tarybos Lietuvoje vadovė.
Vilniaus universiteto dėstytojas ir informacinių karų specialistas.
istorikė ir diplomatė.
politikos antropologas.
Vilniaus licėjaus mokinė.
Lietuvos moksleivių sąjungos mokymų koordinatorius.
moksleivė.
geografijos mokytojas.
VU TSPMI dėstytojas, politologas ir informacinių karų ekspertas.
VU TSPMI direktorė, saugumo ekspertė.
Valstybės saugumo departamento direktorius.
„Guidehouse Lithuania“ analitikė.
„Guidehouse Lithuania“ personalo vadovė.
Virtualios mados prekės ženklo „The Rebels“ bendraįkūrėja.
LR Vyriausybės kanclerė.
Rašytojas, publicistas.
Advokatų kontoros PRIMUS vadovaujantis partneris užsienio rinkoms.
„Synergy Finance“ santykių su klientais vadovė, „Nextury Funds“ konsultantė investicijų valdymo klausimais.
Nepriklausomos turto valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas ir valdybos narys.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
„Delfi TV“ laidų vedėja ir prodiuserė
„Delfi“ vyriausioji redaktorė.
Fotomenininkas ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas.
Poetas, prozininkas, psichologas ir filosofas.
Kompozitorė ir Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Žurnalistė ir televizijos laidų vedėja.
Europos Parlamento narys.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas.
Kulinaras
Žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja.
Europos Parlamento narys ir gydytojas mikrochirurgas.
Mokslo tyrinėtoja, žurnalistė, TV ir radijo laidų vedėja.
Belgijos telekomunikacijų sprendimų įmonės „Effortel“ bendrasavininkas.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadova.
technologijų žurnalistas, radijo ir televizijos laidų kūrėjas, muzikantas.
Naujienų portalo LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.
„Swedbank“ Informacinės saugos vadovė.
„Rockit“ vadovė.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Global Lithuanian Leaders valdybos pirmininkė, talentų pritraukimo ekspertė.
Lietuvos banko valdybos narys.
Nepriklausoma valdybų narė, verslininkė.
SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistė.
Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos, socialinės politikos ir neįgaliųjų klausimais.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas.
Birštono savivaldybės merė, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė.
Demokratijos žinių konkurso iniciatorius ir koordinatorius, Seimo kanceliarijos Spaudos biuro vyriausiasis specialistas.
Istorikas, teisininkas, socialinių mokslų daktaras.
Televizijos laidų, konkursų ir renginių vedėjas ir prodiuseris, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas.
Lietuvos inovacijų centro direktorius ir CERN pramonės palaikymo pareigūnas Lietuvoje.
„Jaunimo linijos“ Komunikacijos vadovė.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė ir manoteises.lt redaktorė.
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kunigas.
Žurnalistas, laidų vedėjas.
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ direktorė.
Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.
Gamybos inovacijų slėnio CEO.
„Tele2“ viešųjų ryšių vadovė
Pirmojo Lietuvos vienaragio „Vinted“ IT inžinerijos direktorė ir „Tech Kinship“ bendruomenės įkūrėja.
„Jaunimo linijos“ vadovė.
teisininkė, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė.
tėtis, partneris, dizaineris, kuris nuolat susiduria su spaudimu.
medicinos mokslų daktarė, vaikų gydytoja odontologė. Viena iš „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ įkūrėjų.
Naujienų portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius.
Psichologė, KK dėstytoja ir Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro direktorė.
Vertėjas, soc. darbuotojo padėjėjas darbui su kitataučiais Jonavoje.
Politologė, VU TSPMI dėstytoja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė ir šachmatų didmeistrė.
GovTech Lab vadovė.
Suomijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius skaitmenizacijai ir technologijoms.
Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas.
Žurnalistas, visuomenininkas, vienas iš projekto „Stiprūs kartu“ įkūrėjų.
Švedijos Raudonojo Kryžiaus generalinis sekretorius.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, politikos sociologė.
LR teisingumo viceministras.
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius.
Norvegijos tvarių pramonės procesų kompetencijos centro “Eyde Cluster” vadovė.
Klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius.
Švedijos visuomenės ekstremalių situacijų agentūros komunikacijos vadovas.
Suomijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorė kovai su hibridinėmis grėsmėmis.
LR Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
ŠMSM Mokymosi visą gyvenimą departamento Neformalaus švietimo skyriaus vyr. specialistė.
Startuolių kūrėja ir švietimo inovatorė, šiuo metu su komanda vystanti informatikos ugdymo sistemą pradinių klasių mokytojams Teachers Lead Tech
Sociologijos doktorantė ir istorijos mokytoja ekspertė.
Vilniaus licėjaus mokinys.
„Renkuosi mokyti!“ programos vadovas, specialiųjų klasių mokytojas Vilniaus Šilo mokykloje.
„LRT English“ redaktorius.
Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs Lietuvos karinės žvalgybos ir buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius, atsargos pulkininkas.
Krašto apsaugos ministras ir LR Seimo narys.
VU TSPMI profesorė, tarptautinių santykių ir saugumo politikos tyrėja.
VU TSPMI profesorius, tarptautinių santykių ekspertas.
Žurnalistas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Advokatė ir dėstytoja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Aktorius
Vaikų psichologė
„Maisto banko“ vadovas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė
Meno kūrėjai ir juos atstovaujančios organizacijos politiniame lygmenyje ir visuomenėje dažnai laikomi tik paramos prašytojais ar gavėjais. Siekdami pakeisti šį stereotipą aptarsime, kaip visuomenė bei sprendimų priėmėjai vertina menininkų kuriamą pridėtinę vertę bei jos įtaką visuomenės raidai. Kiek menininkai ir menas yra visuomenės inovacijų ir transformacijų variklis, kuriantis mūsų kasdienę ir sociokultūrinę aplinką? Diskutuosime, kiek meno ir menininkų sukuriama vertė visuomenei ir valstybei koreliuoja su visuotine ekonominės vertės paieška bei apskaičiavimu. Kodėl meno vertės matuojamos tik industriniais, kiekybiniais rodikliais? Gal atėjo laikas į jas atrasti vertybinį ir brandžios saviraiškos visuomenės požiūrį?
151 metai – tiek laiko prireiks, kad visame pasaulyje būtų išspręsta ekonominė lyčių nelygybė ir moterys galėtų pasigirti vienodu atlygiu už tokį pat darbą, vis dažniau įsidarbintų neretai „vyriškais“ vadinamuose sektoriuose.
Ir nors Lietuva, kaip ir lyderiaujančios Šiaurės Europos šalys, yra kur kas arčiau šio tikslo, pokyčius stabdančių barjerų ar stereotipų netrūksta. Mergaitės ypač retai renkasi STEM srities mokslus, o energetikos, technologijų įmonėse dirbančių moterų vis dar yra labai mažai. Tad ar išties problema gimsta dar mokyklos suole, kur mergaitės atbaidomos nuo perspektyvių specialybių?
Po ilgus metus trukusio augimo 2022-aisiais finansų rinkose vyksta didžiausia per keliolika metų korekcija. Karas, infliacija, pandemija, kylančios palūkanų normos bei nežinomybė dėl pasaulio ekonomikos – tai tik kelios priežastys, kodėl madingiausia spalva finansų rinkose šiemet yra raudona. Kaip paprastiems investuotojams išlaikyti ramų protą neramiais laikais? Ar išvis verta prognozuoti, kada rinkos vėl sužaliuos, o gal tiesiog reikėtų ramiai ir reguliariai investuoti? Kaip nepatyrusiems investuotojams atsispirti pagundoms investuoti į rizikingas priemones arba pradėti aktyvią prekybą (day trading)?
