Diskusiju festivalis

Pranešėjai

„Tvari Lietuva“ vadovė.

Rugilė Matusevičiūtė

Žaliosios politikos instituto ekspertė.

Ieva Budraitė

„Susisiekimo paslaugos“ darnaus judumo specialistas.

Jonas Simutis

LR susisiekimo ministras.

Marius Skuodis

Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys.

Eduardas Krisčiūnas

„Telia Lietuva“ atstovas spaudai.

Audrius Stasiulaitis

erdvinių duomenų analitikė.

Saulė Gabrielė Petraitytė

vienas iš atliekų tvarkymo įmonės „Ekobazė“ įkūrėjų.

Marius Kubilius

#walk15 startuolio, turinčio 350 tūkst. vartotojų kūrėja.

Vlada Musvydaitė–Vilčiauskė

Giedrius Širvys

Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ partneris.

Ramūnas Širvys

Apvalaus kvadrato mokyklos steigėja ir direktorė.

Laura Tekorė

neuromokslininkė.

Dr. Urtė Neniškytė

viena iš iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų.

Marija Dautartaitė

Vytautas Plunksnis

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Vaidas Cibas

„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas.

Saulius Malinauskas

„Swedbank“ finansinių institucijų ir kapitalo rinkų tarnybos vadovas.

Vytautas Eidukaitis

menininkė.

Eglė Grėbliauskaitė

teatro kritikas, kultūros apžvalgininkas bei publicistas.

Vaidas Jauniškis

kino ir medijų tyrėja, kultūros istorikė ir „Meno avilys“ tyrimų vadovė.

Lina Kaminskaitė-Jančorienė

populiariausias lietuvių vaikų rašytojas.

Tomas Dirgėla

muzikologė ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė.

Asta Pakarklytė

naujienų portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė.

Rasa Lukaitytė–Vnarauskienė

karininkas, majoras ir Garbės galerijos narys.

Darius Remeika

Britų tarybos Lietuvoje vadovė.

Ona Marija Vyšniauskaitė

Vilniaus universiteto dėstytojas ir informacinių karų specialistas.

Doc. dr. Mantas Martišius

istorikė ir diplomatė.

prof. Irena Vaišvilaitė

politikos antropologas.

Dr. Arvydas Grišinas

Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas.

Donatas Puslys

Vilniaus licėjaus mokinė.

Eglė Povilaitytė

Lietuvos moksleivių sąjungos mokymų koordinatorius.

Povilas Virbašius

moksleivė.

Mūza Svetickaitė

geografijos mokytojas.

Mantas Karanauskas

VU TSPMI dėstytojas, politologas ir informacinių karų ekspertas.

Nerijus Maliukevičius

VU TSPMI direktorė, saugumo ekspertė.

Margarita Šešelgytė

Valstybės saugumo departamento direktorius.

Darius Jauniškis

„Guidehouse Lithuania“ analitikė.

Paulina Čingaitė

„Guidehouse Lithuania“ personalo vadovė.

Simona Žukaitytė

Advokatų kontoros PRIMUS vadovaujantis partneris užsienio rinkoms.

Robert Juodka

„Synergy Finance“ santykių su klientais vadovė, „Nextury Funds“ konsultantė investicijų valdymo klausimais.

Rena Saribekian

Nepriklausomos turto valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas ir valdybos narys.

Tautvydas Marčiulaitis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Nerijus Mačiulis

„Delfi TV“ laidų vedėja ir prodiuserė

Kristina Ciparytė

„Delfi“ vyriausioji redaktorė.

Rasa Lukaitytė–Vnarauskienė

Fotomenininkas ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas.

Jonas Staselis

Poetas, prozininkas, psichologas ir filosofas.

Dr. Liutauras Degėsys

Kompozitorė ir Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.

Prof. Audronė Žigaitytė–Nekrošienė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Vidmantas Janulevičius

Žurnalistė ir televizijos laidų vedėja.

Daiva Žeimytė–Bilienė

Europos Parlamento narys.

Andrius Kubilius

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas.

Domantas Katelė

Žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja.

Živilė Kropaitė–Basiulė

Europos Parlamento narys ir gydytojas mikrochirurgas.

Juozas Olekas

Mokslo tyrinėtoja, žurnalistė, TV ir radijo laidų vedėja.

Goda Raibytė

Belgijos telekomunikacijų sprendimų įmonės „Effortel“ bendrasavininkas.

Liudvikas Andriulis

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadova.

Marius Vaščega

technologijų žurnalistas, radijo ir televizijos laidų kūrėjas, muzikantas.

Lukas Keraitis

Televizijos laidų, konkursų ir renginių vedėjas ir prodiuseris, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas.

Arūnas Valinskas

Virtualios mados prekės ženklo „The Rebels“ bendraįkūrėja.

Indrė Viltrakytė

„Swedbank“ Informacinės saugos vadovė.

Žygeda Augonė

„Rockit“ vadovė.

Lina Žemaitytė–Kirkman

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Jūratė Cvilikienė

Naujienų portalo LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.

Aleksandra Ketlerienė

Global Lithuanian Leaders valdybos pirmininkė, talentų pritraukimo ekspertė.

Dalia Petkevičienė

Lietuvos banko valdybos narys.

Marius Jurgilas

Nepriklausoma valdybų narė, verslininkė.

Orijana Mašalė

Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos, socialinės politikos ir neįgaliųjų klausimais.

Živilė Gudlevičienė

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas.

Artūras Salda

Birštono savivaldybės merė, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė.

Nijolė Dirginčienė

Rašytojas, publicistas.

Aidas Puklevičius

LR Vyriausybės kanclerė.

Giedrė Balčytytė

Istorikas, teisininkas, socialinių mokslų daktaras.

Dr. Alvidas Lukošaitis

Demokratijos žinių konkurso iniciatorius ir koordinatorius, Seimo kanceliarijos Spaudos biuro vyriausiasis specialistas.

