Diskusijų festivalis „Būtent!”

Įkvėpk naujų idėjų!

2019 m. rugsėjo 6-7 d., Birštonas
Iki renginio pradžios liko:
00 DIENOS
00 VAL.
00 MIN.
00 SEK.

Aktualu

Pranešėjai

Doc. dr. Margarita Šešelgytė
Doc. dr. Margarita Šešelgytė

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, saugumo studijų ekspertė. Dirbo Baltijos Gynybos Koledže Tartu, Estijoje bei Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Laimonas Talat-Kelpša
Laimonas Talat-Kelpša

Užsienio reikalų ministerijos kancleris, 2013-2018 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Indijoje.

Eskedar Mastavičienė
Eskedar Mastavičienė

Gimusi Etiopijoje, į Lietuvą perkelta iš Maltos 2007 metais, gavo leidimą gyventi kaip pabėgėlė, „Eskedar kava“ savininkė ir verslininkė.

Tomas Vytautas Raskevičius
Tomas Vytautas Raskevičius

Teisininkas, politologas, LGBT ir žmogaus teisių aktyvistas, šiemet išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kaip pirmas atviras LGBT bendruomenės narys ir politikas.

Aušrinė Armonaitė
Aušrinė Armonaitė

Lietuvos politikė, Seimo narė, Laisvės partijos steigėja ir pirmininkė. Jauniausia politinių partijų lyderė ir vienintelė moteris vadovaujanti partijai Lietuvoje.

Linas Pernavas
Linas Pernavas

Nuo 2014 m. – Policijos generalinis komisaras. Policijoje tarnauja 24 metus.

Giedrius Savickas
Giedrius Savickas

Aktorius.

Prof. Eugenijus Laurinaitis
Prof. Eugenijus Laurinaitis

Profesorius, psichiatras, psichoanalitinės psichoterapijos veidas Lietuvoje. Turi ilgametę darbo patirtį individualioje ir grupinėje psichoterapijoje.

Daina Kleponė
Daina Kleponė

VšĮ „Versli Lietuva“ vadovė.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas,

Inka Hetemäki
Inka Hetemäki

Suomijos UNICEF programų direktorė.

Gintaras Grušas
Gintaras Grušas

Arkivyskupas.

Vaiva Vėželytė-Pokladova
Vaiva Vėželytė-Pokladova

Tautinių mažumų departamento prie LRV Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja. Tautinių mažumų srityje dirba nuo 2010 m. Prieš tai 5 metus dirbo su užsienio lietuviais buvusiame TMID‘e.

Sakalas Uždavinys
Sakalas Uždavinys

Profesionalus teatro ir kino aktorius, režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) lektorius bei sklandytuvų pilotas instruktorius.

Tomas Montvila
Tomas Montvila

VĮ „Oro navigacija“ Saugos, kokybės ir saugumo departamento vadovas, anksčiau daug prisidėjo rengiant ir įgyvendinant aviacijos saugumo reikalavimus ES ir valstybės mastu.

Dr. Margarita Jankauskaitė
Dr. Margarita Jankauskaitė

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, veda mokymus diskriminacijos prevencijos ir lyčių lygybės klausimais Lietuvoje ir užsienyje.

Marius Čiuželis
Marius Čiuželis

„Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas. Fondas siekia, kad Lietuva taptų draugiška šalimi senatvei, kurioje kiekvienam būtų gera senti, o garbaus amžiaus žmogus būtų neatskiriama ir svarbi visuomenės dalis.

Mindaugas Jackevičius
Mindaugas Jackevičius

LRT portalo redaktorius ir žurnalistas, domisi ir rašė bei rengė reportažus pabėgėlių tema.

Povilas Virbašius
Povilas Virbašius

Lietuvos moksleivių sąjungos Kauno mokinių savivaldų informavimo centro rinkodaros komiteto moderatorius.

Renata Kuleš
Renata Kuleš

Daugiau nei 20 metų Lietuvoje dirba prieglobsčio klausimais, nuo 2008 metų atstovauja Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūrai (UNHCR) Lietuvoje.

Rimtas Baltušis
Rimtas Baltušis

Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius, „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ išrinktas Metų mokyklos vadovu.

Rimvydas Valatka
Rimvydas Valatka

Žurnalistas.

Arminas Varanauskas
Arminas Varanauskas

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius.

Daniel Lupshitz
Daniel Lupshitz

Aktyvus žydų bendruomenės narys, buvęs Vilniaus mero patarėjas, visuomenininkas.

Deividas Jursevičius
Deividas Jursevičius

Žurnalistas, laidų vedėjas.

Donara Barojan
Donara Barojan

Informacinio karo ekspertė, šiuo metu dirba Astroscreen startuolyje Londone, kur vadovauja komandai, padedančiai Astroscreen klientams kovoti su informacinėmis atakomis. Ji tris metus dirbo NATO Strateginių Komunikacijų Centre Rygoje bei Atlanto Tarybos Skaitmeninių tyrimų laboratorijoje.

Eimutis Kvoščiauskas
Eimutis Kvoščiauskas

Profesionalus teatro ir kino aktorius, auksinio scenos kryžiaus nominantas, pelnęs ir Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus „Fortūnos“ statulėlę, jaunimo neformalaus ugdymo organizacijos „Babilonas“ mentorius.

Emilija Latėnaitė-Beliauskienė
Emilija Latėnaitė-Beliauskienė

Profesionali teatro ir kino aktorė, trejus metus dirbusi ligoninės klounu organizacijoje „Raudonos nosys“, įgytas klounados žinias ir psichodramos metodą taikė dirbdama su vaikais, turinčiais raidos sutrikimų.

Evelina Dobrovolska
Evelina Dobrovolska

Teisininkė, bendradarbiaujanti su VšĮ „Europos žmogaus teisių fondu" ir kitomis NVO. Teismuose atstovauja klientus neapykantos nusikaltimų, lyties keitimo, žmogaus teisių ir originalios asmenvardžių rašybos bylose.

Gediminas Andriukaitis
Gediminas Andriukaitis

Dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius.

Jonas Skardinskas
Jonas Skardinskas

Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas. Prisidėjo rengiant Lietuvos nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją ir formuojant nacionalinę politiką.

Laima Zdanavičienė
Laima Zdanavičienė

Akmenės gimnazijos mokytoja, „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ išrinkta Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis

Socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Mantė Makauskaitė
Mantė Makauskaitė

Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro „AfriKo“ bendraįkūrėja, tarptautinių vystomojo bendradarbiavimo projektų konsultantė.

