Atidarymas

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Bigbendo Diksilendo grupė

Bigbendo kapelmeisteris kpt. Ričardas Čiupkovas

Kaip kurti mokyklą visiems?

Mod. G. Sarafinas.

Dalyviai: I. Beneševičiūtė, J. Džiugelis, A. Grimalis, D. Juodkaitė, S. Venckienė.

Vis daugiau vaikų su negalia patenka į bendrojo lavinimo mokyklas, tačiau ar jie ten laukiami? Vaikams su negalia ar kitokiais individualiais poreikiais būtina užtikrinti reikalingą pagalbą, antraip gali nukentėti ne tik paties vaiko, bet visos klasės ugdymas. Netinkamai įgyvendinamas įtraukus švietimas kompromituoja pats save ir nuteikia mokyklos bendruomenę prieš vaikus, kuriems reikia individualaus dėmesio. Kokia įtraukaus ugdymo nauda visai mokyklos bendruomenei ir visuomenei? Kokie iššūkiai ir kokios sėkmės istorijos? Kaip užtikrinti finansavimą reikiamoms pagalbos paslaugoms, kurios yra įtraukaus švietimo garantas?

Kibernetinis saugumas: kokias pamokas išmokome?

Mod. doc. dr. M. Šešelgytė.

Dalyviai: D. Barojan, T. Montvila, J. Skardinskas.

Pernai patvirtinta nacionalinė kibernetinio saugumo strategija apibrėžia svarbiausias kibernetinio saugumo politikos kryptis ir tikslus Lietuvoje. Siekiama stiprinti kiberpajėgumus, numatyti kibernusikaltimų prevenciją, skatinti inovacijų plėtrą, stiprinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, Lietuva imasi lyderystės ir vadovauja vienai iš ES iniciatyvų kuriant bendras kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Su kokiais iššūkiais pastaraisiais metais susiduria valstybinis sektorius ir kokias pamokas išmoko – apie tai diskutuos saugumo, strateginės komunikacijos ekspertai bei politikos formuotojai.

Kada dirbtinis intelektas aplenks žmogiškąjį?

Mod. S. Šimulytė.

Dalyviai: dr. J. Armaitis, M. Mongirdas, L. Zigmantas.

Dirbtinis intelektas (DI) – tai viena aktualiausių inovacijų temų, užkariaujanti verslo pasaulį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad dėl dirbtinio intelekto maždaug 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų galėtų lengviau atlikti kasdienes funkcijas. Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms, susiduriant su darbo jėgos trūkumu, DI suteiktų galimybę žmones įdarbinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse ir mokėti jiems didesnius atlyginimus. Intriguojančioje diskusijoje ekspertai ir verslo atstovai atsakys į tokius klausimus: „Kur link einame?“, „Kokios pasaulinės tendencijos ir kaip atrodo Lietuva?“, „Kaip plačiai DI jau taikomas ir kaip jis padės išspęsti ateities iššūkius?“, „Kokios atsiveria galimybės ir kokios laukia grėsmės bei kada ir ar dirbtinis intelektas aplenks žmogiškąjį?“

Kas didesnis baubas: seksualumas ar psichikos sutrikimas?

Mod. V. Visockytė.

Dalyviai: L. Butvilaitė, prof. E. Laurinaitis, P. Klusaitis.

Seksualumas – žmogaus prigimtinė duotybė ar asmenybės dalis? Patys gimę iš seksualumo, jo apsupti įvairiose gyvenimo srityse, atvirai apie tai kalbėti vis dar vengiame, o tie, kurie kalba, dažnai apibūdinami žodžiais, turinčiais neigiamą konotaciją. Negalėdami kalbėti apie seksualumą, negalime puoselėti ir pilnavertės psichikos sveikatos, nes tai yra vienas iš sudedamųjų psichikos sveikatos komponentų. Kodėl seksualumas iš mūsų gyvenimo yra išstumiamas? Kodėl bijome apie tai kalbėtis su vaikais, paaugliais? Diskusijoje atkreipsime dėmesį į tai, kad seksualumas nėra tik vieno žmogaus ar poros tema miegamajame. Tai kartu ir asmens psichikos, šeimos ir visuomenės sveikatos tema.