Giedrius Leskauskas

Kulinaras

Gian Luca Demarco

Lietuvos inovacijų centro direktorius ir CERN pramonės palaikymo pareigūnas Lietuvoje.

Dr. Mantas Vilys

„Jaunimo linijos“ Komunikacijos vadovė.

Rita Stanelytė

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė ir manoteises.lt redaktorė.

Jūratė Juškaitė

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios kunigas.

Julius Sasnauskas

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Vytenis Šimkus

Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ direktorė.

Monika Miniotaitė

Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

Dr. Artūras Jakubavičius

Gamybos inovacijų slėnio CEO.

Gintaras Vilda

„Tele2“ viešųjų ryšių vadovė

Asta Buitkutė

Pirmojo Lietuvos vienaragio „Vinted“ IT inžinerijos direktorė ir „Tech Kinship“ bendruomenės įkūrėja.

Aliona Sosunova

„Jaunimo linijos“ vadovė.

Diana Bukantaitė-Kutkevičienė

teisininkė, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė.

Monika Guliakaitė

tėtis, partneris, dizaineris, kuris nuolat susiduria su spaudimu.

Modestas Navickas

medicinos mokslų daktarė, vaikų gydytoja odontologė. Viena iš „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ įkūrėjų.

Rasa Račienė

Naujienų portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius.

Mindaugas Jackevičius

Psichologė, KK dėstytoja ir Jonavos rajono Socialinių paslaugų centro direktorė.

Dr. Valentina Bereznaja-Demidenko

Politologė, VU TSPMI dėstytoja.

Ieva Petronytė-Urbonavičienė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė ir šachmatų didmeistrė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Elijus Čivilis

GovTech Lab vadovė.

Arūnė Matelytė

Suomijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius skaitmenizacijai ir technologijoms.

Stefan Lindström

Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas.

Donatas Puslys

Žurnalistas, visuomenininkas, vienas iš projekto „Stiprūs kartu“ įkūrėjų.

Edmundas Jakilaitis

Švedijos Raudonojo Kryžiaus generalinis sekretorius.

Martin Ärnlöv

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, politikos sociologė.

Rūta Žiliukaitė

LR teisingumo viceministras.

Elanas Jablonskas

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui.

Kęstutis Budrys

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius.

Žydrūnas Bartkus

Norvegijos tvarių pramonės procesų kompetencijos centro “Eyde Cluster” vadovė.

Helene Falch Fladmark

Klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius.

Prof. Dr. Egidijus Rimkus

Švedijos visuomenės ekstremalių situacijų agentūros komunikacijos vadovas.

Morgan Olofsson

Suomijos ambasadorė hibridiniams reikalams

Liisa Talonpoika

LR Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Laurynas Kasčiūnas

ŠMSM Mokymosi visą gyvenimą departamento Neformalaus švietimo skyriaus vyr. specialistė.

Gabrielė Kartanaitė

Startuolių kūrėja ir švietimo inovatorė, šiuo metu su komanda vystanti informatikos ugdymo sistemą pradinių klasių mokytojams Teachers Lead Tech

Monika Katkutė-Gelžinė

Sociologijos doktorantė ir istorijos mokytoja ekspertė.

Jūratė Litvinaitė

Vilniaus licėjaus mokinys.

Rytas Sakavičius

„Renkuosi mokyti!“ programos vadovas, specialiųjų klasių mokytojas Vilniaus Šilo mokykloje.

Artur Adam Markevič

„LRT English“ redaktorius.

Benas Gerdžiūnas

Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs Lietuvos karinės žvalgybos ir buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius, atsargos pulkininkas.

Ats. plk. Gintaras Bagdonas

Krašto apsaugos ministras ir LR Seimo narys.

Dr. Arvydas Anušauskas

VU TSPMI profesorė, tarptautinių santykių ir saugumo politikos tyrėja.

Prof. Dr. Dovilė Jakniūnaitė

VU TSPMI profesorius, tarptautinių santykių ekspertas.

Prof. Tomas Janeliūnas

Žurnalistas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Dainius Radzevičius

Advokatė ir dėstytoja.

Liudvika Meškauskaitė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Prof. Aurelijus Gutauskas

Aktorius

Edgar Bechter

Vaikų psichologė

Ieva Kirkilė

„Maisto banko“ vadovas

Simonas Gurevičius

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė

Kristina Meidė

Visi pranešėjai

Diskusijos

Diskusijų aprašymai
Diskusijų kūrėjai

Menas ir lyčių lygybė – atrodo ar yra?

Diskusija „Menas ir lyčių lygybė – atrodo ar yra?“ kviečia kalbėtis apie lyčių lygybę menų lauke. Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva atliktas lyčių lygybės tyrimas atskleidė, kad aukštesnėje pajamų iš kūrybos kategorijoje vyrų dalis yra du kartus didesnė nei moterų. Sudėtingesnę moterų situaciją išryškino ir kiti tyrimo pjūviai: diskriminaciją ir patyčias darbinėje aplinkoje moterys patiria dvigubai dažniau. Visuotinio pripažinimo ir nacionalinio įvertinimo jos sulaukia 3,5 karto rečiau, o seksualinį priekabiavimą patiria net 6 kartus dažniau nei vyrai. Tyrime dalyvavusios moterų ir vyrų „focus“ grupės pripažino įsitvirtinusį stereotipą, kad moterys reiškiasi kaip puikios vadovės, vadybininkės ar kritikės, tačiau kūrybos praktikoje ryškiausi pasiekimai priklauso vyrams. Kviečiame ateiti ir išgirsti, ar dar toli iki lyčių lygybės kultūros srityje, o gal jau galime nusiraminti? Ar moterims – saviraiška, vyrams – pripažinimas? Ir apskritai, ar reikia keisti lyčių stereotipus menų srityje?