Prof. Ainė Ramonaitė
Prof. Ainė Ramonaitė

VU TSPMI ir Helsinkio universiteto alumnė, instituto dėstytoja. Domisi pilietinės visuomenės, politinio dalyvavimo, politinės elgsenos ir rinkiminės elgsenos temomis.

Dr. Ainius Lašas
Dr. Ainius Lašas

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas.

Artur Jefimov
Artur Jefimov

„Kastu International“ įkūrėjas ir vadovas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Benediktas Jonuška
Benediktas Jonuška

BeLeo – gydytojas, vaikų chirurgijos rezidentas, DJ, renginių ir „Power Hit Radio" laidos „BeLeo VIBES“ vedėjas.

Dominykas Kaminskas
Dominykas Kaminskas

VU TSPMI alumnas, buvęs VU SA TSPMI pirmininkas ir VU Senato narys.

Dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė
Dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė

VU TSPMI alumnė ir dėstytoja, Pilietinės visuomenės instituto vadovė. Domisi pilietinės visuomenės, politinio dalyvavimo, politinės elgsenos temomis.

Inga Naujalė
Inga Naujalė

Tarptautinės „The Duke of Edinburgh‘s International Award“ (DofE) programos jaunimui vadovė Lietuvoje.

Laura Butvilaitė
Laura Butvilaitė

European Society for Sexual Medicine ir European Federation of Sexology sertifikuota psichologė-seksologė.

Lukas Kaminskis
Lukas Kaminskis

Švietimo ekosistemos „Turing Society“ bendraįkūrėjas, IT lektorius.

Povilas Klusaitis
Povilas Klusaitis

Vienos didžiausių sekso prekių parduotuvių tinklo fantazijos.lt savininkas.

Viktoras Gurgždys
Viktoras Gurgždys

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ viceprezidentas ir Lietuvos padalinių vadovas.

Prof. dr. Vylius Leonavičius
Prof. dr. Vylius Leonavičius

Lietuvos sociologas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras ir profesorius, tyrinėjantis ne tik individo, bet ir visuomenės egzistenciją.

Jonė Kučinskaitė
Jonė Kučinskaitė

Žurnalistė.

Audrius Cininas
Audrius Cininas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas.

Dainius Radzevičius
Dainius Radzevičius

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Dovilė Buinickaitė-Struckienė
Dovilė Buinickaitė-Struckienė

„RIMI Lietuva“ personalo vadovė.

Girvydas Duoblys
Girvydas Duoblys

Koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas.

Milda Varnauskaitė
Milda Varnauskaitė

Šiuolaikinė Lietuvos pasakotoja, profesionalių pasakotojų mokyklos Mezrab Storytelling School absolventė.

Raimonda Čižauskaitė
Raimonda Čižauskaitė

Vilniaus arkivyskupijos „Carite“ kuruoja ir koordinuoja Nuteistųjų konsultavimo centro veiklą.

Rima Urbonaitė
Rima Urbonaitė

Politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė.

Dr. Rokas Uscila
Dr. Rokas Uscila

Socialinių mokslų daktaras. Daugiau bei 20 metų atlieka įvarius kriminologinių, viktimologinių reiškinių tyrimus.

Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius
Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius

VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas.

Vladas Gaidys
Vladas Gaidys

Sociologas, socialinių mokslų daktaras.

Živilė Kropaitė
Živilė Kropaitė

Žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja.

Milda Vitkutė
Milda Vitkutė

Interneto dienraščio bernardinai.lt religijos temų redaktorė.

Dr. Ingrida Gudauskienė
Dr. Ingrida Gudauskienė

Teologė biblistė.

Dr. Marius Jurgilas
Dr. Marius Jurgilas

Lietuvos banko valdybos narys, ekonomikos mokslų daktaras.

Dr. Nida Vasiliauskaitė
Dr. Nida Vasiliauskaitė

Filosofė, apžvalgininkė.

Tomas Jaskelevičius
Tomas Jaskelevičius

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas.

Vytautas Petkūnas
Vytautas Petkūnas

Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius.

Andrius Vilkauskas
Andrius Vilkauskas

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas.

Elijus Čivilis
Elijus Čivilis

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras, keliskart dviračių sporto čempionas.

Dr. Giedrius Viliūnas
Dr. Giedrius Viliūnas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorius, filologijos mokslų daktaras, buvęs Švietimo ir mokslo viceministras.

Ieva Giedraitytė
Ieva Giedraitytė

VU TSPMI doktorantė ir dėstytoja.

Cedric Raffier
Cedric Raffier

Vilniaus socialinio klubo įkūrėjęs, socialinis darbuotojas, futbolo treneris. Dirba su sunkumus patiriančiais vaikais ir paaugliais.

Dagnė Vildžiūnaitė
Dagnė Vildžiūnaitė

Kino prodiuserė, kino gamybos studijos „Just a moment“ vadovė, Lietuvos kino akademijos narė.

Donatas Kriukas
Donatas Kriukas

Vilniaus S. Nėries gimnazijos technologijų ir grafinio dizaino mokytojas. 2017 m. išrinktas tarp trijų inovatyviausių mokytojų technologijų ir menų srityje.

Donatas Puslys
Donatas Puslys

Vilniaus politikos analizės instituto medijų analizės programos vadovas, publicistas.

Dr. Jelena Šalaj
Dr. Jelena Šalaj

Psichologė, socialinių mokslų daktarė, medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ edukacijos projektų kuratorė, tyrėja.

Eglė Zarankaitė
Eglė Zarankaitė

Jauniausia savivaldybės Tarybos narė Lietuvoje, išrinkta Utenos rajone.

Eugenija Kovaliova
Eugenija Kovaliova

Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro „AfriKo“ bendraįkūrėja ir programų vadovė.

Giedrius Bučas
Giedrius Bučas

Socialinės inciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas, „Reach for Change“ Pokyčių lyderis, socialinis verslininkas.

Giedrius Gudaitis
Giedrius Gudaitis

Projekto Žmonės cinema vadovas.

Gintė Žulytė
Gintė Žulytė

Medijų edukatorė, medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ bendraįkūrėja.

Greta Zaburaitė
Greta Zaburaitė

Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos koordinatorė.

Jurgita Ribinskaitė-Glatzer
Jurgita Ribinskaitė-Glatzer

„Reach for change“ padalinio Baltijos šalyse vadovė.

Justinas Krisiūnas
Justinas Krisiūnas

Filmų Širdys, Dėdė, Rokas ir Nida režisierius

Dr. Kastytis Šmigelskas
Dr. Kastytis Šmigelskas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorius, tarptautinio Mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) vyriausiasis tyrėjas Lietuvoje.