Kaip užprogramuoti sėkmingą vaikų ateitį?

Mod. J. Kučinskaitė.

Dalyviai: R. Burbaitė, A. Burkšaitis, E. Čivilis, V. Gurgždys.

Dėmesio technologijų mokslams švietimo sistemoje nepakanka, tai reikia spręsti kuo greičiau, pradedant mokyti vaikus technologinio raštingumo pagrindų visose Lietuvos mokyklose jau pradinėse klasėse. Technologinis raštingumas ir šių mokslų principai turėtų aprėpti visas ugdymo sritis – nuo matematikos ar technologijų pamokų iki dailės, kitų menų – ir tapti vienu iš kertinių mokymo dalykų, dėstomu nuo pat pirmosios klasės. Informacinės technolgijos yra persmelkusios visas sritis ir ateityje išliks bet kurios perspektyvios profesijos sėkmės pagrindu. Šiandienos jaunoji karta šneka technologijų kalba, tad diskusijos tikslas – parodyti kūrybiškesnę technologijų naudojimo kryptį, skatinančią „ekrano laiką“ panaudoti ne tik žaidimams bei išsklaidyti nusistovėjusius mitus, esą technologinis raštingumas sunkiai pasiekiamas ir skirtas labiau berniukams.

Technology and community: where is the synergy? (ENG)

Mod. Ž. Vitaitė.

Dalyviai: Z. Elvang, P. Giniotytė, G. Grušas, E. Kovaliova.

Bendruomeniškumas visada buvo stipri visuotinio progreso varomoji jėga, tačiau šiandien sutariama, kad progreso lokomotyvu tapo nebe žmonių gebėjimas burtis bendram tikslui, o žaibiškai besivystančios technologijos. Ar iš tiesų technologijos gali būti kuriamos atskirai nuo bendruomenių ir koks ryšys sieja šias dvi, rodos, opozicines sritis? Ar bendruomenės taps technologijų vystymo varomąja jėga, o gal technologijos iš esmės pakeis bendruomenių kūrimo aktualumą?

Inžinerinė pramonė – svajonių darbas

Mod. A. Vilkauskas.

Dalyviai: T. Jaskelevičius, J. Kravčenko, V. Petkūnas, L. Suodaitis.

Ketvirtoji pramonės revoliucija su robotais, dirbtiniu intelektu, išmaniais sprendimais ir naujovėmis ateina nieko neklausdama, ar su šiais robotais kas nors norės dirbti, ar kas nors susišnekės su dirbtiniu intelektu, ar bus norinčių valdyti skaitmenizuotas gamybos linijas. O specialistų trūksta jau šiandien. Ir dar labiau jų trūks rytoj. Moksleiviai, studentai – kur jūs? Ar inžinerinės specialybės jūsų nedomina? Ar apie inžinerinį sektorių trūksta informacijos? Padiskutuokime – kaip įtaigiai atskleisti jaunimui, kad verta įgyti specialybę inžinerinės pramonės srityje: ateityje tokia specialybė garantuos ir svajonių darbą, ir geras pajamas.

Ar turiu galios savo miesto reikaluose?

Mod. prof. dr. J. Žilinskas.

Dalyviai: E. Carroll, S. Dambrauskas, V. Gelūnienė, dr. J. Lavrinec, P. Poderskis.

Piliečiams ir savivaldai nelengva megzti konstruktyvų dialogą viešo intereso klausimams spręsti. Tą iliustruoja aštrokas viešųjų erdvių pertvarkymo kontekstas. Kas man aišku, skaidru, o kas skauda apie savo miestą? Kiek turiu galios savo miesto reikaluose? Kaip kitame regione? Vaje, nejaugi geriau/blogiau? Kodėl? Žodis suteikiamas miestų bendruomenėms, kurių negirdi, ar girdi nepakankamai. Tai – tarsi įvadas į kitą diskusiją su ekspertais iš Airijos, Lenkijos apie valdžios institucijų ir piliečių bendradarbiavimą sprendimų priėmimo procese. Šiose šalyse pavyko įtraukti piliečius sprendžiant ne tik miesto, bet ir nacionalinio, europinio lygio klausimus.