Visoje Lietuvoje šiandien veikia 10 regioninių sąvartynų. Tuo tarpu daugiau nei prieš dešimtmetį vien Vilniaus apskrityje buvo skaičiuojami 126 sąvartynai ir šiukšlynai.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pagaliau išmokome gyventi ir tvarkytis atsakingiau, skaičiai rodo priešingai. Vienas lietuvis kasmet išmeta beveik 500 kg komunalinių atliekų ir šis kiekis pastaraisiais metais tik didėjo. Kodėl, nepaisant gerėjančių rūšiavimo įgūdžių, tobulėjančių perdirbimo sistemų ir atliekų naudojimo energijai gaminti, toliau auginame šiukšlių kalnus? Ar dabartiniu tempu ir su turimais įgūdžiais sugebėsime atsikratyti sąvartynų? Ar tinkamais įrankiais sprendžiame problemą?
Tarptautinių aviacijos organizacijų vertinimu, vidutiniškai viena darbo vieta aviacijos sektoriuje generuoja apie 100 tūkst. eurų BVP. Milijonas oro uostuose aptarnautų keleivių sukuria apie 1000 tiesioginių darbo vietų, o kiekviena jų aviacijos ar turizmo sektoriuje palaiko dar beveik 5000 darbo vietų kituose sektoriuose. Be to, 1 euras investicijų į aviacijos sektorių duoda 3 eurų grąžą valstybei. Pirmą kartą po 16 metų Lietuva turi naują Aviacijos strategiją. Ar mums pavyks pasiekti minėtų ekonominių rodiklių? Ar pavyks pritraukti daugiau turistų į Lietuvos kurortus? Ar pavyks sukurti daugiau darbo vietų turizmo sektoriuje? Ko reikia, kad ambicingi Aviacijos strategijos tikslai virstų realybe?
Psichologinis nerimas, kurį sukelia vis gilėjanti klimato krizė nėra naujas reiškinys. Jau 2017 metais Amerikos psichiatrų asociacija įvedė oficialų eko-nerimo apibrėžimą, o 2018 metais atliktoje nacionalinėje apklausoje net 7 iš 10 dalyvavusių JAV gyventojų pasakė, kad jaudinasi dėl klimato kaitos, o dar daugiau nei pusė jaučiasi bejėgiai. Kaip į į klimato krizę reaguojame Lietuvoje, kai nebe pirmą vasarą kaimynystėje siaučia milžiniški gaisrai ir kitos stichijos? Galbūt laikas pasikalbėti apie eko-nerimą ir mums?
Diskusijos metu kalbinsime tvarumo, aplinkosaugos ir psichologijos ekspertus ieškodami atsakymų kaip atpažinti psichologinė nerimą, kas jį sukelia ir kaip su juo susidoroti.
Lietuvos Respublikos Seimui svarstant iniciatyvą įstatymiškai drausti verslo ryšius su teroristine valstybe pripažinta Rusija Lietuvos verslo konfederacija kviečia diskutuoti, kaip keisis mūsų valstybės, visuomenės, verslo santykiai su Lietuvai priešiškomis valstybėmis bei kokiomis priemonėmis tikslinga (jei tikslinga) siekti visiško ekonominių ryšių nutraukimo.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos jaunimas naujienas labiau seka socialiniuose tinkluose, o ne tradicinėje žiniasklaidoje. Taip pat pagal kritišką informacijos viešojoje erdvėje vertinimą esame ES autsaideriai. Ar tai precedento neturintis istorinis visuomenės poslinkis? O gal vis tik nereikia bijoti dėl visuomenės ateities? Šioje diskusijoje aptarsime ką rodo naujausi sunerimti verčiantys tyrimų duomenys? Ar tai gali vesti link visuomenės radikalėjimo ir kelti pavojų demokratijai? Kokios yra naujausios socialinių tinklų tendencijos ir jų keliamos problemos? Kaip prie situacijos prisideda karas Ukrainoje? Vis pasikartojančias „cancel“ kultūros apraiškas ir kt.
Kiek mokėsime už tvarų būstą? Nepaisant balansavo ant klimato kaitos bedugnės vis dar klausiame, ar esame pasiryžę mokėti už tvarius sprendimus? Šio jautraus klausimo akivaizdoje turime suvokti, kad tvarumas šiandien jau nėra „nice to have“ – jis virsta į „must to have“. Kaip šio būtino virsmo kontekste atrodo galimybė įpirkti tvariu namus? Ar žmonės nori gyventi aplinkai draugiškame būste? Kaip plėtotojai priima žaliojo kurso iššūkius? Koks yra miestų lankstumas ir pasirengimas įgyvendinat tvaraus gyvenimo principus? Ar miestai ieško dialogo su miestų kūrėjais žaliųjų sprendimų kontekste? Kokia yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė ir investicija kuriant aplinkai draugišką gyvenimo būdą?
Diskusijoje kalbėsime apie pasirinkimą būti laisvai samdomu dizaineriu ar dirbti pagal darbo sutartį įmonėje (Freelancer VS In-house designer). Ar darbas įmonėje su darbo sutartimi suteikia daugiau galimybių ar varžo kūrybinę laisvę? Kaip rasti balansą tarp kūrybos laisvės ir užtikrinto pragyvenimo? Kokį kelią mieliau renkasi dizaineriai? Kodėl vienos įmonės samdo „freelancer‘ius“, o kitos renkasi „in-house“ dizainerius? Kas lemia šį pasirinkimą? Ar daug reikia paaukoti dizaineriui už savo kūrybinę laisvę? Diskutuos patirtį tiek dirbant įmonėje, tiek dirbant laisvai samdomą darbą turintys dizaino profesionalai. Klausime ir įmonių atstovų, kada ir kokiose situacijose jos mato skirtumus ir renkasi laisvai samdomus dizainerius.
Tarptautinių žodžių žodyne lobizmas apibrėžiamas kaip interesų grupių teisėta veikla, kuria siekiama, kad būtų priimti, pakeisti ar panaikinti joms svarbūs įstatymai, kiti teisės aktai ar politiniai sprendimai. Galimybė skirtingoms interesų grupėms įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus yra vienas esminių veikiančios demokratijos principų. Visuomenėje veikia įvairios interesų grupės – nuo jaunų šeimų, profsajungų, nevyriausybinių organizacijų iki verslo asociacijų ar pavienių įmonių, kurios siekia ne tik kuo geriau atliepti savo bendruomenių poreikius, bet ir formuoti valstybės gyvenimą. Visgi Lietuvos viešojoje erdvėje šie demokratiniai ir Vakarų demokratijose įprasti procesai bei interesų grupių veiksmai ne retai demonizuojami pabrėžiant korupcijos riziką, nors turėtų būti sveikintini ir skatinami. Diskusijos metu bus siekiama atrasti atsakymus į klausimą, ar lobizmas reiškia padidintą korupcijos riziką ar tai vis dar neišnaudota galimybė užtikrinti kokybišką ir Lietuvos gyventojų interesams atliepiančią teisėkūrą.
Kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių? Kaip priimti sprendimus siekiant paveikti ateitį, kuri dar neegzistuoja? Viena iš galimybių – ateities įžvalgų (angl. foresight) metodas, kuris naudojamas ir šiuo metu rengiamoje Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“. Įvairių sričių ekspertai įvardijo ir sutarė dėl keturių galimų Lietuvos ateities scenarijų, kurie bus toliau gilinami, o surinkta informacija panaudota kuriant bendrą Lietuvos viziją artimiausiems keliams dešimtmečiams ir rengiant „Lietuva 2050“ strateginį dokumentą.