Visi norime būti vadovais, bet ar tikrai žinome to kainą?

Turbūt nepameluosime sakydami, jog 8 iš 10 darbuotojų siekia arba norėtų būti vadovais, mato save vadovais arba mano tokie esantys. Tačiau dažno įsivaizdavimas, supratimas ir suvokimas, kas yra tas vadovas, koks jis turėtų būti ar ką veikią prasilenkia su realybe.
Taigi, kas yra tas „vadovas“? Ar tikrai kiekvienas mūsų galime juo tapti? Ar tikrai suprantame, ką reiškia būti vadovu? Su kokiais iššūkiais jis susiduria? Kokia atsakomybės našta tenka ir ar visi esame pasiryžę, norime ir galime ją prisiimti?

Mažmeninės investavimo kultūros vystymasis Lietuvoje: pagrindiniai pokyčiai bei galimybės investuoti plačiai visuomenei

Baltijos vertybinių popierių rinkoje per pastaruosius kelerius metus pastebimai plečiasi mažmeninių investuotojų gretos. Kaip rodo „Nasdaq Baltijos 2022“ liepos mėnesio rinkos duomenys, 2/3 investuotojų buvo privatūs asmenys, kurie sugeneravo 57 proc. visos apyvartos. Festivalio „Būtent“ diskusijoje drauge su kapitalo rinkos dalyviais diskutuosime, kodėl Lietuvai svarbu vystyti mažmeninę investavimo kultūrą, kokie pagrindiniai veiksniai lemia pastaraisiais metais vis aktyvesnį visuomenės investavimą į vertybinius popierius, dalinsimės įžvalgomis, kokiais veiksmais ateityje stiprinsime investavimo kultūrą Lietuvoje bei pristatysime galimybes, kaip pradėti investuoti Baltijos rinkoje.

Tėvynei ir tiesai: Lietuvos žvalgyba apie atsaką tradicinėms grėsmėms ir naujiems iššūkiams

Nusikalstamas Rusijos karas prieš demokratinių šalių bendruomenės remiamą Ukrainą patvirtina: grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui nemažėja, o tradicines grėsmes papildo naujos ir technologiškai sudėtingesnės bei sunkiau atpažįstamos. Lietuvos žvalgyba ir ekspertai diskusijoje kalbės apie atsparumą autoritarinių valstybių spaudimui ir artimiausios perspektyvos iššūkius, priešiškų valstybių veikimą ir mėginimus vidines įtampas panaudoti prieš Lietuvą.

Kokias tėvų klaidas turi taisyti pirmasis darbdavys?

Kas atsakingas už jaunimo paruošimą darbo rinkai? Tėvai? Visuomenė? Švietimo sistema? O gal pirmasis DARBDAVYS? Pirmasis darbas yra unikali ir itin svarbi patirtis jaunimui ne vien profesine, bet ir asmenybės augimo bei atsakomybės ugdymo prasme. Visgi kodėl darbdaviai sutinka profesinių žinių prikimštą, tačiau savo teisių ar pareigų, atlygio sistemų, disciplinų, elgsenos darbe ar net atsakomybės už save stokojantį jaunimą? Tema opi darbdaviams ir plačiajai visuomenei. Diskutuosime su jaunimo, tėvų bei švietimo sistemos atstovais.

Ar vis dar auginame „tikrus vyrus“ ir „pavyzdingas mergaites“? Vaikų auginimas siekiant lyčių lygybės.

Auklėjant vaikus vis dar girdimi tokie pasakymai kaip „mergaitės netriukšmauja“ ar „berniukai neverkia“ bei vaikams dažniau vis dar siūlomos lyčių stereotipus atitinkančios veiklos. Ar mūsų pačių praktikos auginant vaikus neprisideda prie žemų ir nuo ES vidurkio atsiliekančių lyčių lygybės rodiklių Lietuvoje? Kas auklėjant vaikus galėtų padėti kuriant lygesnę visuomenę? Ar skirtumai formuojasi atitinkamai auklėjant berniukus ir mergaites? Ar vis dėlto jie yra nulemti genetikos? Ką apie lyčių lygybę sako neuromokslas?

Investavimas pandemijos, karo ir rekordinės infliacijos kontekste

Po ilgus metus trukusio augimo 2022-aisiais finansų rinkose vyksta didžiausia per keliolika metų korekcija. Karas, infliacija, pandemija, kylančios palūkanų normos bei nežinomybė dėl pasaulio ekonomikos – tai tik kelios priežastys, kodėl madingiausia spalva finansų rinkose šiemet yra raudona. Kaip paprastiems investuotojams išlaikyti ramų protą neramiais laikais? Ar išvis verta prognozuoti, kada rinkos vėl sužaliuos, o gal tiesiog reikėtų ramiai ir reguliariai investuoti? Kaip nepatyrusiems investuotojams atsispirti pagundoms investuoti į rizikingas priemones arba pradėti aktyvią prekybą (day trading)?

Atsijungti, bet neatsitraukti? Kaip energetinį saugumą suderinti su žaliuoju kursu

Kylančios energijos kainos, geopolitinė krizė ir Rusijos karas Ukrainoje. Europa į tai atsako pasiūlydama REPowerEU planą, kuriuo sieks atsijungti nuo rusiško iškastinio kuro. Kaip Europos energetinė nepriklausomybė derės su Europos Žaliuoju kursu? Ar pasiūlytos priemonės yra pakankamos? Ar jos vienodai priimtinos ir paveikios ES valstybėse narėse ir kaimynystėje? Kaip Lietuva gali pasinaudoti REPowerEU galimybėmis ir ko kitos ES valstybės gali pasimokyti iš Lietuvos?

Metavisatos: kiek mygtukų paspaudimų liko iki gyvenimo kitose realybėse?