Ar reikia saugoti vaikus nuo interneto?

Mod. M. Masaitis.

Dalyviai: A. Dirvonskienė, A. Merkys, A. Prunskienė J. Liepis.

Visuomenės požiūris į internetą – nevienareikšmiškas. Yra tėvų, mokytojų ar globėjų, leidžiančių vaikams viską. Yra ir viską draudžiančių. Internetas – bendravimas, edukacija, žinios, tačiau dažnai – patyčios, priklausomybė. Kokios egzistuoja tarptautinės praktikos, supažindinant jaunąją kartą su technologijomis? Koks turėtų būti teisingas santykis tarp draudimų ir edukacijos? Kur galime brėžti ribą tarp TAIP ir NE internetui?

Tiriamoji žurnalistika: mūsų teisė žinoti vs. susidorojimas su politikais?

Mod. R. Urbonaitė.

Dalyviai: A. Katauskas, S. Malinauskas, I. Makaraitytė.

Prieš kurį laiką tiriamoji žurnalistika Lietuvoje tarsi įgavo naują kvėpavimą. Kai kurios žiniasklaidos priemonės net ir suprasdamos tokio žanro brangumą, ryžosi tam turėti atskiras tyrimus vykdančias komandas. Tačiau tas brangumas nėra tik didžiulės laiko sąnaudos vienai istorijai. Po kiekvienos tokios istorijos prasideda kita kova: kovoti su istorijų „herojų” pasamdytais teisininkais, atlaikyti viešojoje erdvėje kuriamą spaudimą, bandymus diskredituoti tiek pačius tyrimus, tiek jų autorius. Todėl, kalbant apie tiriamąją žurnalistiką, svarbu diskutuoti ne tik apie tai, ko reikia jos kokybei užtikrinti, kiek ji prisideda prie kritinio mąstymo ugdymo, bet ir apie jos poveikį politikos procesams. Ar jau galime sakyti, kad tiriamoji žurnalistika veikia kaip dezinfekcijos priemonė, keičia ir politikos kursą?

„nežVAIRUOK“

Mod. D. Sergijenko.

Dalyviai: V. Grašys, A. Pakėnas, V. Pumputis, L. Šeibokaitė.

Skaičiuojama, jog dirbantis asmuo per dieną telefone naršo 2,5 valandos. Šiandien tai darome nuolatos skirtingose vietose, o kartais ir prie automobilio vairo. Anot tyrimų, naršančio telefone vairuotojo akys nuo kelio būna nusuktos net keturis kartus ilgiau nei to, kurio dėmesys neblaškomas. Telefonas vairuotojo rankose tampa mirtinu ginklu ir visame pasaulyje sukelia daugybę skaudžių įvykių. Būtent todėl socialinės iniciatyvos „nežVAIRUOK“ iniciatoriai DELFI ir sričių profesionalai diskutuos apie tai, kaip pakeisti vairuotojų įpročius ir kokios priemonės būtų pačios veiksmingiausios sprendžiant šią problemą.

Kodėl pinigų visada trūksta?

Mod. A. Stašaitytė-Masalskienė.

Dalyviai: J. Cvilikienė, A. Mazėtis, S. Urbonas, A. Šilkaitytė.

Ar pastebėjote keistą tendenciją, kad nepriklausomai nuo to, kiek pinigų turite, jų visą laiką trūksta? Jeigu taip, sveiki atvykę į klubą, kuriam priklauso didžioji dalis žmonių. Šio klubo taisyklės paprastos: 1) kuo daugiau turi, tuo daugiau išleidi; 2) jeigu atsirado papildomų pinigų, atsiras ir naujų būdas jiems išleisti; 3) visada bus dalykų, kuriems pinigų pritrūks. Kodėl taip nutinka? Ar įmanoma ištrūkti iš šio klubo? Kalbėsimės su tais, kuriems pinigų visada trūksta, ir tais, kurie jau rado stebuklingą receptą, sustabdantį amžiną pinigų trūkumą.

Mes ekranus, ar jie mus? Liberalus ir kritiškas požiūris

Mod. G. Žulytė.

Dalyviai: D. Kriukas, dr. J. Šalaj, T. Šiaulys, D. Vildžiūnaitė.