Dabartinis pasaulis yra dinamiškas, sudėtingas ir neapibrėžtas. Prie naujų iššūkių lengviau prisitaiko valstybės, kurios ne tik įvertina praeitį, bet ir skiria dėmesio ateities perspektyvai. Galvoti apie Lietuvos ateitį skatina ne tik skirtingi globalūs pokyčių veiksniai, tokie kaip skaitmenizacija, klimato kaita, bioįvairovės nykimas, geopolitinės įtampos, demografinis disbalansas, naujos valdysenos formos, bet ir lokalūs iššūkiai, tokie kaip švietimo sistema, socialinė aplinka, vertybių kaita visuomenėje, ryšiai su diaspora ir kt. Ar pribrendome ne tik spręsti kasdienes problemas šiandien, bet ir galvoti apie valstybės ateitį? Kokie turėtų būti valstybės prioritetai? Ar šiandien klausiame savęs, kokioje valstybės norėtume gyventi 2050-aisiais?
Finansų ministerija inicijuoja diskusiją apie „Naujos karto Lietuva“ planą, kuris remiasi realių pokyčių įgyvendinimu.
Šiuo planu inicijuojami ilgalaikiai ir globalūs bei tektoniniai pokyčiai. Įgyvendinamos kompleksinės reformos, sprendžiamos Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusios problemos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse bei šalies proveržį ir konkurencingumą užtikrinantys iššūkiai, susiję su žaliąja pertvarka bei skaitmenine transformacija. Numatytos reformos ir investicijos sukurs ilgalaikį pozityvų ekonominį efektą, didins potencialų ūkio augimą bei stiprins šalies atsparumą ateities iššūkiams.
Pokyčiai būsimi ir reikalingi, nes Lietuva įžengia į dar vieną valstybės raidos etapą.
Šis plane užfiksuotas procesas natūralus ir kasdienis naujajai Lietuvos kartai, bet keliantis daug susirūpinimo ankstesnėms kartoms. Diskusijoje sieksime parodyti, kad ir naujoji karta, ir „Naujos kartos Lietuva“ planas yra pasiruošę įgyvendinimui, pokyčiams, naujam Lietuvos kaip valstybės kokybinio augimo etapui.
Jei pasižadėjote nuo rugsėjo sveikai maitintis ir sportuoti turbūt jau ieškote informacijos, nuo ko pradėti? Medžiagos daug, o kaip atskirti grūdus nuo pelų? Kartu su specialistais diskusijoje bandysime paneigti mitus, gaubiančius sveiką mitybą, judėjimą ir vaikų fizinį aktyvumą bei atsakyti, ar nevalgydami po šeštos valandos vakaro ir atsisakydami angliavandenių tikrai padarysime paslaugą organizmui? Ar tikrai geriausia sportuoti ryte, o treniruotis reikia kasdien? Ar vaikui svarbu kuo anksčiau pasirinkti vieną sporto šaką ir kaip ugdyti fiziškai raštingą asmenybę?
2021 m. pasaulyje iškastinio kuro CO2 emisijos viršijo 36 Gt. Panašus rodiklis laikosi ne vienerius metus. Europos Sąjunga (ES) siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, o iki 2030 m. ES lygiu sumažinti emisijas daugiau nei perpus (lyginant su 1990 m). Akivaizdu, kad tiek žmonės, tiek įmonės turi keistis ieškant sprendimų kovoje su klimato kaita. Elektrifikuotis? Pereiti prie kitų energijos rūšių? Bet kaip tai padaryti? Kas padėtų pasiekti nulinių emisijų tikslus? Kokių sprendimų reikia verslui, o ypač pramonei, kad jų žalioji transformacija jau artimiausią dešimtmetį būtų įmanoma? Galiausiai, ko galėtume pasimokyti iš Bilo Geitso, Elono Musko ir pažangiausių startuolių eksperimentinių inovacijų?
„Swedbank“ erdvėje „Ateities Lietuva“ – protmūšis „Septyniolika tvarumo žingsnių“ su Pauliumi Ambrazevičiumi. Protmūšio metu galėsite pasitikrinti savo žinias apie klimato kaitą, CO2 pėdsaką, tvarų judėjimą, atsakingą vartojimą ir kitus tvaresnės ateities aspektus. Registruokite savo komandą (max. iki 6 asmenų) bet kuriuo festivalio metu „Swedbank“ erdvėje ir laimėkite šaunių prizų.
Žmogus natūraliai kreipia dėmesį į informaciją, kuri palaiko jo paties nuomonę, o socialinių tinklų algoritmai prie to prisideda atrinkdami turinį, kuris atitinka jo interesus, draugus ir įsitikinimų sistemas. Skirtingose socialiniuose burbuluose atsidūrusiems asmenims sudaromas įspūdis, kad visi galvoja taip, kaip jie patys. Ar toks reiškinys gali būti spartesnio visuomenės poliarizavimosi priežastis? Kiek tai yra pavojinga bei ar galime išsivaduoti iš skirtingų realybių, kurias mums pateikia algoritmai?
Prasidėjus karui Ukrainoje netyla diskusijos, kaip vertinti priešiškos valstybės menininkų kūrybą. Žinomo ukrainiečių rašytojo Jurijaus Andruchovyčiaus teigimu, „Buča ir yra tikroji Rusijos kultūra ir visi, kurie kalba apie Bulgakovą, stoja į žudikų pusę“. Tačiau ar tikrai galime lyginti režimo rėmėjų, tokių kaip Filipas Kirkorovas, kūrybą ir klasikinių kūrėjų – antiimperialistų (L. Tolstojaus) kūrybą? Koks turėtų būti demokratinės valstybės santykis su priešiškos šalies kultūros klasika, ypač jei ji buvo sukurta režimo oponentų? O gal viskam, kas sukurta priešiškoje valstybėje, taikytina „atšaukimo kultūra“ (cancel culture)?
Demokratinės valstybės viešojoje erdvėje nuolat veikia analitikai, nuomonių formuotojai, valstybės institucijų atstovai ir komentatoriai. Siekiama ne tik pristatyti pozicijas, tačiau taip pat savo skleidžiamomis idėjomis paveikti visuomenės nuomones, pasirinkimus, aktualizuoti problemas ir jų sprendimus. Karo regione metu nuomonių įvairovė įgauna kitokią reikšmę, o valstybėje skleidžiamos idėjos vertinamos atsižvelgiant į augančią įtampą. Kyla klausimas, kaip nuomonių įvairovė priimama karo kontekste bei kokia yra valstybės tolerancija skirtingoms nuomonėms? Ar tendencingai pateikiama informacija gali būti demokratinės valstybės gynybos priemonė? Ar propaganda – tik diktatūrų praktika?
Auklėjant vaikus vis dar girdimi tokie pasakymai kaip „mergaitės netriukšmauja“ ar „berniukai neverkia“ bei vaikams dažniau vis dar siūlomos lyčių stereotipus atitinkančios veiklos. Ar mūsų pačių praktikos auginant vaikus neprisideda prie žemų ir nuo ES vidurkio atsiliekančių lyčių lygybės rodiklių Lietuvoje? Kas auklėjant vaikus galėtų padėti kuriant lygesnę visuomenę? Ar skirtumai formuojasi atitinkamai auklėjant berniukus ir mergaites? Ar vis dėlto jie yra nulemti genetikos? Ką apie lyčių lygybę sako neuromokslas?