Milda Noreikaitė
Milda Noreikaitė

Žurnalistė, „Žinių radijo“ laidos „Mažiau yra daugiau“ vedėja.

Nerijus Buivydas
Nerijus Buivydas

Demokratinės mokyklos bendraįkūrėjas ir vadovas.

Nerijus Rasburskis
Nerijus Rasburskis

Šiuo metu dirbdamas „Lietuvos energijoje“ yra atsakingas už Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimą.

Patricija Giniotytė
Patricija Giniotytė

Bendruomenės kuratorė (angl. Community Manager )mentorystės ir konsultacijų programoje Women Go Tech.

Paulius Vertelka
Paulius Vertelka

IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovas bei vienas iš „Women Go Tech“ mentorystės programos įkūrėjų.

Povilas Poderskis
Povilas Poderskis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Rūpinasi vilniečių kasdienybe ir problemų sprendimu.

Raimundas Bilinskas
Raimundas Bilinskas

„Multikino“ rinkodaros vadovas.

Renata Sagatauskė
Renata Sagatauskė

Darnumo (sustainability) entuziastė. Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė „Rimi Baltic“, VU Verslo mokyklos dėstytoja.

Rugilė Ladauskienė
Rugilė Ladauskienė

Psichologė, dirbusi su daugybines traumas ir krizes patyrusiais vaikais ir paaugliais. Globėjų ir įtėvių mokytoja.

Ruslanas Iržikevičius
Ruslanas Iržikevičius

Naujienų portalo „The Lithuania Tribune“ įkūrėjas ir vyr. redaktorius.

Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė
Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė.

Simona Laiconaitė
Simona Laiconaitė

Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė.

Teresė Škutaitė
Teresė Škutaitė

Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narė.

Tomas Šiaulys
Tomas Šiaulys

Vilniaus „Valdorfo“ mokyklos informacinių technologijų mokytojas.

Vaida Visockytė
Vaida Visockytė

„Savęs pažinimo centro“ psichologė.

Vitalijus Žuta
Vitalijus Žuta

Suomijos energetikos koncernui „Fortum“ priklausančios UAB „Fortum Heat Lietuva“ vadovas.

Vytas Simanavičius
Vytas Simanavičius

Cinemaclub.eu ir INAC vadovas.

Vytautas Butkus
Vytautas Butkus

„Trys kubai“ bendraįkūrėjas, su komanda kuria inovatyvią edukacinę priemonę mokykloms, naudojant Minecraft kompiuterinį žaidimą.

Aistė Eidukaitytė
Aistė Eidukaitytė

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė.

Akvilė Naudžiūnienė
Akvilė Naudžiūnienė

Vilniaus universiteto doktorantė.

Algirdas Kaušpėdas
Algirdas Kaušpėdas

Architektas bei grupės „KAnDIs“ narys, vienas iš Lietuvos sąjūdžio iniciatorių.

Algirdas Reipas
Algirdas Reipas

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas.

Andrius Baranauskas
Andrius Baranauskas

„Tele2“ komunikacijos vadovas Baltijoms šalims, komunikacijos ekspertas, LRT.lt skiltininkas.

Andrius Kasparavičius
Andrius Kasparavičius

Daugiau nei 20 metų praktiką turintis komunikacijos konsultantas, dalyvavęs vykdant ar vadovavęs daugiau nei 100 lokalių ir tarptautinių komunikacijos projektų.

Doc. dr. Andrius Stasiukynas
Doc. dr. Andrius Stasiukynas

Jaunimo politikos tyrėjas, Mykolo Romerio universiteto docentas.

Antanas Kairys
Antanas Kairys

VU Filosofijos fakulteto docentas, daktaras, tyrinėjantis laiko perspektyvos, evoliucinės psichologijos, vyresnio amžiaus asmenų gerovės ir kitas mokslines sritis.

Artūras Sujeta
Artūras Sujeta

Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas.

Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius bei nepriklausomas AUGA Group Valdybos pirmininkas.

Dan Strömberg
Dan Strömberg

„Telia Lietuva“ vadovas.

Dovilė Joneliūnienė
Dovilė Joneliūnienė

Ryšių su visuomene specialistė, „Piero plunksna“ vadovė.

Eligijus Kajieta
Eligijus Kajieta

Darbuotojų įsitraukimo ir atlygio valdymo ekspertas.

Gražvydas Jukna
Gražvydas Jukna

UAB ,,Arimex” direktorius.

Kamilė Gudmonaitė
Kamilė Gudmonaitė

Režisierė.

Lina Maroščikienė
Lina Maroščikienė

„Norian Accounting“ generalinė direktorė.

Rimantas Ribačiauskas
Rimantas Ribačiauskas

Lietuvos nacionalinio dramos teatro projektų vadovas, dramaturgas.

Rytis Juozapavičius
Rytis Juozapavičius

Vadovavimo, asmeninio efektyvumo, komunikacijos konsultantas, nuo 1992 m. praktikuoja meditaciją su Kwan Um Zen mokykla.

Živilė Pinskuvienė
Živilė Pinskuvienė

Širvintų savivaldybės merė.

Algimantas Varpučanskis
Algimantas Varpučanskis

Architektas-urbanistas.

Augustė Pociūtė
Augustė Pociūtė

Aktorė.

Dr. Jekaterina Lavrinec
Dr. Jekaterina Lavrinec

Filosofė, urbanistė, miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis.lt“ steigėja.

Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė
Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė

LRT radijo žurnalistai.

Elena Archipovaitė
Elena Archipovaitė

Urbanistė, dirbusi su miestų plėtros klausimais Norvegijoje, Ugandoje, Kenijoje, Brazilijoje, Indijoje, Libane ir Lietuvoje.

Helena Bjarnegård
Helena Bjarnegård

Vyriausioji Švedijos architektė.

Morten Nordskag
Morten Nordskag

Oslo savivaldybės Aplinkosaugos ir transporto skyriaus patarėjas. EK 2019 m. paskelbė Oslą Europos Žaliaja sostine.

Oskar Vygonovski
Oskar Vygonovski

Aktorius.

Paulius Godvadas
Paulius Godvadas

VšĮ „Kitokie projektai“ partneris ir konsultantas. Bendruomenės plėtros specialistas.

Paulius Tamolė
Paulius Tamolė

Aktorius ir režisierius.

Prof. Dr. Justinas Žilinskas
Prof. Dr. Justinas Žilinskas

Teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, publicistas, rašytojas, tinklaraštininkas.

Rėda Brandišauskienė
Rėda Brandišauskienė

Aplinkos viceministrė, bendruomeninkė, advokatė.