Ekranams vis rečiau užgęstant, diskusijoms apie jų naudą ir žalą netylant, vienareikšmiškiems atsakymams neatsirandant, kviečiame pokalbiui apie ekranų vietą jauno žmogaus pasaulyje, šeimoje ir mokykloje. Dalindamiesi skirtingomis patirtimis, istorijomis, liberaliais bei kritiškais požiūriais, su mokytojais, tėvais ir ekspertais ieškosime pusiausvyros tarp ugdymo tyrinėjant ekranų kultūrą ir augant be jų.

Romų kilmės juodaodis gėjus arba kokiais stereotipais vadovaujamės?

Mod. E. Dobrovolska.

Dalyviai: D. Lupshitz, T. V. Raskevičius, V. Vėželytė-Pokladova.

Tautybė, kalba, lytinė tapatybė, religija ir kitos savybės, kuriomis pasižymi atskiros visuomenės grupės, neretai tampa ne tik patyčių ar stereotipų, bet ir neapykantos kalbos ar nusikaltimų objektais. Tuo pačiu metu matome, kad į Vilniaus miesto tarybą išrinktas „profesionaliu gėjumi" save vadinantis asmuo, o Vilniaus mero patarėju buvo aštrių pasisakymų nevengiantis ir savo tautybę pabrėžiantis žydas. Diskusijos metu dalyviai dalinsis patirtimi apie tai, ką reiškia nebūti baltaodžiu heteroseksualiu vyru, t.y. alpha male. Ar visuomenė tampa tolerantiška? O galbūt tolerancija čia niekuo dėta? Diskusijos dalyviai ieškos atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Nordic Leadership: how to work with Vikings? (ENG)

Mod. D. Misiūnas.

Dalyviai: A. Kasperavičius, L. Maroščikienė, D. Strömberg.

Šiaurės šalių kapitalo įmonių Lietuvoje sparčiai daugėja. Į Lietuvos korporatyvinį gyvenimą jos atneša naujovių – socialinė atsakomybė, horizontali įmonės struktūra ir kt. – kurios iš esmės keičia įmonių veidą. Šioje diskusijoje iš prelegentų, atstovaujančių skirtingas Šiaurės šalių kapitalo įmones, išgirsime, kokia yra Šiaurės šalių lyderystė įmonėse Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria vadovai, siekdami įdiegti naujus veiklos valdymo principus, ir kokią ateitį bei perspektyvas jie mato Lietuvos lyderystėje?

Sveikatinimas – užsieniečių auksas, lietuvių baubas?

Mod. R. Kulvinskytė.

Dalyviai: A. Balčius, L. Nosevič, S. Vaitulionis.

„Jeigu aš sveikas, tai kam man sveikatintis?“ – dažnai sako tūlas lietuvis. O į Lietuvos sveikatinimo kurortus atvykstančių užsienio svečių skaičius kasmet vis auga. Atvykę jie skiria didžiąją dalį atostogų savo sveikatai, kai Lietuvoje vis dar įprasta tingiai atostogauti lepinantis saulės voniomis Europos pietų kurortuose. Kodėl Europoje sveikatinimas – auksas, o lietuviai vis dar slepiasi nuo šio baubo? Kodėl taip skirtingai žiūrime į savo sveikatą? Kas turi pasikeisti, kad keistųsi ir visuomenės požiūris? O gal tikrai – „sveikatinasi“ tik tie, kurie sveikatos neturi?

Inovacijų Lietuva: kokiose srityse pasieksime inovacijų proveržį?

Mod. L. Keraitis.

Dalyviai: D. Kleponė, K. Motiejūnas, A. Pautienius, K. Šetkus.

Šiemet Vyriausybė nusprendė, kokių sričių inovacijos bus skatinamos Lietuvoje. Vietoje buvusių 20-ties prioritetų liko 7, kurie turi didžiausią potencialą. Pagal tai planuojamos paramos priemonės verslui ir investicijos į inovacijas nukreipiamos šia linkme. Verslumo ir inovacijų skatinimo veiklą Lietuvoje vykdančių agentūrų vadovai diskutuos, kokia yra situacija dabar ir kiek verslas pasirengęs, pasidalins gerąją inovatyvaus verslo skatinimo patirtimi, pamokomis, patarimais bei analizuos, kokiose srityse Lietuvoje pasieksime inovacijų proveržį.