Kiek A – atvirumas, dera su B – Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir jo taikymu Lietuvoje. Ką ir nuo ko saugo duomenų apsauga? Kur riba tarp duomenų apsaugos ir (savi)cenzūros, privatumo bei viešojo intereso? Kokia informacija apie asmenį turėtų būti laikoma privačia, o kada visuomenės teisė žinoti ir viešasis interesas yra svarbiau? Kodėl ginčai dėl duomenų apsaugos vis dažniau nagrinėjami teismuose? Kas turėtų užtikrinti, jog viešojo sektoriaus institucijos laikosi įstatymų ir taiko teismų sprendimus savo veikloje, kurie yra susiję su viešajam interesui svarbių duomenų viešinimu?
Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES kviečia dalyvauti diskusijoje visuomenės skaitmeninio atsparumo didinimo tema.
Pasikalbėkime drauge, kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą. Politikai, priimantys sprendimus? Mokytojai, mokantys medijų raštingumo mokyklose? Žiniasklaidos darbuotojai, tikrinantys ir paneigiantys neteisingos informacijos sklaidą? O gal mes patys, kiekvienas asmeniškai?
Ką reikia išmokti ir ką suprasti, kad taptume atsparesni, diskusijoje kalbės VDU mokslininkai, žiniasklaidos ir medijų raštingumo ekspertai, žurnalistai.
Emocinė sveikata darbe – tai daug daugiau nei ligos nebuvimas.Tai bendra gerovė, už kurią atsakingi tiek darbuotojai, tiek organizacijos. Kodėl emocinė sveikata darbovietėje tapo svarbi? Kokie būdai jai palaikyti yra priimtini bei kas daroma jau dabar, o kas turėtų būti daroma?
Lietuvos gamybos, kaip ir viso pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia kelios milžiniškų transformacijų bangos – technologijų pritaikymo šuoliai, iš esmės pakeisiantys šimtmečiais susiklosčiusius pramonės santykius.
Šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija (Pramonė 4.0), susijusi su gamybai pasitelkiamu dirbtiniu intelektu, robotizavimu. Tačiau kai kurios valstybės Europoje jau dabar aktyviai veikia skatindamos penktąją pramonės revoliuciją (Pramonė 5.0), susijusią su žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, aplinkai draugiškos plėtros įgyvendinimu. O tada ateis laikas ir Pramonei 6.0. Ji, manoma, pakeis nusistovėjusius santykius nuo gamybos iki galutinio vartotojo.
Kaip šias revoliucijas pasitiks verslai, o kaip jas išgyvens visuomenė? Kaip su tuo dorosis atskiri miestai ir valstybės? Apie tai kalbėsime Lietuvos inovacijų centro inicijuojamoje diskusijoje.
Seimo kanceliarijos inicijuojamoje diskusijoje politikai, visuomenės veikėjai bei politologai ieškos atsakymų, kodėl dėl visko, kas bloga, visuomenė kaltina įstatymus ir teisinio reguliavimo netobulumą. Diskusijoje bus keliamas klausimas, ar tikrai kaltas teisinis reguliavimas, ar vis dėlto mūsuose tarpstanti kultūra – susiformavusi politinė tradicija, kultūriniai standartai, elgesio klišės, kasdieninio gyvenimo papročiai ir įpročiai. O gal tiesiog nesivarginame į daugybę problemų pažvelgti atidžiau ir einame lengviausiu keliu?
Kas atsakingas už jaunimo paruošimą darbo rinkai? Tėvai? Visuomenė? Švietimo sistema? O gal pirmasis DARBDAVYS? Pirmasis darbas yra unikali ir itin svarbi patirtis jaunimui ne vien profesine, bet ir asmenybės augimo bei atsakomybės ugdymo prasme. Visgi kodėl darbdaviai sutinka profesinių žinių prikimštą, tačiau savo teisių ar pareigų, atlygio sistemų, disciplinų, elgsenos darbe ar net atsakomybės už save stokojantį jaunimą? Tema opi darbdaviams ir plačiajai visuomenei. Diskutuosime su jaunimo, tėvų bei švietimo sistemos atstovais.
Diskusija apie universiteto, aukštojo mokslo, studijų prasmę šiuolaikybėje. Kodėl universiteto tradicija ir jo forma svarbi ir kokios jų galimybės išlikti kintančiame pasaulyje? Ar virtualus mokymas gali išstumti tiesioginį dėstytojo ir studento/mokytojo ir mokinio santykį? Ar virtualus švietimas papildo ar pakeičia tradicines švietimo formas? Ko reikės karjeros sėkmei dešimtmečių eigoje?
Nusikalstamas Rusijos karas prieš demokratinių šalių bendruomenės remiamą Ukrainą patvirtina: grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui nemažėja, o tradicines grėsmes papildo naujos ir technologiškai sudėtingesnės bei sunkiau atpažįstamos. Lietuvos žvalgyba ir ekspertai diskusijoje kalbės apie atsparumą autoritarinių valstybių spaudimui ir artimiausios perspektyvos iššūkius, priešiškų valstybių veikimą ir mėginimus vidines įtampas panaudoti prieš Lietuvą.
Baltijos vertybinių popierių rinkoje per pastaruosius kelerius metus pastebimai plečiasi mažmeninių investuotojų gretos. Kaip rodo „Nasdaq Baltijos 2022“ liepos mėnesio rinkos duomenys, 2/3 investuotojų buvo privatūs asmenys, kurie sugeneravo 57 proc. visos apyvartos. Festivalio „Būtent“ diskusijoje drauge su kapitalo rinkos dalyviais diskutuosime, kodėl Lietuvai svarbu vystyti mažmeninę investavimo kultūrą, kokie pagrindiniai veiksniai lemia pastaraisiais metais vis aktyvesnį visuomenės investavimą į vertybinius popierius, dalinsimės įžvalgomis, kokiais veiksmais ateityje stiprinsime investavimo kultūrą Lietuvoje bei pristatysime galimybes, kaip pradėti investuoti Baltijos rinkoje.
Kaip lietuviai keliaus ateityje – dviračių takais ar penkių juostų greitkeliais? Ar įgyvendinsime automobilių taršos mokestį ir uždrausime automobilius miestų centruose? Jei tvarus transportas naudingas visiems, kodėl tuomet jam taip priešinasi gyventojai?
Technologinė pažanga pastarąjį šimtmetį kardinaliai pakeitė miestų raidą pasaulyje. Dabar vis dažniau miestų pažangai naudojami daiktų interneto, debesijos ar dirbtinio intelekto proveržiai taip pat neatpažįstamai pakeis ir Lietuvos miestus. Kaip keisis mūsų įpročiai? Kaip atrodys Lietuvos miestai po 50 metų? Ar Vilniuje vis dar bus automobilių kamščiai?
Turbūt nepameluosime sakydami, jog 8 iš 10 darbuotojų siekia arba norėtų būti vadovais, mato save vadovais arba mano tokie esantys. Tačiau dažno įsivaizdavimas, supratimas ir suvokimas, kas yra tas vadovas, koks jis turėtų būti ar ką veikią prasilenkia su realybe.
Taigi, kas yra tas „vadovas“? Ar tikrai kiekvienas mūsų galime juo tapti? Ar tikrai suprantame, ką reiškia būti vadovu? Su kokiais iššūkiais jis susiduria? Kokia atsakomybės našta tenka ir ar visi esame pasiryžę, norime ir galime ją prisiimti?