Saulius Dambrauskas
Saulius Dambrauskas

Advokatas, aktyviai ginantis viešąjį interesą, pilietines bei žmogaus teises.

Vilma Gabrieliūtė
Vilma Gabrieliūtė

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja.

Diskusijų aprašymai

Emigravau netyčia

Ar išvykstančius galima sulaikyti? „Emigravau netyčia” – juokais pagardintas pasakojimas apie išvykstančius ir laukiančius grįžtančiųjų. Šiame pasirodyme šiuolaikinė pasakotoja Milda, gyvenanti ir kurianti Nyderlanduose, Amsterdame, pina savo asmeninių nuotykių istorijas su folkloro pasakojimais ir vedasi į kelionę, kurioje tampa nebeaišku, kas yra tikra, o kas jau išgalvota. Prieš porą metų Milda baigė profesionalių pasakotojų mokyklą Mezrab Storytelling School, ji yra pasakojusi Frascati ir Podium Mozaiek teatruose Amsterdame, Roots ir Explore the North festivaliuose, muziejuose, bibliotekose. Lietuvoje bendradarbiauja su Nacionaline Mažvydo biblioteka, „Kaunas 2022“, Vilniaus universitetu, kur reguliariai veda pasakojimo meno dirbtuves ir renginius.

Kodėl Lietuvai reikalingos „žaliosios" investicijos?

Pasaulyje didėjant įmonių socialinės atsakomybės svarbai, tvari įmonių valdysena bei socialiai atsakingas verslo požiūris tampa vienu pagrindinių prioritetų planuojant įmonių strateginius tikslus. Didėja ir investuotojų, teikiančių pirmenybę tvariosioms ir „žaliosioms" investicijoms, gretos. Pastebima, jog tvariosios verslo, investavimo idėjos, plačiai taikomos Skandinavijos ir kitose šalyse, vis sparčiau atkeliauja ir iki Lietuvos. Kaip kapitalo rinkos kuria „žaliąją ekonomiką" ir kodėl Lietuvai reikalingos „žaliosios" investicijos? Kaip kiekvienas finansų ekosistemos dalyvis – vertybinių popierių birža, įmonės, investuotojai bei piliečiai gali prisidėti, kurdami tvarią finansų ekosistemą ir verslo aplinką Lietuvoje. Kokia pridėtinė vertė sukuriama valstybei, visuomenei ir kiekvienam iš mūsų, verslui veikiant socialiai atsakingai?

Kodėl Lietuva turi padėti besivystančioms šalims? Mums patiems trūksta!

2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva tapo valstybe donore ir įsipareigojo padėti besivystančioms šalims. Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų pritaria, jog finansinė parama besivystančioms šalims prisideda prie taikesnio ir teisingesnio pasaulio, tačiau gerokai mažiau galvoja, jog tai turėtų būti Lietuvos nacionalinis prioritetas. Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento organizuojamoje diskusijoje bus svarstoma, kodėl sutariame, kad padėti reikia, tačiau gerove dalinamės nenoriai? Ar besivystančioms šalims apskritai reikia mūsų pagalbos? Kokia iš to nauda Lietuvai?

Lietuviškojo humoro ypatybės: kas uždraudė kultūrai juoktis?

Lietuvoje vis dar susiduriama su požiūriu, kad kultūriniai renginiai skirstomi į „rimtus“ ir „nerimtus“. Kalbant apie dramą ar tragediją, net nediskutuojama, kad tai – „aukštasis menas“ ar „kultūra“. Jei tai komedija ar humoro šou – tai jau „komercija“, „chaltūra“. Kas klijuoja tokias etiketes? Kas nustatė tokius vertinimo standartus ir uždraudė kultūrai juoktis? Juk lietuviškų komedijos žanro filmų, spektaklių, humoro šou salės yra pilnos žiūrovų, žmonės daug juokiasi ir moka už tai pinigus. Diskusijoje nagrinėjama humoro kultūra Lietuvoje: - šiek tiek istorijos, dabartis ir ateities prognozės; - humoras tik kvailiams? Ar mokėjimas pasijuokti iš savęs yra vertybė? - ar humoristui reikalingas universitetas? - scenos profesionalų patirtis dramoje, tragedijoje ir komedijoje: kūryba, ryšys su auditorija, profesijos ypatumai; - šiuolaikinis žiūrovas – koks jis? - humoras kaip įrankis socialinėje veikloje.

Investicija į darbuotojų sveikatą: apgalvotas žingsnis, ar pinigų švaistymas?

Nuo sporto klubo abonemento iki sveikatos draudimo – įmonės neriasi iš kailio dėl darbuotojų lojalumo, motyvacijos, konkurencinės pozicijos rinkoje. Kodėl verta investuoti į darbuotojų sveikatą? Kaip tai padaryti tinkamai: užteks sveikatos draudimo, ar prireiks modernesnių priemonių? Ar brangios tokios investicijos? Kaip jas matuoti ir įvertinti atsipirkimą? Ar iš tiesų darbuotoją motyvuoja rūpinimasis jo sveikata? Gal didžiausia motyvacija – piniginis atlygis?

Pučiamės, ar žiūrime legaliai?

Daugėjant legalių VOD (Video On Demand) platformų Lietuvoje, tikėtina, jog pradeda keistis ir vartotojų įpročiai vis dažniau sutinkant mokėti už legalias peržiūras. Ar iš tiesų taip yra?Ar pakanka vartotojams informacijos, turinio? Kokią naudą iš to gauna autoriai? Su kokiais sunkumais susiduria legalių platformų valdytojai? Ar valstybinės institucijos gelbsti kovojant su piratavimu? Kaip saugote jūsų platformose esančius filmus nuo vagystės?

Romų kilmės juodaodis gėjus arba kokiais stereotipais vadovaujamės?

Tautybė, kalba, lytinė tapatybė, religija ir kitos savybės, kuriomis pasižymi atskiros visuomenės grupės, neretai tampa ne tik patyčių ar stereotipų, bet ir neapykantos kalbos ar nusikaltimų objektais. Tuo pačiu metu matome, kad į Vilniaus miesto tarybą išrinktas „profesionaliu gėjumi" save vadinantis asmuo, o Vilniaus mero patarėju buvo aštrių pasisakymų nevengiantis ir savo tautybę pabrėžiantis žydas. Diskusijos metu dalyviai dalinsis patirtimi apie tai, ką reiškia nebūti baltaodžiu heteroseksualiu vyru, t.y. alpha male. Ar visuomenė tampa tolerantiška? O galbūt tolerancija čia niekuo dėta? Diskusijos dalyviai ieškos atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Ar vis dar bijome pabėgėlių Lietuvoje?