Citizens assemblies – a unicorn in deliberative democracy (ENG)

Mod. prof. dr. J. Žilinskas.

Dalyviai: N. O‘ Connell, dr. M. Gerwin.

Apie inovatyvias piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose formas, apie svarstomosios demokratijos pavyzdžius ir Europoje vis labiau populiarėjančias Piliečių asamblėjas papasakos svečiai iš Lenkijos ir Airijos. Dr. Marcin Gerwin pasidalins patirtimi, kaip Gdansko gyventojams pavyko susitarti ir įtikinti miesto valdžią dėl potvynių mažinimo, oro taršos, pilietinio dalyvavimo politikos pokyčių. Noelle O‘ Connell papasakos, kaip šimtui nepažįstamų žmonių per Piliečių asamblėją pavyko pasiekti nacionalinio susitarimo referendumų organizavimo tvarkos pakeitimų, Airijos senėjimo iššūkių sprendimų ir naujų kovos su klimato kaita lyderystės būdų. Diskusija vyks su vertimu į lietuvių kalbą.

Atsargiai: Taikinys – Jūsų protas!

Mod. L. Bratikas.

Dalyviai: vrš. T. Čeponis, plk. ltn. E. Lastauskas.

Komunikacija karyboje – XXI amžiaus iššūkiai: žodis – ginklas, žodis – pagalbininkas, žodis – priešas, žodis – ?. Diskusijoje dalyvaujantys Lietuvos kariai pasidalins įžvalgomis apie tai, kaip bendraujama tarnyboje ir karinių operacijų metu, kaip kariams perduodamas vado sumanymas ir kaip žodžiai gali klibinti valstybės institucijų pamatus.

Tavo vaikas: Sabonis, Boltas ar Meilutytė? Nesvaikit!

Mod. D. Petkauskas.

Dalyviai: D. Barkauskas, D. Česnauskis, V. Grikšaitė-Česnauskienė, J. Jankauskas.

Sportas – galinga ugdymo priemonė, bet ar teisingai jį naudojame? Treneriai ir mokytojai pastebi didėjantį tėvų, aktyviai įsitraukiančių į vaikų sportinę veiklą, skaičių. Jie nuo mažens kuria karjeros planus, nurodinėja treneriams, kaip ugdyti jų atžalas, komentuoja varžybas, varžybų metu neetiškai elgiasi su vaikais, treneriais, teisėjais ir aplinkiniais. Tai yra viena didžiausių rizikų sportuojančiam vaikui. Sportas turi būti priemonė praleisti laiką, bendrauti su draugais, mokytis sporto įgūdžių, o drauge tai būdas bendradarbiauti, klysti ir mokytis iš klaidų, siekti savo tikslų ir svarbiausia – patirti džiaugsmą sportuojant. Ar sukuriame tokią aplinką vaikams?

Jei jauni žmonės stotų į Baltijos kelią, ar senjorai kibtųsi su jais ranka rankon?

Mod. A. Naudžiūnienė.

Dalyviai: A. Eidukaitytė, A. Kairys, A. Kaušpėdas.

Atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei skaičiuojant 28 metus, išmokome daug – supratome, kaip vertinti laisvę, kokių turime atsakomybių, siekiant laisvės neprarasti, sugebame auginti Lietuvą. Bet ar tikrai išmokome kalbėtis, ypač tarp skirtingų kartų? „Jaunimas niekada nestotų į Baltijos kelią“ arba „Senjorai nieko neveikia tik dalyvauja graudžiuose minėjimuose“ – stereotipai, kuriuos galima išgirsti kone kiekvienos Valstybinės šventės metu. Ar tikrai Nepriklausomybės karta ir tie, kurie kovojo dėl Nepriklausomybės net tremtyje, padarė viską, kad pagaliau išmoktume surasti kompromisą kalbėdami apie istoriją, pilietiškumą, laisvę?

Zero waste: mada ar evoliucija?

Mod. M. Noreikaitė.