Diskusija „Menas ir lyčių lygybė – atrodo ar yra?“ kviečia kalbėtis apie lyčių lygybę menų lauke. Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva atliktas lyčių lygybės tyrimas (autorės Kamilė Čelutkaitė ir Kristina Mažeikaitė) atskleidė, kad aukštesnėje pajamų iš kūrybos kategorijoje vyrų dalis yra du kartus didesnė nei moterų. Sudėtingesnę moterų situaciją išryškino ir kiti tyrimo pjūviai: diskriminaciją ir patyčias darbinėje aplinkoje moterys patiria dvigubai dažniau. Visuotinio pripažinimo ir nacionalinio įvertinimo jos sulaukia 3,5 karto rečiau, o seksualinį priekabiavimą patiria net 6 kartus dažniau nei vyrai. Tyrime dalyvavusios moterų ir vyrų „focus“ grupės pripažino įsitvirtinusį stereotipą, kad moterys reiškiasi kaip puikios vadovės, vadybininkės ar kritikės, tačiau kūrybos praktikoje ryškiausi pasiekimai priklauso vyrams. Kviečiame ateiti ir išgirsti, ar dar toli iki lyčių lygybės kultūros srityje, o gal jau galime nusiraminti? Ar moterims – saviraiška, vyrams – pripažinimas? Ir apskritai, ar reikia keisti lyčių stereotipus menų srityje?
Natūralu, kad besikeičiant kartoms suprasti jaunosios kartos įpročius, pomėgius bei kalbą darosi vis sudėtingiau. Ką reikia žinoti apie Z kartos naujoves ir ateinančius pokyčius, kurių vyresnieji jau nebesupranta, papasakos pati Z karta.
Pokalbiai apie mūsų valstybę ir politiką prasideda pačiuose buitiškiausiuose lygiuose – nuo kolegų pasisėdėjimų baruose ar draugų kompanijos susibūrimų. Vis tik išsakytos mintys, ką turi daryti valdžia arba kaip Lietuvai gyventi geriau, dažniausiai ir lieka tik nuomone. „Kiekvieno piliečio balsas turi būti girdimas”, “Nei vienas pilietis negali būti paliktas nuošalyje”, – dažnai kartoja tiek politikai, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Bet ką tai reiškia praktiškai? Ar tikrai turime pakankamai įtakos valdžios sprendimams? Jei neturime, ką tuomet reikėtų keisti? Demokratiški politiniai sprendimai yra grįsti masių diktatūra ar visų visuomenės grupių įtraukimu? Ką gali pilietinė visuomenė karų ir krizių akivaizdoje?
Kol esame sveiki ir kupini gyvybės bei gyvenimo džiaugsmo retai susimąstome, kokia reikšminga yra sanatorinė reabilitacija. Ją įvertiname tik patyrę sunkias ligas ar traumas. Lietuvos kurortai per daugelį veiklos metų yra sukaupę materialiąją sanatorinės reabilitacijos paslaugų teikimo bazę, specialią infrastruktūrą ir neįkainojamą patirtį, užtikrinančią kryptingą sveikatinimo bei sveikatingumo sričių veiklą.
Deja, 2022 m. pradžioje LR sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota sveikatos priežiūros įstaigų reforma sukėlė realią grėsmę tolesniam kurortų vystymuisi bei jų infrastruktūros plėtojimui. Šioje diskusijoje pasistengsime atsakyti į klausimą, ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai ir kokia ateitis laukia šių išskirtinių vietų.
Diasporos profesionalų tinklas Global Lithuanian Leaders jungia tūkstančius skirtingų sričių ekspertų lietuvių visame pasaulyje. Siekiant valstybės progreso, tarptautinio pripažinimo ir pasiekimų, aukšto lygio diasporos profesionalai vis dar yra neišnaudotas Lietuvos potencialas. Diskusijoje kalbėsime apie:
– sėkmės ir nesėkmės istorijas, kaip globalūs profesionalai siekia palaikymo kandidatuojant į garbingas tarptautines pozicijas;
– talentų pritraukimo priemones Lietuvoje, jų efektyvumą ar klaidas;
– pasiūlymus, ko reikia, kad daugiau diasporos profesionalų aktyviau prisidėtų prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo.
Skaičiuoti pinigus, atrodo, kiekvienas mokame, bet ar tikrai? Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio, o kas trejus metus atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) ir kitos apklausos rodo, kad šalies jaunuolių finansinis raštingumas dar per lėtai gerėja.
Diskusijoje kelsime klausimus: su kokiais iššūkiais Lietuvoje susiduria mokytojai, moksleiviai ir tėvai, o kodėl, pavyzdžiui, estai vėl pirmauja šiuo klausimu. Galbūt finansinio raštingumo terminas paseno ir per siauras šiandienos pasaulio kontekste? Kokių sprendimų galime imtis dabar ir kas padės ugdyti finansiškai saugesnę kartą?
1985 m. internetas atrodė nerealus dalykas, tačiau šiandien jis jau valdo mūsų gyvenimus. 2009 m. sukurtas filmas „Avatar” atrodė tarsi visiška fantastika, o šiandien technologijų ir kvantinės kompiuterijos ekspertai teigia, kad tai – netolima ateitis, kuri palies ne tik verslus, bet ir kiekvieną mūsų.
Jau dabar turime įsisąmoninti, kad virtuali realybė ir dirbtinis intelektas taps didele mūsų gyvenimo dalimi, suteiksiančia mums daugiau galimybių. ROCKIT kartu su kitais ekspertais diskusijoje kels klausimus apie iššūkius, technologines galimybes, blokų grandinių vaidmenį ir gyvenimą metavisatose. Kalbėsime ir apie pavojus, nes dar daugiau mūsų asmeninių duomenų bus patalpinta atvirose skaitmeninėse erdvėse.
Apie odą susimąstai, kai ji suserga, pradeda berti, niežėti arba pastebi senėjimo požymius. Oda pirmiausiai signalizuoja apie organizmo sveikatos būklę, gyvenimo būdą, vyraujančias emocijas,
žalingus įpročius bei elgseną. Oda labiausiai matomas ir didžiausias organas, atliekantis daugybę sudėtingų apsauginių funkcijų bei neatsiejama mūsų išvaizdos dalis. Tačiau ar tai aktualu tik moterims? Kodėl atsiranda odos ligos? Ar galima išvengti lėtinių ir varginančių odos ligų
(žvynelinės, aknės, atopinio dermatito)? Kodėl susergame odos vėžiu ir melanoma? Ar venerinės ligos jau praeitis? Gal jau išrastas amžinos jaunystės eliksyras?
Pandemijos metu skaitmeninė erdvė tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo ir bendravimo dalimi. Eksponentiškai didėjant daiktų interneto, debesijos, didžiųjų duomenų ir pramonės skaitmeninimo sektoriams, kartu didėja ir pažeidžiamumas, todėl būtina ypatingą dėmesį skirti kibernetiniam saugumui, užtikrinti ir nepalikti spragų atakai. Net 85 proc. incidentų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos: nuo užkrėstų nuorodų paspaudimo iki slaptažodžių atskleidimo ar netyčia ištrintų duomenų.
Siekdami sukurti sekimo valstybę ir nuslopinti pilietines visuomenes bei opoziciją tiek savo šalyse, tiek užsienyje autoritariniai režimai ir jų verslo partneriai plačiai naudoja technologijas. Po 2020 m. suklastotų rinkimų Baltarusijoje vis dar tęsiasi brutali represijų kampanija prieš žurnalistus, aktyvistus ir interneto vartotojus. Abi pusės naudojasi technologijomis skirtingais tikslais, vieni norėdami pokyčių, o kiti stengdamiesi tuos pokyčius užgniaužti. Pakalbėkime apie tai, kaip technologijos gali padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei ir kokios iniciatyvos yra kertinės norint pokyčių prieš gerai skaitmenine prasme įsitvirtinusį priešininką.
Naujų verslo įmonių apklausos rodo, kad kas antras žmogus verslą steigia norėdamas dirbti sau ir įgyvendinti seniai puoselėtą verslo idėją. Tik 16 proc. apklaustųjų tai daro matydami galimybes užimti laisvą verslo nišą, pasiūlant naują produktą ar paslaugą. Diskusijoje kalbėsime apie tai, kur ir kaip atrasti unikalias verslo idėjas bei kaip jas paverti neįtikėtinomis sėkmės istorijomis.