Kariniai konfliktai, smurtas ir persekiojimas priverčia vis daugiau žmonių palikti savo namus. Dauguma jų pasilieka savo šalyje ar pasitraukia į kaimynines šalis ir nevyksta į Europą, taip pat ir Lietuvą. Per daugiau nei 20 metų Lietuva suteikė prieglobstį mažiau nei 2000 asmenų. 744 jų turi galiojančius leidimus gyventi, 315 iš jų yra vaikai. Tačiau Lietuvoje vyrauja labiau neigiama negu teigiama nuomonė apie pabėgėlius. Ši nepalanki nuomonė lemia pabėgėlių gyvenimą ir ateitį Lietuvoje. Diskutuosime apie tai, ar vis dar bijome pabėgėlių Lietuvoje ir ar bijome pagrįstai?

Kibernetinis saugumas: kokias pamokas išmokome?

Pernai patvirtinta nacionalinė kibernetinio saugumo strategija apibrėžia svarbiausias kibernetinio saugumo politikos kryptis ir tikslus Lietuvoje. Siekiama stiprinti kiberpajėgumus, numatyti kibernusikaltimų prevenciją, skatinti inovacijų plėtrą, stiprinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, Lietuva imasi lyderystės ir vadovauja vienai iš ES iniciatyvų kuriant bendras kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Su kokiais iššūkiais pastaraisiais metais susiduria valstybinis sektorius ir kokias pamokas išmoko – apie tai diskutuos saugumo, strateginės komunikacijos ekspertai bei politikos formuotojai.

Ar teisingumas – žmonių pusėje?

Psichologai pripažįsta, kad teisingumo jausmas kiekvienam iš mūsų yra įgimtas, tačiau supratimas – kas yra teisingumas – labai skiriasi. Šiuolaikinė demokratinė valstybė, suteikdama teisę bylinėtis, verčia susimąstyti, kaip bylos dalyviai supranta teisingumą, kai vienas laimi, o kitas – ne? Kas lemia šiandien visuomenėje pasigirstančius žodžius, kad teisingumas – neliečiamųjų privilegija? Kodėl visuomenės nuomonės apklausų rezultatuose pasitikėjimas teisingumu kaip ir valstybe yra vienas žemiausių? Kas už tai atsakingas? Apie tai kviečiame diskutuoti drauge su ekspertais klausdami, ar teisingumas – žmonių pusėje?

Kas didesnis baubas: seksualumas ar psichikos sutrikimas?

Seksualumas – žmogaus prigimtinė duotybė ar asmenybės dalis? Patys gimę iš seksualumo, jo apsupti įvairiose gyvenimo srityse, atvirai apie tai kalbėti vis dar vengiame, o tie, kurie kalba, dažnai apibūdinami žodžiais, turinčiais neigiamą konotaciją. Negalėdami kalbėti apie seksualumą, negalime puoselėti ir pilnavertės psichikos sveikatos, nes tai yra vienas iš sudedamųjų psichikos sveikatos komponentų. Kodėl seksualumas iš mūsų gyvenimo yra išstumiamas? Kodėl bijome apie tai kalbėtis su vaikais, paaugliais? Diskusijoje atkreipsime dėmesį į tai, kad seksualumas nėra tik vieno žmogaus ar poros tema miegamajame. Tai kartu ir asmens psichikos, šeimos ir visuomenės sveikatos tema.

Senatvės „baubo“ išvarymas arba kaip kurti draugišką senatvei Lietuvą

Senatvė ir su ja siejamos problemos – socialinė atskirtis, vienišumas, skurdas bei užimtumo, fizinės ir psichinės sveikatos stoka – lemia tai, kad Lietuvoje vyresnioji karta yra tarsi „atstumta“ ar „nurašyta“ visuomenės dalis. Daugelis priešpensinio amžiaus žmonių patiria įtampą ir su didžiule baime žvelgia į netolimą ateitį, o jaunimui senatvė kelia gailestį ir... net siaubą. Kaip išvaryti šį „baubą“? Kaip pasiruošti „sidabrinės ekonomikos“ etapui? Ką daryti, kad vis didėjanti senyvo amžiaus žmonių dalis mūsų visuomenėje jaustųsi oriai ir gyvenimo saulėlydį pasitiktų visavertiškai?

Nuo fantazijos prie realybės: ką daryti, kad kiekviena diena mokykloje būtų prasminga?

Ugdymo inovacijų mokyklose skatinimas, mokinių pasiekimų gerinimas, mokymo proceso kokybės stiprinimas, įvairių ugdymo ar elgsenos problemų sprendimas – visa tai dažniausiai reikalauja nesudėtingų ir nebrangių, bet nestandartinių sprendimų. Nebūtina dairytis į užsienį – tokie sprendimai egzistuoja ir Lietuvos mokyklose. Žinoma, jų galėtų būti daugiau. Apie šiuos sprendimus kalbėsime su diskusijoms prelegentais, kurie tiesiogiai už tai atsakingi kasdien – tai mokinys, mokytojas ir direktorius. Tada paklausime savęs – ką aš padariau arba dar turiu padaryti, kad prisidėčiau prie šio progreso? Jei Tau rūpi švietimas, mėgsti iššūkius ir nesikratai įsipareigojimų, ši diskusija – Tau!

Kaip užprogramuoti sėkmingą vaikų ateitį?

Dėmesio technologijų mokslams švietimo sistemoje nepakanka, tai reikia spręsti kuo greičiau, pradedant mokyti vaikus technologinio raštingumo pagrindų visose Lietuvos mokyklose jau pradinėse klasėse. Technologinis raštingumas ir šių mokslų principai turėtų aprėpti visas ugdymo sritis – nuo matematikos ar technologijų pamokų iki dailės, kitų menų – ir tapti vienu iš kertinių mokymo dalykų, dėstomu nuo pat pirmosios klasės. Informacinės technolgijos yra persmelkusios visas sritis ir ateityje išliks bet kurios perspektyvios profesijos sėkmės pagrindu. Šiandienos jaunoji karta šneka technologijų kalba, tad diskusijos tikslas – parodyti kūrybiškesnę technologijų naudojimo kryptį, skatinančią „ekrano laiką“ panaudoti ne tik žaidimams bei išsklaidyti nusistovėjusius mitus, esą technologinis raštingumas sunkiai pasiekiamas ir skirtas labiau berniukams.

Į ką investuoti, kai tau 18 metų?