Dalyviai: A. Bagočiūtė, G. Bučas, R. Sagatauskė.

Visame pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja „zero waste“ (liet. beatleikis) gyvenimo būdas, kuriuo siekiama mažinti atliekų kiekį ir stabdyti klimato kaitą. Minimalizmą ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą skatinanti įmonė „Urban Earth Lovers“ kviečia verslą, valstybės atstovus bei vartotojus diskutuoti apie tai, kaip Lietuvoje priimamos tvarios gyvensenos idėjos. Kas atsakingas už aplinkosauginius pokyčius? Ar beatliekio gyvenimo filosofija gali sukurti reikšmingą pokytį? O gal tai mada, kuri greit pasibaigs?

Vaikui užauginti reikia viso kaimo: ką bendruomenė gali?

Mod. D. Puslys.

Dalyviai: P. Godvadas, P. Poderskis, C. Raffier.

Išgirdę apie nepilnamečio padarytą nusikaltimą, skubame teisti ir ieškoti kaltųjų. O ką mes, kaip bendruomenė, galime padaryti, kad tokių įvykių būtų kuo mažiau? Žiniasklaidoje pasirodžius straipsniui apie 12-metį berniuką, kuris „terorizuoja“ vaikus ir atiminėja pinigus iš mažesniųjų, komentarai po straipsniu siūlo„izoliuoti išgamą“ ir net „grąžinti mirties bausmę“. Ką apie mus pasako ši situacija? Ar tarnybos ir bendruomenė yra bejėgės ją išspręsti? Diskusijos dalyviai kartu ieškos atsakymo į šį ir kitus klausimus.

Po didinamuoju stiklu: Virginijus Sinkevičius

Mod. U. Galadauskaitė.

Dalyvis V. Sinkevičius.

Atviras ir neformalus pokalbis su kandidatu į Europos Komisijos narius, LR Ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi apie svaiginančią karjerą ir artimiausius iššūkius.

X,Y,Z, ...? Kokia karta ateina ir kas ją apibrėžia?

Mod. A. Rusteikienė.

Dalyviai: M. Maslauskaitė, R. Sakas, dr. E. Verseckaitė (Grzeskowiak), V. Žliobaitė

Skirtingos kartos visuomet susikalbėdavo sunkiai. Ir vis dėlto... Kokie esminiai ankstesnių kartų skirtumai ir kokias tendencijas iš jų galima prognozuoti naujai ateinančiai kartai? Ar tam tikri išskirtiniai būsimos kartos bruožai gali lemti pokyčius politikoje, žmonių tarpusavio santykiuose, socialinėje raidoje ir ekonomikoje? Kaip tam turi ruoštis tėvai, pedagogai, verslas, valstybė? Ir pabaigai, kad diskusija įgautų šviežio vėjo – ar mes ne per dažnai kreipiame dėmesį į kartų skirtumus vietoje to, kad atidžiau įžvelgtume jų panašumus?

Birštonas 2050

Mod. O. Mašalė.

Dalyviai: R. Baranauskas, N. Dirginčienė, A. Gučas, R. Noreikienė.

Birštonas – sparčiai besivystantis miestas ir kurortas. Turistų iš Lietuvos ir užsienio srautai auga sparčiausiai Lietuvoje, vystosi kurorto infrastruktūra, urbanistika, teikiama daugiau inovatyvių sveikatinimo paslaugų, auga ir gyventojų skaičius. Kiekvienas augimas – tai ir nauji iššūkiai: automobilių, pėsčiųjų srautų reguliavimas, nauji pastatai ir miesto infrastruktūros pokyčiai, švaros ir ramybės užtikrinimas, ekologiškumas. Kurorto ramybė ir didmiesčio ambicijos – taip būtų galima apibūdinti Birštono vystymosi strategiją. Į miesto bendruomenę ir patį miestą pažvelkime po trisdešimties metų. Kokiu keliu toliau eis Birštonas? Koks jo unikalus konkurencinis pranašumas? Ko reikia, kad jis būtų patogiai pasiekiamas iš užsienio, Lietuvos ir Kauno bei Vilniaus? Kaip puoselėti istorinę praeitį, kultūrą ir unikalią gamtą?