1985 m. internetas atrodė nerealus dalykas, tačiau šiandien jis jau valdo mūsų gyvenimus. 2009 m. sukurtas filmas „Avatar” atrodė tarsi visiška fantastika, o šiandien technologijų ir kvantinės kompiuterijos ekspertai teigia, kad tai – netolima ateitis, kuri palies ne tik verslus, bet ir kiekvieną mūsų.
Jau dabar turime įsisąmoninti, kad virtuali realybė ir dirbtinis intelektas taps didele mūsų gyvenimo dalimi, suteiksiančia mums daugiau galimybių. ROCKIT kartu su kitais ekspertais diskusijoje kels klausimus apie iššūkius, technologines galimybes, blokų grandinių vaidmenį ir gyvenimą metavisatose. Kalbėsime ir apie pavojus, nes dar daugiau mūsų asmeninių duomenų bus patalpinta atvirose skaitmeninėse erdvėse.

Ar Lietuvos ateities mieste bus kamščių?

Technologinė pažanga pastarąjį šimtmetį kardinaliai pakeitė miestų raidą pasaulyje. Dabar vis dažniau miestų pažangai naudojami daiktų interneto, debesijos ar dirbtinio intelekto proveržiai taip pat neatpažįstamai pakeis ir Lietuvos miestus. Kaip keisis mūsų įpročiai? Kaip atrodys Lietuvos miestai po 50 metų? Ar Vilniuje vis dar bus automobilių kamščiai?

Karas ar taika? Priešiškos valstybės kultūros klasika, ką drausti ir ką palikti mūsų kultūros ir švietimo lauke.

Prasidėjus karui Ukrainoje netyla diskusijos, kaip vertinti priešiškos valstybės menininkų kūrybą. Žinomo ukrainiečių rašytojo Jurijaus Andruchovyčiaus teigimu, „Buča ir yra tikroji Rusijos kultūra ir visi, kurie kalba apie Bulgakovą, stoja į žudikų pusę“. Tačiau ar tikrai galime lyginti režimo rėmėjų, tokių kaip Filipas Kirkorovas, kūrybą ir klasikinių kūrėjų – antiimperialistų (L. Tolstojaus) kūrybą? Koks turėtų būti demokratinės valstybės santykis su priešiškos šalies kultūros klasika, ypač jei ji buvo sukurta režimo oponentų? O gal viskam, kas sukurta priešiškoje valstybėje, taikytina „atšaukimo kultūra“ (cancel culture)?

Mes finansiniai raščiai ar beraščiai?

Skaičiuoti pinigus, atrodo, kiekvienas mokame, bet ar tikrai? Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio, o kas trejus metus atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) ir kitos apklausos rodo, kad šalies jaunuolių finansinis raštingumas dar per lėtai gerėja.
Diskusijoje kelsime klausimus: su kokiais iššūkiais Lietuvoje susiduria mokytojai, moksleiviai ir tėvai, o kodėl, pavyzdžiui, estai vėl pirmauja šiuo klausimu. Galbūt finansinio raštingumo terminas paseno ir per siauras šiandienos pasaulio kontekste? Kokių sprendimų galime imtis dabar ir kas padės ugdyti finansiškai saugesnę kartą?

Lietuva ir tarptautiškumas: neišnaudotas potencialas

Diasporos profesionalų tinklas Global Lithuanian Leaders jungia tūkstančius skirtingų sričių ekspertų lietuvių visame pasaulyje. Siekiant valstybės progreso, tarptautinio pripažinimo ir pasiekimų, aukšto lygio diasporos profesionalai vis dar yra neišnaudotas Lietuvos potencialas. Diskusijoje kalbėsime apie:
– sėkmės ir nesėkmės istorijas, kaip globalūs profesionalai siekia palaikymo kandidatuojant į garbingas tarptautines pozicijas;
– talentų pritraukimo priemones Lietuvoje, jų efektyvumą ar klaidas;
– pasiūlymus, ko reikia, kad daugiau diasporos profesionalų aktyviau prisidėtų prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo.

„Aktyvus pilietis – šalies likimo kalvis“

Diskusija apie pilietinį aktyvumą ir parlamentinę demokratiją, rinkimus, pasirinkimus ir politines kampanijas.
Diskusijos metu bus aptarta:
· Kaip padidinti visuomenės suvokimą apie parlamentinę demokratiją, paskatinti visuomenę aktyviai dalyvauti Europos Parlamento, Seimo bei savivaldos rinkimuose.
· Pilietinė visuomenė Lietuvoje: piliečių aktyvumo stoka ir tai lėmusios priežastys
· Lietuvos politikų sugebėjimas išgirsti ir įsiklausyti į piliečių balsą.

Lietuvos gatvių ateitis – Amsterdamas ar Los Andželas?

Kaip lietuviai keliaus ateityje – dviračių takais ar penkių juostų greitkeliais? Ar įgyvendinsime automobilių taršos mokestį ir uždrausime automobilius miestų centruose? Jei tvarus transportas naudingas visiems, kodėl tuomet jam taip priešinasi gyventojai?

Nemoteriškas darbas: kodėl mergaites dar mokykloje nustumiame nuo perspektyvių darbų?

151 metai – tiek laiko prireiks, kad visame pasaulyje būtų išspręsta ekonominė lyčių nelygybė ir moterys galėtų pasigirti vienodu atlygiu už tokį pat darbą, vis dažniau įsidarbintų neretai „vyriškais“ vadinamuose sektoriuose.

Ir nors Lietuva, kaip ir lyderiaujančios Šiaurės Europos šalys, yra kur kas arčiau šio tikslo, pokyčius stabdančių barjerų ar stereotipų netrūksta. Mergaitės ypač retai renkasi STEM srities mokslus, o energetikos, technologijų įmonėse dirbančių moterų vis dar yra labai mažai. Tad ar išties problema gimsta dar mokyklos suole, kur mergaitės atbaidomos nuo perspektyvių specialybių?