Visi sutinkame, kad ateitis priklauso žaliajai energijai. Deja, bet Europa ir Lietuva vis dar yra pernelyg priklausomos nuo iškastinio kuro. Karas Ukrainoje parodė, kad nafta ir gamtinės dujos gali būti ne mažiau veiksmingas agresoriaus ginklas nei tankai ar raketos. Nors Europa pasiryžusi atsiriboti nuo rusiškų energijos išteklių, akivaizdu, kad šio žingsnio nepakanka: svarbu mažinti visuminį iškastinio kuro naudojimą, atsisakyti naftos ir dujų protegavimo bei įjungti aukščiausią žaliosios transformacijos pavarą.
Diskusijos dalyviai pasidalins savo įžvalgomis apie priemones mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinant energijos išteklių naudojimą. Ko reikia, kad drastiškai sumažintume, o gal net visiškai atsisakytume iškastinio kuro? Ar Lietuva gali tapti atsinaujinančių energijos išteklių lydere?
Pasauliniai pavojaus signalai skamba vis garsiau ir stipriau, o kasdienė žmogaus veikla veda arčiau negrįžtamų klimato kaitos ir Žemės pokyčių. Įtampą vis labiau didina ir Rusijos karas prieš Ukrainą bei energetinis karas prieš visą Europą. Lenktynėse su laiku didėja poreikis ieškoti naujovių, kurios leistų siekti energetinės nepriklausomybės ir sumažintų žmonijos anglies pėdsaką, ypač – energetikos sektoriuje: didelę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetantis sektorius rikiuojasi taršiausiųjų priekyje. Žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos keičia energetiką, tačiau ar pokyčiai vyksta pakankamu tempu? Ar esame ganėtinai ambicingi, kad įsileistumėme inovacijas ir didesniais žingsniais siektume transformacijos?
Gyvybės mokslų sektoriuje pastebimi milžiniški technologinės pažangos pokyčiai. Ypač pažangiomis sveikatos technologijų kryptimis laikoma vienos ląstelės analizė, smegenų ląstelių ir neuronų tinklų tyrimai, pacientų stebėjimo nuotoliniu būdu sistemos, vėžio gydymas imunoterapija, naujų vakcinų išradimai, genų redagavimo technologija CRISPR genų mutacijoms koreguoti, individualizuotos technologijos ir kt.
Keičiasi iki tol naudotas tradicinis gydymo ir priežiūros po gydymo ciklas. Per ateinančius 10 metų bus naudojami nanobotai, kurie galės taisyti pažeistus ar sergančius audinius molekuliniu lygmeniu, prisitvirtinti prie konkrečių ląstelių, pavyzdžiui, vėžinių, ir pranešti apie šių audinių padėtį bei struktūrą.
Mažoms valstybėms labai svarbu išsaugoti pasaulio tvarką, kurioje nebūtinai tik didelis yra laikomas galingu ir teisiu. Nuo to tiesiogiai priklauso jų išgyvenimas ir galimybės veikti.
Mažesnės demokratijos, tokios kaip Ukraina, Taivanas ar Lietuva nėra „atsarginės“. Tai rodo pavyzdžiai keičiant įprastus tarptautinius politinius ar ekonominius formatus bei kryptis. Tad kaip mažos valstybės gali kovoti dėl išlikimo?
2020-ieji šalyje buvo šilčiausi per visą metereologijos istoriją. Vienas iš ryškiausių ženklų Lietuvoje, kad klimato kaita vyksta ir turės rimtų pasekmių – Baltijos jūros lygio kilimas (pastarąjį šimtmetį jūros lygis pakilo jau 20 cm). Klimato kaita yra tiesiogiai susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiu, kuris susidaro ekonominėse veiklose, o norint lėtinti ir stabdyti klimato kaitą turime keisti ekonominių veiklų principus ir metodus.
ES fondų programoje iškeltas tikslas iki 2030 m. į atmosferą išmetamas ŠESD sumažinti perpus, o iki 2050 m. užtikrintas poveikio klimatui neutralumas.
Kaip galima užtikrinti, kad dirbtinis intelektas išliktų paklusnus savo kūrėjui? Vystant technologijas tūkstančiai specialistų susiduria su įvairiausiais etiniais klausimais. Sunkiausia užduotis – numatyti iššūkius, galinčius iškilti net po dešimtmečio bei apibrėžti jų reguliavimą. Ar dirbtinį intelektą gali reguliuoti valstybė bei kas bus atsakingas už jų klaidas?
Kiek iš tiesų esame pasiruošę sumokėti už valstybinius interesus? Ar strateginių projektų dėka įgyvendinti interesai svarbiau nei šimtamilijoninė, o kartais ir milijardinė jų kaina? Projekto „Independence“ pavyzdys parodė, kad vystant šį projektą buvo galima išgirsti nuomonių, kad projektas yra per brangus tokiai mažai šaliai kaip Lietuva. Vis tik paaštrėjusi geopolitinė situacija aiškiai parodė suskystinto dujų terminalo naudą. Šiuo metu vykdomas kitas Lietuvai itin svarbus strateginis projektas „Rail Baltica“, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą, taip pat nėra išimtis. Ir vėl susiduriama su virtine iššūkių bei rekordine infliacija ir karu regione. Diskusijoje bus kalbama, ką reiškia suvaldyti šimtamilijoninės vertės projektus ir kokia yra jų reali nauda.
Lietuva – viena labiausiai išsilavinusių valstybių. Ar diplomas garantuoja žinias ir ko jis vertas darbo rinkoje?
Europos Sąjunga neseniai atnaujino taisykles interneto pasauliui. Tiesa, technologijų milžinai socialiniai tinklai, paieškos sistemos bei algoritmų kūrėjai ne visada noriai pritaria naujiems įsakams. Kur prasideda ir baigiasi internetinių platformų atsakomybė? Kokios dinamikos lemia europiečių patirtis internete? Kaip europiečių privatumas, žodžio laisvė ir atsakomybė internete atrodys ateityje?
Diskusija apie pilietinį aktyvumą ir parlamentinę demokratiją, rinkimus, pasirinkimus ir politines kampanijas.
Diskusijos metu bus aptarta:
· Kaip padidinti visuomenės suvokimą apie parlamentinę demokratiją, paskatinti visuomenę aktyviai dalyvauti Europos Parlamento, Seimo bei savivaldos rinkimuose.
· Pilietinė visuomenė Lietuvoje: piliečių aktyvumo stoka ir tai lėmusios priežastys
· Lietuvos politikų sugebėjimas išgirsti ir įsiklausyti į piliečių balsą.
Tvarumas ir sveika gyvensena pastaraisiais metais skamba bene kiekvieno šiuolaikinio žmogaus lūpose. Tačiau tam, kad tvarumas ir sveika gyvensena atneštų apčiuopiamus rezultatus žmogui, jį supančiai aplinkai ir visai planetai reikia nuoseklaus ir ilgo vartotojiškos elgsenos koregavimo. Nors šis terminas atsirado visai nesenai, tačiau žmonija jau senai ieškojo būdų kaip gyventi tvariai, nešvaistyti energijos, laiko, medžiagų, sąnaudų ir rinktis kokybę vietoj kiekybės. Kokioje kelio į tvarumą atkarpoje esame mes? Ar tai tik trumpalaikė mada? Ar mada tampanti gyvenimo būdu ir filosofija?