Laikas ribotas, o pasirinkimo galimybių jaunimui – ką veikti laisvu laiku po pamokų ar pabaigus mokyklą – nesuskaičiuojama daugybė. Vieni tvirtina, kad studijos universitete nebūtinos, galima ir verslą sukurti, ir pragyvenimui užsidirbti be diplomo, kiti – kad studijuoti būtina, nes studijos aukštojoje mokykloje – daugiau nei diplomas. Treti sako, kad dar būdamas mokykloje gali investuoti savo laiką „minkštosioms kompetencijoms“ tobulinti, nes šiuolaikiniai darbdaviai išmokys tave specifinių dalykų, tačiau ugdyti save kaip asmenybę – jauno žmogaus investicija. Kriuo iš šių daugybės galimų kelių labiausiai verta eiti? Į ką verta investuoti savo laiką ir energiją?

Kodėl turime tai, ką turime: rinkimų metai Lietuvoje

2019-ieji – rinkėjų sprendimų metai. Buvo surengti net treji rinkimai – Lietuvos Prezidento, savivaldybių tarybų ir merų bei Europos Parlamento, du referendumai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas – visuomenei atvira diskusijų aktualiais politiniais klausimais erdvė – kviečia visus aptarti šiuos svarbius sprendimus.
Nagrinėsime, kokie veiksniai darė įtaką minėtų rinkimų ir referendumų baigčiai, prisidėsime ne tik prie Lietuvos politinių realijų aiškinimo, tačiau ir dalinsimės įžvalgomis apie rinkėjų elgseną bei vertybes.

Kalėjimų žala: kodėl už tai moka mokesčių mokėtojai?

Kalinių skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje. Korupcija kalėjimuose – kasdienybė. Kasdienis narkotikų vartojimas ir kiti nusikaltimai kalėjimuose – oficialiai patvirtintas. Kalėjimų sistemos išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 80 mln. eurų per metus. Tačiau už tuos milijonus įkalintieji luošinami ir socialiai, ir psichologiškai, ir mediciniškai, kaip ir žmonės, dirbantys toje sistemoje. Apie 68 proc. kalėjusiųjų grįžta į kalėjimą. Kaip bus panaudota 21 mln. eurų Norvegijos pagalba Lietuvos kalėjimų sistemai pertvarkyti? Kaip įveikti korupcijos drakoną kalėjimų sistemoje? Kokie galėtų būti alternatyvūs, neprievartiniai teisėsaugos sprendimai? Kaip pasenusią ir supuvusią kalėjimų Valstybę Valstybėje transformuoti į skaidrią ir efektyvią socialinių ir kitų žmogaus elgesio probleminių situacijų sprendimą?

Žiedinė Lietuvos ekonomika: ambicijos ir realybė?

Kaip Lietuvoje tvarkomės su atliekomis: kiek ir kodėl kaupiame sąvartynuose, paverčiame energija ir perdirbame? Kokia atliekas naudojančių jėgainių vieta žiedinėje ekonomikoje? Kas geriausiai Europoje tvarko atliekas ir kodėl? O kaip mes šios temos kontekste atrodome Europoje?

Ar Katalikų Bažnyčia nuvertina moteris?

Paprastai manoma, kad Katalikų Bažnyčia į moteris žiūri iš aukšto. Dažnas pavyzdys – moterys negali priimti kunigystės šventimų. Bet ar tikrai tai reiškia nelygiavertiškumą? Kokia filosofinė/teologinė tradicija formavo moterų vaidmenį Bažnyčios istorijoje? Kokia padėtis šiandien – ar moterys dalyvauja priimant sprendimus katalikų bendruomenei svarbiose diskusijose? Su kokiais iššūkiais ir galimybėmis susiduria Bažnyčios institucijose dirbančios moterys?

Ko reikia, kad mokslinės įžvalgos neliktų politikų stalčiuose?

Jungtinė Karalystė, Šiaurės šalys, Airija, Vokietija, Nyderlandai ir kitos pirmaujančios ES ir pasaulio valstybės daug investuoja į viešosios politikos sprendimų pagrindimą ir parengimą – pasitelkia didžiųjų duomenų analitiką, globalių tendencijų analizę, technologijų įžvalgas, pasinaudoja tokiais metodais, kaip sutelktinių išteklių panaudojimas ar politikos dizaino laboratorijos. Lietuvoje taip pat daug investuojama į viešojo valdymo sektoriaus atnaujinimą. Vis dėlto mokslinės, analitinės įžvalgos neretai randa vietą tik sprendimų priėmėjų stalčiuose. Ko reikia, kad ateities Lietuvos politika labiau pasikliautų įrodymais – ar tikslingesnio, kokybiškesnio jų parengimo, ar politinių sprendimų reglamentavimo pakeitimo, ar mentaliteto pokyčių – naujos kartos politikų, turinčių globalų akiratį ir suprantančių įrodymų svarbą, įsitraukimo?

Inžinerinė pramonė – svajonių darbas

Ketvirtoji pramonės revoliucija su robotais, dirbtiniu intelektu, išmaniais sprendimais ir naujovėmis ateina nieko neklausdama, ar su šiais robotais kas nors norės dirbti, ar kas nors susišnekės su dirbtiniu intelektu, ar bus norinčių valdyti skaitmenizuotas gamybos linijas. O specialistų trūksta jau šiandien. Ir dar labiau jų trūks rytoj. Moksleiviai, studentai – kur jūs? Ar inžinerinės specialybės jūsų nedomina? Ar apie inžinerinį sektorių trūksta informacijos? Padiskutuokime – kaip įtaigiai atskleisti jaunimui, kad verta įgyti specialybę inžinerinės pramonės srityje: ateityje tokia specialybė garantuos ir svajonių darbą, ir geras pajamas.

Aktyvių piliečių (Kokių? Kokių?) sąskrydis

Ką vienoje vietoje susitikę gali veikti daugiau nei 100 aktyvių jaunuolių ir bendruomenių atstovų iš Kėdainių, Elektrėnų, Šalčininkų ir Švenčionių? Optimistiškasis variantas: dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, atlikti turnė po festivalio diskusijas, susirinkti ALF palapinėje ir apsisvaidyti įspūdžiais, bendruomenių gyvenimo istorijomis ir planais. O gal netyčia tai motyvuos svarstančius, ar verta aktyviau įsitraukti į savo mokyklos, namų ar miestelio reikalus. Nuo „savo kiemo“ reikalų ribos prasiplės iki Lietuvos ir Europos aktualijų. Viskas skambėtų „kažkur girdėtai“, jei ne aspektas, kad dalyviai – ne nuspėjamai kalbantys suaugusieji iš keturių socialiniu požiūriu skirtingų Lietuvos regionų.