Kaip paaiškinti internetą tėvams?

Natūralu, kad besikeičiant kartoms suprasti jaunosios kartos įpročius, pomėgius bei kalbą darosi vis sudėtingiau. Ką reikia žinoti apie Z kartos naujoves ir ateinančius pokyčius, kurių vyresnieji jau nebesupranta, papasakos pati Z karta.

Ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai?

Kol esame sveiki ir kupini gyvybės bei gyvenimo džiaugsmo retai susimąstome, kokia reikšminga yra sanatorinė reabilitacija. Ją įvertiname tik patyrę sunkias ligas ar traumas. Lietuvos kurortai per daugelį veiklos metų yra sukaupę materialiąją sanatorinės reabilitacijos paslaugų teikimo bazę, specialią infrastruktūrą ir neįkainojamą patirtį, užtikrinančią kryptingą sveikatinimo bei sveikatingumo sričių veiklą.
Deja, 2022 m. pradžioje LR sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota sveikatos priežiūros įstaigų reforma sukėlė realią grėsmę tolesniam kurortų vystymuisi bei jų infrastruktūros plėtojimui. Šioje diskusijoje pasistengsime atsakyti į klausimą, ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai ir kokia ateitis laukia šių išskirtinių vietų.

Menas – prekė ar prasmė?

Meno kūrėjai ir juos atstovaujančios organizacijos politiniame lygmenyje ir visuomenėje dažnai laikomi tik paramos prašytojais ar gavėjais. Siekdami pakeisti šį stereotipą aptarsime, kaip visuomenė bei sprendimų priėmėjai vertina menininkų kuriamą pridėtinę vertę bei jos įtaką visuomenės raidai. Kiek menininkai ir menas yra visuomenės inovacijų ir transformacijų variklis, kuriantis mūsų kasdienę ir sociokultūrinę aplinką? Diskutuosime, kiek meno ir menininkų sukuriama vertė visuomenei ir valstybei koreliuoja su visuotine ekonominės vertės paieška bei apskaičiavimu. Kodėl meno vertės matuojamos tik industriniais, kiekybiniais rodikliais? Gal atėjo laikas į jas atrasti vertybinį ir brandžios saviraiškos visuomenės požiūrį?

Mūsų skaitmeninė ateitis. Kam tarnauja algoritmai ir technologijų milžinai?

Europos Sąjunga neseniai atnaujino taisykles interneto pasauliui. Tiesa, technologijų milžinai socialiniai tinklai, paieškos sistemos bei algoritmų kūrėjai ne visada noriai pritaria naujiems įsakams. Kur prasideda ir baigiasi internetinių platformų atsakomybė? Kokios dinamikos lemia europiečių patirtis internete? Kaip europiečių privatumas, žodžio laisvė ir atsakomybė internete atrodys ateityje?

Ar propaganda – tik vienos pusės įrankis? O gal jie – apie mus, mes – apie juos?

Demokratinės valstybės viešojoje erdvėje nuolat veikia analitikai, nuomonių formuotojai, valstybės institucijų atstovai ir komentatoriai. Siekiama ne tik pristatyti pozicijas, tačiau taip pat savo skleidžiamomis idėjomis paveikti visuomenės nuomones, pasirinkimus, aktualizuoti problemas ir jų sprendimus. Karo regione metu nuomonių įvairovė įgauna kitokią reikšmę, o valstybėje skleidžiamos idėjos vertinamos atsižvelgiant į augančią įtampą. Kyla klausimas, kaip nuomonių įvairovė priimama karo kontekste bei kokia yra valstybės tolerancija skirtingoms nuomonėms? Ar tendencingai pateikiama informacija gali būti demokratinės valstybės gynybos priemonė? Ar propaganda – tik diktatūrų praktika?

Nuo diskusijos bare iki įstatymo: kaip būti išgirstam?

Pokalbiai apie mūsų valstybę ir politiką prasideda pačiuose buitiškiausiuose lygiuose – nuo kolegų pasisėdėjimų baruose ar draugų kompanijos susibūrimų. Vis tik išsakytos mintys, ką turi daryti valdžia arba kaip Lietuvai gyventi geriau, dažniausiai ir lieka tik nuomone. „Kiekvieno piliečio balsas turi būti girdimas”, “Nei vienas pilietis negali būti paliktas nuošalyje”, – dažnai kartoja tiek politikai, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Bet ką tai reiškia praktiškai? Ar tikrai turime pakankamai įtakos valdžios sprendimams? Jei neturime, ką tuomet reikėtų keisti? Demokratiški politiniai sprendimai yra grįsti masių diktatūra ar visų visuomenės grupių įtraukimu? Ką gali pilietinė visuomenė karų ir krizių akivaizdoje?

„Kodėl „visos kiaulės pakastos“ ne įstatymuose, o kultūroje? Unifikuotas visų mūsų bėdų aiškinimas“

Seimo kanceliarijos inicijuojamoje diskusijoje politikai, visuomenės veikėjai bei politologai ieškos atsakymų, kodėl dėl visko, kas bloga, visuomenė kaltina įstatymus ir teisinio reguliavimo netobulumą. Diskusijoje bus keliamas klausimas, ar tikrai kaltas teisinis reguliavimas, ar vis dėlto mūsuose tarpstanti kultūra – susiformavusi politinė tradicija, kultūriniai standartai, elgesio klišės, kasdieninio gyvenimo papročiai ir įpročiai. O gal tiesiog nesivarginame į daugybę problemų pažvelgti atidžiau ir einame lengviausiu keliu?