Kylančios energijos kainos, geopolitinė krizė ir Rusijos karas Ukrainoje. Europa į tai atsako pasiūlydama REPowerEU planą, kuriuo sieks atsijungti nuo rusiško iškastinio kuro. Kaip Europos energetinė nepriklausomybė derės su Europos Žaliuoju kursu? Ar pasiūlytos priemonės yra pakankamos? Ar jos vienodai priimtinos ir paveikios ES valstybėse narėse ir kaimynystėje? Kaip Lietuva gali pasinaudoti REPowerEU galimybėmis ir ko kitos ES valstybės gali pasimokyti iš Lietuvos?
Lietuvos jaunimo metų kontekste labai svarbu kalbėti apie jaunimo įgalinimą. Šiemet parlamente buvo galutinai pritarta kandidatavimui į Seimą nuo 21-erių, vis garsiau skamba siūlymai leisti balsuoti nuo 16-os savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Jaunimo aktyvumas rinkimuose auga, tačiau jis dar nėra toks, kokiu būtų galima didžiuotis, tad būtina ieškoti priemonių, kurios padėtų jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus.
„Swedbank“ erdvėje „Ateities Lietuva“ vyks protmūšis „Pinigai ir reikalai“ su Pauliumi Ambrazevičiumi. Protmūšio metu galėsite pasitikrinti savo žinias apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą ir finansinės edukacijos reikšmę ateities kartoms. Registruokite savo komandą (max. iki 6 asmenų) bet kuriuo festivalio metu „Swedbank“ erdvėje ir laimėkite šaunių prizų.
Karas Ukrainoje supurtė Europos ir viso pasaulio visuomenes, privertė įvairiais lygmenimis peržiūrėti savo santykius su agresore Rusija, ieškoti esminių sprendimų. Visi mes šiandien jaučiame šio brutalaus karo pasekmes. Lietuvoje ypatingai išaugo dėmesys krašto gynybai. Priimta Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, diskutuojama apie visuotinę privalomąją karinę tarnybą, plečiami kariniai poligonai, stiprinamas sąjungininkų Lietuvoje buvimas, planuojami nauji kariniai įsigijimai. Vis dėlto, ar to pakanka, kad jaustumėmės saugūs? Kokios yra iš Ukrainos išmoktos pamokos, kurias galėtume pritaikyti Lietuvoje?
Civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymas skirtas suteikti daugiau apsaugos ir teisių LGBTQ+ bendruomenei, tačiau dalis visuomenės tokiam įstatymui priešinasi. Iš kur kyla šios baimės? Kodėl toks įstatymas yra reikalingas ne tik LGBTQ+ bendruomenei, bet visai visuomenei? Kas pasikeičia valstybėje priėmus tokį įstatymą?
Šiandien pasaulis yra ant tvarumo krizės slenksčio. Kasdien girdime apie globalinį atšilimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekstremalius klimato reiškinius. Šalys ir regionai tariasi dėl ambicingų planų kovoje su klimato kaita ir jos padariniais. Tačiau tuo pat metu susiduriame su staigiu energijos sąskaitų ir degalų kainų šuoliu. Daugeliui kyla klausimas, ar mes vis dar galime sau leisti tvaresnę dabartį ir ateitį? Kaip rasti išeitį? Ar tikrai mūsų vienintelis pasirinkimas, kurį turime, yra mirštanti planeta arba tuštėjančios piniginės?
Diskusijoje kalbėsime apie neatidėliotinus veiksmus, kainas ir investicijas, aptarsime jų poveikį mūsų kasdienybei ir kiekvienam iš mūsų.
Ar žinote, kodėl pabėgėliai lieka gyventi Lietuvoje? Ką patys Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai mano apie tai? Atsakymai JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) organizuojamoje festivalio „Būtent!“ diskusijoje „Kaip mums pavyko atkurti savo gyvenimus čia? Pabėgėliai, kurie liko Lietuvoje“. Diskusijoje išgirsite Lietuvoje savo gyvenimus atkurusių pabėgėlių pasakojimus bei vietos valdžios atstovų įžvalgas.
Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė pasaulinę saugumo aplinką, priversdama daugelį šalių permąstyti savo gynybos strategijas, kur civilinei gynybai tenka itin svarbus vaidmuo. Šiaurės šalys yra Pasaulio vertybių tyrimo dalies „Noras kovoti už šalį“ rekordininkės (75–87 proc. apklaustųjų atsakė „Taip“). Diskusijoje nagrinėsime civilinės gynybos ir visuomenės atsparumo temas. Kaip šiauriečiai tapo apklausos rekordininkais ir kaip galime dar labiau sustiprinti norą gintį savo šalį? Ar atsparumo kultūra ir noras gintis vienodai stiprūs visoje visuomenėje, ar išsiskiria kai kurios grupės? LR Seimas 2022 m. pritarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektui. Ar Lietuva gali ko pasimokyti iš Šiaurės šalių? Ar šiauriečiai gali pasimokyti iš Lietuvos?
2022-ieji paskelbti savanorystės ir jaunimo metais. Pandemija ir karas Ukrainoje neabejotinai sustiprino savanorystės pozicijas Lietuvoje, tačiau svarbu, kad krizėms pasibaigus savanorystė ir toliau nedingtų iš Lietuvos piliečių kasdienybės. Pilietiškumo stiprinimas ir pilietiškos vertybės pradeda formuotis šeimoje ir tik vėliau persikelia į švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas, bendruomenes ar socialines medijas. Todėl šeimų savanorystė galėtų tapti populiaria veikla, kuri skatintų empatiją kitam skiriant laiką savo valstybei. Kaip pakviesti šeimas rinktis savanorystę bei kokią savanorystę galėtume siūlyti?
Pasaulis vis sparčiau skaitmenizuojasi, o ar visuomenė pasitiki skaitmeniniais sprendimais? Netolimoje ateityje būtent technologijos nulems svarbiausius saugumo ir užsienio politikos formavimo procesus. Daugelis skaitmeninių sprendimų jau egzistuoja, tačiau ne visi jie atsiduria politikų dienotvarkėse. Kaip galime paspartinti skaitmeninę transformaciją? Nors naujos technologijos atveria daug galimybių demokratijos plėtrai ir piliečių įtraukimui, turime pripažinti ir jų keliamus pavojus. Vienas iš jų – skaitmeninė atskirtis. Privalome užtikrinti, kad skaitmeninė tranformacija bus socialiai teisinga, o paslaugos prieinamos visiems piliečiams ir kuriamos įtraukiuoju būdu. Kaip įveiksime šį iššūkį?
„Kaltinamasis yra nekaltas tol, kol neįrodyta jo kaltė“ – tai nekaltumo prezumpcija, kuri galioja kiekvienam nusikaltimu įtariamam asmeniui. Nors tai galime neretai išgirsti viešojoje erdvėje, vos tik žmogus sulaikomas bei yra atliekamas galimos korupcijos ar kito sunkaus nusikaltimo tyrimas ir tokie faktai patenka į žiniasklaidą, susidaro įspūdis, kad kaltė jau yra konstatuota. Teismo sprendimo susidomėjusieji neretai laukia tik kaip patvirtinimo. Nesulaukusi žinios apie didelę kaltinamajam teismo skirtą bausmę visuomenė piktinasi, kad Lietuvoje nėra teisingumo, nes išteisintas kaltas asmuo. Kodėl Lietuvoje gaji kaltumo prezumpcija ir polinkis teisti?