Per jaunas į politiką?

2018 m. savivaldos rinkimai pasižymėjo naujove – į savivaldybių tarybas galėjo būti renkami jaunuoliai nuo 18 m. Ar dalyvavusių jaunų žmonių skaičius rodo jauno žmogaus požiūrį į savivaldą ir jo norą įsitraukti į vietos problemų sprendimą? Ar tai skatina jaunus žmones likti savo savivaldybėje arba į ją grįžti? Ar bendruomenė skatina jauną žmogų dalyvauti rinkimuose, Tarybos veiklose? Kokią pridėtinę vertę tai gali kurti savivaldybėse vystomai jaunimo politikai? Kokių sąsajų tai gali turėti su #vote16 temos politinėje darbotvarkėje atsiradimu? Šie klausimai bus atsakyti diskusijos metu.

Jei jauni žmonės stotų į Baltijos kelią, ar senjorai kibtųsi su jais ranka rankon?

Atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei skaičiuojant 28 metus, išmokome daug – supratome, kaip vertinti laisvę, kokių turime atsakomybių, siekiant laisvės neprarasti, sugebame auginti Lietuvą. Bet ar tikrai išmokome kalbėtis, ypač tarp skirtingų kartų? „Jaunimas niekada nestotų į Baltijos kelią“ arba „Senjorai nieko neveikia tik dalyvauja graudžiuose minėjimuose“ – stereotipai, kuriuos galima išgirsti kone kiekvienos Valstybinės šventės metu. Ar tikrai Nepriklausomybės karta ir tie, kurie kovojo dėl Nepriklausomybės net tremtyje, padarė viską, kad pagaliau išmoktume surasti kompromisą kalbėdami apie istoriją, pilietiškumą, laisvę?

Technology and community: where is the synergy? (ENG)

Bendruomeniškumas visada buvo stipri visuotinio progreso varomoji jėga, tačiau šiandien sutariama, kad progreso lokomotyvu tapo nebe žmonių gebėjimas burtis bendram tikslui, o žaibiškai besivystančios technologijos. Ar iš tiesų technologijos gali būti kuriamos atskirai
nuo bendruomenių ir koks ryšys sieja šias dvi, rodos, opozicines sritis? Ar bendruomenės taps technologijų vystymo varomąja jėga, o gal technologijos iš esmės pakeis bendruomenių kūrimo aktualumą?

Socialinis verslas ir inovacijos – kaip auginti ekosistemą?

Kaip sukurti ekosistemą, kurioje suklestėtų socialinis verslas ir inovacijos? Švedijos, kuri neseniai buvo pripažinta inovatyviausia šalimi Europoje, receptas paprastas – valstybės parama ir socialinis saugumas nepasisekus, galimybė eksperimentuoti, dėmesys mokslui ir tyrimams, verslo įsitraukimas, lyčių lygybė, išplėtota infrastruktūra. Kokius dalykus galime prisitaikyti? Aptarsime naujausias priemones socialinio verslo plėtrai, EBPO rekomendacijas, ieškosime bendrystės ir parnerystės, kursime geriausią receptą geresnei ekosistemai socialiniam verslui ir inovacijoms Lietuvoje.

Happy childhood in the Nordic countries. When in Lithuania? (ENG)

Šiaurės šalių politikai turi strategiją paversti Šiaurės šalis geriausia vieta vaikams ir jaunimui augti. Ar toks tikslas būtų akutalus ir Lietuvai? Ko reikia, kad ir čia vaikai jaustųsi laimingi ir sveiki? Ką apie jų savijautą ir tendencijas sako atlikti palyginamieji tyrimais Europos Sąjungoje, Šiaurės šalyse ir Lietuvoje? Ką patys vaikai mano apie jų gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius? Koks vaidmuo, užtikrinant laimingą vaikystę, tenka valstybei, miestui, šeimai, mokyklai?

Zero waste: mada ar evoliucija?

Visame pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja „zero waste“ (liet. beatleikis) gyvenimo būdas, kuriuo siekiama mažinti atliekų kiekį ir stabdyti klimato kaitą. Minimalizmą ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą skatinanti įmonė „Urban Earth Lovers“ kviečia verslą, valstybės atstovus bei vartotojus diskutuoti apie tai, kaip Lietuvoje priimamos tvarios gyvensenos idėjos. Kas atsakingas už aplinkosauginius pokyčius? Ar beatliekio gyvenimo filosofija gali sukurti reikšmingą pokytį? O gal tai mada, kuri greit pasibaigs?

Mes ekranus, ar jie mus? Liberalus ir kritiškas požiūris

Ekranams vis rečiau užgęstant, diskusijoms apie jų naudą ir žalą netylant, vienareikšmiškiems atsakymams neatsirandant, kviečiame pokalbiui apie ekranų vietą jauno žmogaus pasaulyje, šeimoje ir mokykloje. Dalindamiesi skirtingomis patirtimis, istorijomis, liberaliais bei kritiškais požiūriais, su mokytojais, tėvais ir ekspertais ieškosime pusiausvyros tarp ugdymo tyrinėjant ekranų kultūrą ir augant be jų.

Vaikui užauginti reikia viso kaimo: ką gali bendruomenė?

Išgirdę apie nepilnamečio padarytą nusikaltimą, skubame teisti ir ieškoti kaltųjų. O ką mes, kaip bendruomenė, galime padaryti, kad tokių įvykių būtų kuo mažiau? Žiniasklaidoje pasirodžius straipsniui apie 12-metį berniuką, kuris „terorizuoja“ vaikus ir atiminėja pinigus iš mažesniųjų, komentarai po straipsniu siūlo„izoliuoti išgamą“ ir net „grąžinti mirties bausmę“. Ką apie mus pasako ši situacija? Ar tarnybos ir bendruomenė yra bejėgės ją išspręsti? Diskusijos dalyviai kartu ieškos atsakymo į šį ir kitus klausimus.

„Pašalpiniai“, „bobos“, senjorai, lenkai ir žydai: kaip kalbėti(s)kontroversiškomis temomis?

Norėjot lygių teisių darbe, bobos, tai ir dirbkit! Ai, tie tinginiai „pašalpiniai“. Ką tu bedirbsi tokiame amžiuje... Ar lenkas kariškis yra lojalus Lietuvos karuomenei? Kas labiau nukentėjo per okupacijas: žydai ar lietuviai? „Forumo teatro“ etiuduose pamatysime pažįstamas kontroversiškas situacijas. Padedami režisieriaus Pauliaus Tamolės, stebėsime, kaip elgiasi veikėjai, keisime įvykių tėkmę. Nepatogios temos taps diskusijos objektu, o kiekvieną situaciją aptars Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Vilma Gabrieliūtė.