“Ar propaganda – tik vienos pusės įrankis? O gal jie – apie mus, mes – apie juos? “

Demokratinės valstybės viešojoje erdvėje nuolat veikia analitikai, nuomonių formuotojai, valstybės institucijų atstovai, komentatoriai. Siekiama ne tik pristatyti pozicijas, tačiau taip pat savo skleidžiamomis idėjomis paveikti visuomenės nuomones, pasirinkimus, aktualizuoti problemas ir jų sprendimus. Karo regione metu nuomonių įvairovė įgauna kitokią reikšmę, o valstybėje skleidžiamos idėjos vertinamos atsižvelgiant į augančią įtampą. Kyla klausimas, kaip nuomonių įvairovė priimama karo kontekste, kokia yra valstybės tolerancija skirtingoms nuomonėms? Ar tendencingai pateikiama informacija gali būti demokratinės valstybės gynybos priemonė, ar propaganda – tik diktatūrų praktika?

Pramonė 4.0, 5.0 ir 6.0: ar Lietuvos verslas pasiruošęs laimėti visas revoliucijas?

Lietuvos gamybos, kaip ir viso pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia kelios milžiniškų transformacijų bangos – technologijų pritaikymo šuoliai, iš esmės pakeisiantys šimtmečiais susiklosčiusius pramonės santykius.

Šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija (Pramonė 4.0), susijusi su gamybai pasitelkiamu dirbtiniu intelektu, robotizavimu. Tačiau kai kurios valstybės Europoje jau dabar aktyviai veikia skatindamos penktąją pramonės revoliuciją (Pramonė 5.0), susijusią su žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, aplinkai draugiškos plėtros įgyvendinimu. O tada ateis laikas ir Pramonei 6.0. Ji, manoma, pakeis nusistovėjusius santykius nuo gamybos iki galutinio vartotojo.

Kaip šias revoliucijas pasitiks verslai, o kaip jas išgyvens visuomenė? Kaip su tuo dorosis atskiri miestai ir valstybės? Apie tai kalbėsime Lietuvos inovacijų centro inicijuojamoje diskusijoje.

Socialiniai burbulai – juos pasirenkame patys ar esame pasirinkti?

Žmogus natūraliai kreipia dėmesį į informaciją, kuri palaiko jo paties nuomonę, o socialinių tinklų algoritmai prie to prisideda atrinkdami turinį, kuris atitinka jo interesus, draugus ir įsitikinimų sistemas. Skirtingose socialiniuose burbuluose atsidūrusiems asmenims sudaromas įspūdis, kad visi galvoja taip, kaip jie patys. Ar toks reiškinys gali būti spartesnio visuomenės poliarizavimosi priežastis? Kiek tai yra pavojinga bei ar galime išsivaduoti iš skirtingų realybių, kurias mums pateikia algoritmai?

Ateitis bus skaitmeninė, o kokia bus demokratija?

“Pasaulis vis sparčiau skaitmenizuojasi, o ar visuomenė pasitiki skaitmeniniais sprendimais? Netolimoje ateityje būtent technologijos nulems svarbiausius saugumo ir užsienio politikos formavimo procesus. Daugelis skaitmeninių sprendimų jau egzistuoja, tačiau ne visi jie atsiduria politikų dienotvarkėse. Kaip galime paspartinti skaitmeninę transformaciją? Nors naujos technologijos atveria daug galimybių demokratijos plėtrai ir piliečių įtraukimui, turime pripažinti ir jų keliamus pavojus. Vienas iš jų – skaitmeninė atskirtis. Privalome užtikrinti, kad skaitmeninė tranformacija bus socialiai teisinga, o paslaugos prieinamos visiems piliečiams ir kuriamos įtraukiuoju būdu. Kaip įveiksime šį iššūkį?”

Emocinė sveikata darbe – kas atsakingas?

Emocinė sveikata darbe – tai daug daugiau nei ligos nebuvimas.Tai bendra gerovė, už kurią atsakingi tiek darbuotojai, tiek organizacijos. Kodėl emocinė sveikata darbovietėje tapo svarbi? Kokie būdai jai palaikyti yra priimtini bei kas daroma jau dabar, o kas turėtų būti daroma?

Kodėl Lietuvai reikalinga civilinė sąjunga?

Civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymas skirtas suteikti daugiau apsaugos ir teisių LGBTQ+ bendruomenei, tačiau dalis visuomenės tokiam įstatymui priešinasi. Iš kur kyla šios baimės? Kodėl toks įstatymas yra reikalingas ne tik LGBTQ+ bendruomenei, bet visai visuomenei? Kas pasikeičia valstybėje priėmus tokį įstatymą?

Kaip mums pavyko atkurti savo gyvenimus čia? Pabėgėliai, kurie liko Lietuvoje.

Ar žinote, kodėl pabėgėliai lieka gyventi Lietuvoje? Ką patys Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai mano apie tai? Atsakymai JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) organizuojamoje festivalio „Būtent!“ diskusijoje „Kaip mums pavyko atkurti savo gyvenimus čia? Pabėgėliai, kurie liko Lietuvoje“. Diskusijoje išgirsite Lietuvoje savo gyvenimus atkurusių pabėgėlių pasakojimus bei vietos valdžios atstovų įžvalgas.

„Leiskit dar ir darželinukams kandidatuoti“: kada pradėsime pasitikėti jaunimu?

Lietuvos jaunimo metų kontekste labai svarbu kalbėti apie jaunimo įgalinimą. Šiemet parlamente buvo galutinai pritarta kandidatavimui į Seimą nuo 21-erių, vis garsiau skamba siūlymai leisti balsuoti nuo 16-os savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Jaunimo aktyvumas rinkimuose auga, tačiau jis dar nėra toks, kokiu būtų galima didžiuotis, tad būtina ieškoti priemonių, kurios padėtų jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus.

Kaip suprasti antikorupciją ir skaidrumą naujų išorinių grėsmių metu?