Žiedinė Lietuvos ekonomika: ambicijos ir realybė?

Mod. A. Kasparavičius.

Dalyviai: N. Rasburskis, V. Žuta, A. Reipas, L. Zukė.

Kaip Lietuvoje tvarkomės su atliekomis: kiek ir kodėl kaupiame sąvartynuose, paverčiame energija ir perdirbame? Kokia atliekas naudojančių jėgainių vieta žiedinėje ekonomikoje? Kas geriausiai Europoje tvarko atliekas ir kodėl? O kaip mes šios temos kontekste atrodome Europoje?

Emigravau netyčia

Dalyviai: Milda Varnauskaitė.

Ar išvykstančius galima sulaikyti? „Emigravau netyčia” – juokais pagardintas pasakojimas apie išvykstančius ir laukiančius grįžtančiųjų. Šiame pasirodyme šiuolaikinė pasakotoja Milda, gyvenanti ir kurianti Nyderlanduose, Amsterdame, pina savo asmeninių nuotykių istorijas su folkloro pasakojimais ir vedasi į kelionę, kurioje tampa nebeaišku, kas yra tikra, o kas jau išgalvota. Prieš porą metų Milda baigė profesionalių pasakotojų mokyklą Mezrab Storytelling School, ji yra pasakojusi Frascati ir Podium Mozaiek teatruose Amsterdame, Roots ir Explore the North festivaliuose, muziejuose, bibliotekose. Lietuvoje bendradarbiauja su Nacionaline Mažvydo biblioteka, „Kaunas 2022“, Vilniaus universitetu, kur reguliariai veda pasakojimo meno dirbtuves ir renginius.

Dirbtuvės/praktinis užsiėmimas: „Interneto medijos: kaip kritiškai jas pristatyti jaunimui?“

Mod. dr. D. Donauskaitė.

Dalyviai:, I. Krasauskas, A. Venckutė.

Kokius pėdsakus paliekame naršydami internete? Kas ir kodėl jais seka? Kada dėl savo privatumo ir saugumo internete galime būti ramūs, o kada dera suklusti? Manyti, kad esame niekam neįdomūs – neįtikėtinai naivu, sako Lietuvos žurnalistikos centro ekspertai, parengę ir išleidę mokytojams skirtą „Interneto žemėlapį“ – interneto medijų raštingumo metodologinę priemonę. Dirbtuvių metu pristatysime naująjį metodologinį leidinį ir pademonstruosime specialiai jam sukurtas užduotis, jaunimo grupėms ar individualiems užsiėmimams skirtus pratimus bei žaidimus, patraukliai paaiškinančius interneto veikimo principus.

Filmo Interneto valytojai (angl. The Cleaners) peržiūra ir diskusija

Mod. D. Alebaitė, O. K. Dikavičiūtė.

Vokietija, Brazilija, Olandija, Italija, JAV | 2018 | 95 min. | N -16 Rež. H. Block, M. Riesewieck

Kas „išvalo“ mūsų socialinius tinklus nuo pornografijos ir smurto? Net sudėtingiausi algoritmai be žmogaus pagalbos negali iki galo nustatyti, kas peržengia neleistiną ribą. Kasdien Silicio slėnio kompanijoms iš Filipinų dirbantys „valytojai“ peržiūri tūkstančius vaizdų ir įvertina, kur baigiasi menas ir prasideda ištvirkimas, kur baigiasi naujienų fiksavimas ir prasideda žiaurumo vaizdavimas vardan žiaurumo, kur baigiasi laisvė reikšti savo nuomonę ir prasideda manipuliacija faktais. Festivalyje „Nepatogus kinas“ 2018 m. didelio susidomėjimo sulaukęs filmas „Interneto valytojai“ vėlyvame seanse atskleis nematomą socialinių tinklų realybę. Filmo peržiūrą lydės diskusija.

Filmo „Ką žmonės pasakys“ (angl. What will people say) peržiūra (filmas rodomas „Telia kino erdvėje")

Norvegija, Vokietija, Švedija, Indija | 2017 | 100 min. | N -13 Rež. I. Haq.