Kaip pamatuoti socialinį teatro poveikį?

Lietuviško teatro scena tampa atviresnė socialiniams projektams. Menininkai atidžiau nagrinėja socialinę aplinką ir jos problemas. Scenoje vis dažniau pasirodo ne aktoriai, o žmonės, tiesiogiai susiję su pasakojamomis istorijomis. Tokios socialinio meno praktikos ne tik reprezentuoja, bet ir tiesiogiai veikia žmonių ryšius. Remiantis dokumentinių spektaklių „Žalia pievelė“, „Dreamland“ ir „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrimo patirtimis kviečiame diskutuoti, kaip tokie projektai keičia dalyvių likimus? Kokią įtaką socialiniai projektai turi auditorijos augimui? Kaip jie keičia visuomenę bei teatro suvokimą? Ir apskritai – kaip vertinti tokį meną?

Vision of sustainable city in 2050 (ENG)

2050 metais apie 66 proc. Žemės gyventojų gyvens miestuose. Didėjanti urbanizacija, klimato kaita, gamtos išteklių stygius ir kiti globalūs iššūkiai skatina ieškoti būdų darniai aplinkai visoms miesto gyventojų ir interesų grupėms sukurti. Kaip šiandienos ir rytojaus mieste užtikrinti gyvenamosios aplinkos kokybę bei suderinti tris darnaus miesto aspektus – gyvybingos ekonominės aplinkos, įtraukios socialinės aplinkos bei tvarios aplinkosaugos? Ar gali Šiaurės ir Baltijos šalių regionas tapti inovatyvaus miestų planavimo pavyzdžiu pasauliui?

Senas vilkas ar naujokas: kam savivaldoje sekasi geriau?

2019 m. kovą įvykę savivaldos rinkimai dalyje savivaldybių atnešė didelių pokyčių ir netikėtumų. Net 22-jose savivaldybėse už vairo sėdo nauji lyderiai, 13ka savivaldybių perrinko buvusius merus, dirbančius šioje pozicijoje daugiau nei 10 metų. Kas geriau: tęstinumas ir ilgametis va(l)dovas, ar naujokas? Su kokiomis kliūtimis susiduria nauji merai? Gal reikėtų riboti politikų kadencijas? Apie tai, kaip merams sekasi įgyvendinti savo pažadus ir kuo skiriasi jų darbai, diskutuosime su ilgamečiais ir šviežiai išrinktais merais.

Ar turiu galios savo miesto reikaluose?

Piliečiams ir savivaldai nelengva megzti konstruktyvų dialogą viešo intereso klausimams spręsti. Tą iliustruoja aštrokas viešųjų erdvių pertvarkymo kontekstas. Kas man aišku, skaidru, o kas skauda apie savo miestą? Kiek turiu galios savo miesto reikaluose? Kaip kitame regione? Vaje, nejaugi geriau/blogiau? Kodėl? Žodis suteikiamas miestų bendruomenėms, kurių negirdi, ar girdi nepakankamai. Tai – tarsi įvadas į kitą diskusiją su ekspertais iš Airijos, Lenkijos apie valdžios institucijų ir piliečių bendradarbiavimą sprendimų priėmimo procese. Šiose šalyse pavyko įtraukti piliečius sprendžiant ne tik miesto, bet ir nacionalinio, europinio lygio klausimus.

Diskusijų kūrėjai

nuolat pildoma

Prenumeruokite naujienlaiškį ir nepraleiskite naujienų:

Apie renginį

Visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas.

Jau trečią kartą Birštone 2019 m. rugsėjo 6 – 7 d. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Žodis „Būtent!” atspindi tą diskusijos momentą, kai diskusijos dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį sutarimą ir supratimą. Siekiama, kad festivalis taptų tokio sutarimo, nuomonės formavimo, bendros valstybės vizijos kūrimo vieta, kuri suteiks įkvėpimo realiems verslo ir politikos sprendimams.

Įkvėpimo „Būtent!” semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, panašių renginių kitose Skandinavijos šalyse, taip pat renginių „Arvamusfestival“ Estijoje ir „Lampa“ Latvijoje bei kitų „Democracy Festivals“ šeimos renginių Šiaurės-Baltijos šalyse.

2017-ųjų ir 2018-ųjų festivalio akimirkos vaizdo reportažuose ir 2018-ųjų festivalio nuotraukų galerija.

The initiative to hold discussion festival in Lithuania was inspired by the examples of Democracy festivals in all Scandinavian countries as well as Latvia and Estonia. The festival’s mission is to contribute to building a democratic welfare state by fostering a culture of discussion, concord and tolerance. This festival is an annual assembly of people from political, business, academic, cultural, non-governmental organizations and other sectors, where they discuss the most important topics of the development of the state, share ideas and forge new collaborations.

Participation in the event is free of charge.

Diskusijų festivalio „Būtent!“ principai:
Esame atviri nuomonių įvairovei
Pagarbiai klausomės ir reiškiame savo nuomonę
Kritiką reiškiame konstruktyviai
Aktyviai dalyvaujame ir įsitraukiame

Mecenatai

BRITŲ TARYBA
BANKAS „SWEDBANK“
TELIA
BIRŠTONO SAVIVALDYBĖ

Didieji partneriai

Partneriai

Festivalio dvasią užtikrina

Informaciniai partneriai

Draugai

Prekyba festivalyje

Diskusijų festivalyje norime suburti partnerių tinklą, kurie savo prekėmis/paslaugomis kurtų žinių, gebėjimų, lavinimo(si) atmosferą, prisidėtų prie aplinkos tausojimo sprendimų, skatintų sveiką gyvenimo būdą. Visos prekės ir paslaugos turi būti aukščiausios kokybės, nekelti grėsmės asmens ar kitų festivalio lankytojų sveikatai ir saugumui. Savo norą prekiauti festivalyje galite išreikšti prekių ar paslaugų aprašymus siunčiant el. pašto adresu arnas@diskusijufestivalis.lt

DUK

Festivaliu rūpinasi

Turite idėjų dėl bendradarbiavimo galimybių ar dalyvavimo renginyje? Susisiekime!

Rasa Jauniškienė

Komunikacija

Mob. tel.: 8 686 98686

Mantas Zakarka

Programa

Mob. tel.: 8 627 29505

Šarūnas Frolenko

Programa

Arnas Marcinkus

Partnerystės

Mob. tel.: 8 659 13149