Tradiciškai pasirengimas krizėms ir jų valdymas yra laikoma valstybės ir jos institucijų atsakomybės sritimi. Tačiau pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip COVID-19 pandemija bei pagalba Ukrainos karo pabėgeliams, parodė, kad situacija keičiasi iš esmės. Vis svarbesnis tampa paprastų piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atsakas krizių metu. Neretai būtent jie pirmieji atsiliepia į pagalbos prašymus ir ima veikti. Kas skatina šiuos pilietiškumo proveržius? Kokie nauji būdai pasiteisino, telkiant ir koordinuojant piliečių ir valstybės atsaką? Kokia patirtimi gali pasidalinti Šiaurės šalys ir kaip galime sustiprinti savo atsaką krizių metu dar labiau?
Rusijos okupacinio karo Ukrainoje kontekste vyksta globalūs saugumo sistemos pokyčiai. Vienas jų – NATO aljanso plėtra, Suomijai ir Švedijai oficialiai pareiškus sprendimą siekti narystės. Tačiau tuo pačiu metu ryškėja ir naujos skiriamosios linijos – tarp Aljansą telkiančių šalių normatyvinių nuostatų ir jas išskiriančių interesų, tarp šalių, griežtai vertinančių Rusijos agresiją, ir šalių, kurios imasi nuolaidų Rusijos režimui bei priešinasi Suomijos ir Švedijos narystei (Turkija, Vengrija, Kroatija). Galima klausti, ar šios aljanso šalys narės vis dar gali būti pilnavertėmis NATO narėmis? Ar veikiau Ukrainos pasipriešinimas okupacinėms jėgoms ir įsipareigojimas pro-europietiškam, demokratiniam kursui labiau atitinka NATO normatyvinius principus? Ar NATO tapo erdve, kurios viduje vyksta skilimas tarp pro-demokratinų ir autoritarinių narių? Koks turi būti balansas tarp saugumo ir normų gynybos politikoje? Ar kalbant apie NATO įmanoma aiškiai atskirti šiuos du dėmenis?
Pasaulis nesustoja vystytis ir keistis, o keičiantis pasauliui neišvengiamai keičiasi ir žmogui reikalingos kompetencijos. Ar žinios ir įgūdžiai, kurie šiuo metu yra perduodami vaikams, atitinka šiandienos ir ateities poreikius? Ar pakankamai dėmesio skiriame bendrųjų savęs pažinimo, socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui? Ar suaugę patys turi šias kompetencijas ir gali jas perduoti vaikams? Kas turėtų būti atsakingas už šių kompetencijų ugdymą, o galbūt to apskritai turėtų būti mokoma ne mokykloje, o šeimoje ar kitose aplinkose? Kur šiuo klausimu prasideda ir baigiasi kiekvieno su vaiku bendraujančio suaugusiojo galimybių ir atsakomybių ribos?
Ar sutariame, jog korupcija ir skaidrumo stoka yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Kaip turime keisti savo antikorupcinę strategiją ir taktikas vis naujų išorinių grėsmių akivaizdoje? Karas Ukrainoje, didėjantis dezinformacijos srautas, kriptovaliutų naudojimas neskaidriems tikslams skatina permąstyti, kaip dar labiau sustiprinti Lietuvos demokratiją bei visuomenės atsparumą išorinėms grėsmėms. Taigi, ką jau darome ir kur norėtume matyti Lietuvą po 5 metų? Ko galime pasimokyti iš kitų šalių ir ko joms verta pasimokyti iš mūsų?
Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Žodis „Būtent!” atspindi tą diskusijos momentą, kai diskusijos dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį sutarimą ir supratimą. Siekiama, kad festivalis taptų tokio sutarimo, nuomonės formavimo, bendros valstybės vizijos kūrimo vieta, kuri suteiks įkvėpimo realiems verslo ir politikos sprendimams.
Įkvėpimo „Būtent!” semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, panašių renginių kitose Skandinavijos šalyse, taip pat renginių „Arvamusfestival“ Estijoje ir „Lampa“ Latvijoje bei kitų „Democracy Festivals“ šeimos renginių Šiaurės-Baltijos šalyse.
EN
The initiative to hold discussion festival in Lithuania was inspired by the examples of Democracy festivals in all Scandinavian countries as well as Latvia and Estonia. The festival’s mission is to contribute to building a democratic welfare state by fostering a culture of discussion, concord and tolerance. This festival is an annual assembly of people from political, business, academic, cultural, non-governmental organizations and other sectors, where they discuss the most important topics of the development of the state, share ideas and forge new collaborations.
Participation in the event is free of charge.
Užpildyk formą ir prenumeruok mūsų naujienlaiškį!
Festivalis vyks Birštono miesto centre, Vytauto parke. Su renginio žemėlapiu galite susipažinti ČIA.
Į diskusijų festivalį galite atvykti autobusu arba automobiliu. Tausojant aplinką rekomenduojame rinktis viešąjį transportą arba dalintis kelionę automobiliu su didesne draugija.
Vykstantiems viešuoju transportu
Tarpmiestinių autobusų grafikus galite pasitikrinti www.autobusubilietai.lt. Birštono autobusų stotis yra už 9 min. kelio pėstute iki festivalio teritorijos Birštono Vytauto parke.
Vykstantiems savu automobiliu
Birštono miesto koordinatės: 54°36′20″N 24°01′45″E
Automobilius rekomenduojame palikti savo nakvynės vietoje arba didžiosiose miesto automobilių stovėjimo aikštelėse. Su tiksliu Birštono eismo ir stovėjimo aikštelių žemėlapiu festivalio dienomis galite susipažinti
ČIA.
Festivalio teritorijoje veiks maisto zona, kurioje dirbs skirtingi maisto tiekėjai. Festivalio svečiams bus sudaryta galimybė visose festivalio teritorijoje esančiose maitinimo vietose atsiskaityti grynaisiais pinigais bei mokėjimo kortele.
Su kitomis Birštono mieste esančiomis maitinimo įstaigomis galima susipažinti čia:
www.visitbirstonas.lt
Lankytojai nuo 3 iki 14 metų festivalyje tikrai nenuobodžiaus – specialioje Vaikų erdvėje abi renginio dienas vyks daug jiems skirtų turiningų ir smagių užsiėmimų. Vaikus nuo 3 metų tėveliai galės palikti profesionaliems darbuotojams tam skirtoje erdvėje, prieš tai būtinai susipažinę su erdvės taisyklėmis ir su jomis sutikę. Su išsamia vaikams skirta programa galite susipažinti ČIA.
Diskusijų festivalis vyks atvirose Birštono miesto erdvėse. Tikimės gero oro, todėl su savimi rekomenduojame turėti pikniko pleduką – kad diskusijų galėtumėte klausyti ir patogiai įsikūrę ant pievos ar turėtumėte kuo apsigobti vėsesnį vakarą. Atsižvelgiant į galimus sezoniškus pokštus taip pat patariame nepamiršti lietpalčio ar skėčio.
Drąsiai. Galioja bendra taisyklė – jūsų augintinis neturi trukdyti aplinkiniams ar kelti jiems grėsmės. Bei, žinoma, taikomos bendros viešosios tvarkos taisyklės.
Renginys nemokamas! Tačiau mainais kviesime dalintis savo idėjomis :).
Diskusijų festivalyje norime suburti partnerių tinklą, kurie savo prekėmis/paslaugomis kurtų žinių, gebėjimų, lavinimo(si) atmosferą, prisidėtų prie aplinkos tausojimo sprendimų, skatintų sveiką gyvenimo būdą. Visos prekės ir paslaugos turi būti aukščiausios kokybės, nekelti grėsmės asmens ar kitų festivalio lankytojų sveikatai ir saugumui. Savo norą prekiauti festivalyje galite išreikšti prekių ar paslaugų aprašymus siunčiant el. pašto adresu [email protected]
Turite idėjų dėl bendradarbiavimo galimybių ar dalyvavimo renginyje? Susisiekime!