Ar sutariame, jog korupcija ir skaidrumo stoka yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Kaip turime keisti savo antikorupcinę strategiją ir taktikas vis naujų išorinių grėsmių akivaizdoje? Karas Ukrainoje, didėjantis dezinformacijos srautas, kriptovaliutų naudojimas neskaidriems tikslams skatina permąstyti, kaip dar labiau sustiprinti Lietuvos demokratiją bei visuomenės atsparumą išorinėms grėsmėms. Taigi, ką jau darome ir kur norėtume matyti Lietuvą po 5 metų? Ko galime pasimokyti iš kitų šalių ir ko joms verta pasimokyti iš mūsų?

Kaip sukurti atsparią visuomenę? Lietuvos, Suomijos ir Švedijos įžvalgos

Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė pasaulinę saugumo aplinką, priversdama daugelį šalių permąstyti savo gynybos strategijas, kur civilinei gynybai tenka itin svarbus vaidmuo. Šiaurės šalys yra Pasaulio vertybių tyrimo dalies „Noras kovoti už šalį“ rekordininkės (75–87 proc. apklaustųjų atsakė „Taip“). Diskusijoje nagrinėsime civilinės gynybos ir visuomenės atsparumo temas. Kaip šiauriečiai tapo apklausos rekordininkais ir kaip galime dar labiau sustiprinti norą gintį savo šalį? Ar atsparumo kultūra ir noras gintis vienodai stiprūs visoje visuomenėje, ar išsiskiria kai kurios grupės? LR Seimas 2022 m. pritarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektui. Ar Lietuva gali ko pasimokyti iš Šiaurės šalių? Ar šiauriečiai gali pasimokyti iš Lietuvos?

Kas besikeičiančiame pasaulyje gali ir turi paruošti žmogų gyvenimui?

Pasaulis nesustoja vystytis ir keistis, o keičiantis pasauliui neišvengiamai keičiasi ir žmogui reikalingos kompetencijos. Ar žinios ir įgūdžiai, kurie šiuo metu yra perduodami vaikams, atitinka šiandienos ir ateities poreikius? Ar pakankamai dėmesio skiriame bendrųjų savęs pažinimo, socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui? Ar suaugę patys turi šias kompetencijas ir gali jas perduoti vaikams? Kas turėtų būti atsakingas už šių kompetencijų ugdymą, o galbūt to apskritai turėtų būti mokoma ne mokykloje, o šeimoje ar kitose aplinkose? Kur šiuo klausimu prasideda ir baigiasi kiekvieno su vaiku bendraujančio suaugusiojo galimybių ir atsakomybių ribos?

Karas Ukrainoje: kokias pamokas išmoko Lietuva?

Karas Ukrainoje supurtė Europos ir viso pasaulio visuomenes, privertė įvairiais lygmenimis peržiūrėti savo santykius su agresore Rusija, ieškoti esminių sprendimų. Visi mes šiandien jaučiame šio brutalaus karo pasekmes. Lietuvoje ypatingai išaugo dėmesys krašto gynybai. Priimta Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, diskutuojama apie visuotinę privalomąją karinę tarnybą, plečiami kariniai poligonai, stiprinamas sąjungininkų Lietuvoje buvimas, planuojami nauji kariniai įsigijimai. Vis dėlto, ar to pakanka, kad jaustumėmės saugūs? Kokios yra iš Ukrainos išmoktos pamokos, kurias galėtume pritaikyti Lietuvoje?

NATO be Ukrainos – NATO be ateities

Rusijos okupacinio karo Ukrainoje kontekste vyksta globalūs saugumo sistemos pokyčiai. Vienas jų – NATO aljanso plėtra, Suomijai ir Švedijai oficialiai pareiškus sprendimą siekti narystės. Tačiau tuo pačiu metu ryškėja ir naujos skiriamosios linijos – tarp Aljansą telkiančių šalių normatyvinių nuostatų ir jas išskiriančių interesų, tarp šalių, griežtai vertinančių Rusijos agresiją, ir šalių, kurios imasi nuolaidų Rusijos režimui bei priešinasi Suomijos ir Švedijos narystei (Turkija, Vengrija, Kroatija). Galima klausti, ar šios aljanso šalys narės vis dar gali būti pilnavertėmis NATO narėmis? Ar veikiau Ukrainos pasipriešinimas okupacinėms jėgoms ir įsipareigojimas pro-europietiškam, demokratiniam kursui labiau atitinka NATO normatyvinius principus? Ar NATO tapo erdve, kurios viduje vyksta skilimas tarp pro-demokratinų ir autoritarinių narių? Koks turi būti balansas tarp saugumo ir normų gynybos politikoje? Ar kalbant apie NATO įmanoma aiškiai atskirti šiuos du dėmenis?

Mirštanti planeta ar žaliasis kursas: ar žinome pasirinkimo kainą?

Šiandien pasaulis yra ant tvarumo krizės slenksčio. Kasdien girdime apie globalinį atšilimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekstremalius klimato reiškinius. Šalys ir regionai tariasi dėl ambicingų planų kovoje su klimato kaita ir jos padariniais. Tačiau tuo pat metu susiduriame su staigiu energijos sąskaitų ir degalų kainų šuoliu. Daugeliui kyla klausimas, ar mes vis dar galime sau leisti tvaresnę dabartį ir ateitį? Kaip rasti išeitį? Ar tikrai mūsų vienintelis pasirinkimas, kurį turime, yra mirštanti planeta arba tuštėjančios piniginės?
Diskusijoje kalbėsime apie neatidėliotinus veiksmus, kainas ir investicijas, aptarsime jų poveikį mūsų kasdienybei ir kiekvienam iš mūsų.

Dar nekaltas, bet jau kaltas: ar Lietuvoje veikia nekaltumo prezumpcijos principas?

„Kaltinamasis yra nekaltas tol, kol neįrodyta jo kaltė“ – tai nekaltumo prezumpcija, kuri galioja kiekvienam nusikaltimu įtariamam asmeniui. Nors tai galime neretai išgirsti viešojoje erdvėje, vos tik žmogus sulaikomas bei yra atliekamas galimos korupcijos ar kito sunkaus nusikaltimo tyrimas ir tokie faktai patenka į žiniasklaidą, susidaro įspūdis, kad kaltė jau yra konstatuota. Teismo sprendimo susidomėjusieji neretai laukia tik kaip patvirtinimo. Nesulaukusi žinios apie didelę kaltinamajam teismo skirtą bausmę visuomenė piktinasi, kad Lietuvoje nėra teisingumo, nes išteisintas kaltas asmuo. Kodėl Lietuvoje gaji kaltumo prezumpcija ir polinkis teisti?

Kas, jei ne aš? Kas uždega piliečius veikti krizių metu Lietuvoje ir Šiaurės šalyse?

Tradiciškai pasirengimas krizėms ir jų valdymas yra laikoma valstybės ir jos institucijų atsakomybės sritimi. Tačiau pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip COVID-19 pandemija bei pagalba Ukrainos karo pabėgeliams, parodė, kad situacija keičiasi iš esmės. Vis svarbesnis tampa paprastų piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atsakas krizių metu. Neretai būtent jie pirmieji atsiliepia į pagalbos prašymus ir ima veikti. Kas skatina šiuos pilietiškumo proveržius? Kokie nauji būdai pasiteisino, telkiant ir koordinuojant piliečių ir valstybės atsaką? Kokia patirtimi gali pasidalinti Šiaurės šalys ir kaip galime sustiprinti savo atsaką krizių metu dar labiau?

Ar savanorystė gali tapti sekmadienine šeimos tradicija?

2022-ieji paskelbti savanorystės ir jaunimo metais. Pandemija ir karas Ukrainoje neabejotinai sustiprino savanorystės pozicijas Lietuvoje, tačiau svarbu, kad krizėms pasibaigus savanorystė ir toliau nedingtų iš Lietuvos piliečių kasdienybės. Pilietiškumo stiprinimas ir pilietiškos vertybės pradeda formuotis šeimoje ir tik vėliau persikelia į švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas, bendruomenes ar socialines medijas. Todėl šeimų savanorystė galėtų tapti populiaria veikla, kuri skatintų empatiją kitam skiriant laiką savo valstybei. Kaip pakviesti šeimas rinktis savanorystę bei kokią savanorystę galėtume siūlyti?

Daugiau diskusijų

ĮKVĖPKNAUJŲ IDĖJŲ!

Žiniasklaidos naujienos apie festivalį

Ką savaitgalį veikti Birštone? Lankytinos vietos ir festivalis, kviečiantis diskutuoti

„Ignitis grupė“ tapo didžiuoju diskusijų festivalio „Būtent!“ partneriu

Diskusija – vieta išsakyti savo nuomonę ar išklausyti kitą? Tyrimas atskleidė, ką mano Lietuvos gyventojai

Rugsėjį Birštone vyks diskusijų festivalis „Būtent!“: skelbiamos pirmosios diskusijų temos

Po pertraukos sugrįžta diskusijų festivalis „Būtent!“: prisidėti prie programos gali kiekvienas

Ar emigrantai vis dar yra laikomi lietuviais?

Mačiulis turi atsakymą, ar gali pinigų būti per daug

Pateikė atsakymą, kodėl mėgstame lietuvišką prekę, bet ne lietuvišką verslą

Neišsprendžiamos skurstančiųjų problemos: ministrai bedė ir į savivaldybes, ir į švietimą

Senatvės „baubas“ Lietuvoje: norint išvyti, vien didinti pensijas nepakaks

Rugilė Matusevičiūtė

Ieva Budraitė

Jonas Simutis

Marius Skuodis

Eduardas Krisčiūnas

Audrius Stasiulaitis

Saulė Gabrielė Petraitytė

Marius Kubilius

Vlada Musvydaitė–Vilčiauskė

Giedrius Širvys

Ramūnas Širvys

Laura Tekorė

Dr. Urtė Neniškytė

Marija Dautartaitė

Vytautas Plunksnis

Vaidas Cibas

Saulius Malinauskas

Vytautas Eidukaitis

Eglė Grėbliauskaitė

Vaidas Jauniškis

Lina Kaminskaitė-Jančorienė

Tomas Dirgėla

Asta Pakarklytė

Rasa Lukaitytė–Vnarauskienė

Darius Remeika

Ona Marija Vyšniauskaitė

Doc. dr. Mantas Martišius

prof. Irena Vaišvilaitė

Dr. Arvydas Grišinas

Donatas Puslys

Eglė Povilaitytė

Povilas Virbašius

Mūza Svetickaitė

Mantas Karanauskas

Nerijus Maliukevičius

Margarita Šešelgytė

Darius Jauniškis

Paulina Čingaitė

Simona Žukaitytė

Robert Juodka

Rena Saribekian

Tautvydas Marčiulaitis

Nerijus Mačiulis

Kristina Ciparytė

Rasa Lukaitytė–Vnarauskienė

Jonas Staselis

Dr. Liutauras Degėsys

Prof. Audronė Žigaitytė–Nekrošienė

Vidmantas Janulevičius

Daiva Žeimytė–Bilienė

Andrius Kubilius

Domantas Katelė

Živilė Kropaitė–Basiulė

Juozas Olekas

Goda Raibytė

Liudvikas Andriulis

Marius Vaščega

Lukas Keraitis

Arūnas Valinskas

Indrė Viltrakytė

Žygeda Augonė

Lina Žemaitytė–Kirkman

Jūratė Cvilikienė

Aleksandra Ketlerienė

Dalia Petkevičienė

Marius Jurgilas

Orijana Mašalė

Živilė Gudlevičienė

ĮKVĖPK
NAUJŲ IDĖJŲ!