Kas gali būti smagiau už gerą kino seansą su smagia kompanija po atviru dangumi? „Telia“ kartu su „Kino pavasariu“ kviečia visus „Būtent!“ draugus ir dalyvius festivalio vakarus įdomiai praleisti prie didelio kino ekrano, kuriame – du visame pasaulyje garsūs kino filmai. Rugsėjo 6 d. – rež. Iram Haq filmas „Ką žmonės pasakys“ – istorija apie šešiolikmetę Nišą, kuri namuose yra tobula pakistaniečių dukra, tačiau leisdama laiką su draugais ji – paprasta norvegų paauglė. Tačiau po vieno įvykio du Nišos pasauliai negailestingai susiduria. Baudžiama mergina tėvo sprendimu per prievartą išvežama pagyventi su konservatyviais giminaičiais Pakistane. Tai istorija ne apie paauglišką maištą, o apie įkvepiančią kovą už savo teises, ypač aktuali šių dienų kontekste.

Skaidraus verslo žaidimas „Verslo šešėlis“

Žaidimo vedėja V. Pranckietė.

Skaidraus verslo žaidimas „Verslo šešėlis“ – tai pagal gerai žinomą žaidimą „Mafija“ sukurtas strateginis žaidimas, kurio tikslas – skaidriai rinkoje veikiančiam verslui laimėti kovą prieš nuolat jį persekiojantį verslo šešėlį. Žaidimas skirtas norintiems labiau pasitikėti savimi, išmokti kalbėti įtikinamai, stiprinti lyderystės įgūdžius. Jis padeda išmokti valdyti kūno kalbą, emocijas, o kartais priešingai – moko jas rodyti. Žaidimas pažadina intuiciją, moko kurti verslo strategijas, treniruoja, kaip priimti svarbius sprendimus sudėtingose ir neįprastose situacijose. Jis leidžia pasitikrinti, ar moki atpažinti melą nuo tiesos.

Vido Bareikio koncertas

Bankas „Swedbank“ festivalio dalyviams dovanoja Vido Bareikio koncertą.

Lietuviškojo humoro ypatybės: kas uždraudė kultūrai juoktis?

Mod. G. Martirosian.

Dalyviai: E. Kvoščiauskas, E. Latėnaitė-Beliauskienė, S. Uždavinys.

Lietuvoje vis dar susiduriama su požiūriu, kad kultūriniai renginiai skirstomi į „rimtus“ ir „nerimtus“. Kalbant apie dramą ar tragediją, net nediskutuojama, kad tai – „aukštasis menas“ ar „kultūra“. Jei tai komedija ar humoro šou – tai jau „komercija“, „chaltūra“. Kas klijuoja tokias etiketes? Kas nustatė tokius vertinimo standartus ir uždraudė kultūrai juoktis? Juk lietuviškų komedijos žanro filmų, spektaklių, humoro šou salės yra pilnos žiūrovų, žmonės daug juokiasi ir moka už tai pinigus. Diskusijoje nagrinėjama humoro kultūra Lietuvoje: - šiek tiek istorijos, dabartis ir ateities prognozės; - humoras tik kvailiams? Ar mokėjimas pasijuokti iš savęs yra vertybė? - ar humoristui reikalingas universitetas? - scenos profesionalų patirtis dramoje, tragedijoje ir komedijoje: kūryba, ryšys su auditorija, profesijos ypatumai; - šiuolaikinis žiūrovas – koks jis? - humoras kaip įrankis socialinėje veikloje.

Kodėl Lietuvai reikalingos „žaliosios" investicijos?

Mod. J. Juknys

Dalyviai: V. Chošnau, K. Juščius, P. Kabelis, S. Malinauskas, V. Šapoka.

Pasaulyje didėjant įmonių socialinės atsakomybės svarbai, tvari įmonių valdysena bei socialiai atsakingas verslo požiūris tampa vienu pagrindinių prioritetų planuojant įmonių strateginius tikslus. Didėja ir investuotojų, teikiančių pirmenybę tvariosioms ir „žaliosioms" investicijoms, gretos. Pastebima, jog tvariosios verslo, investavimo idėjos, plačiai taikomos Skandinavijos ir kitose šalyse, vis sparčiau atkeliauja ir iki Lietuvos. Kaip kapitalo rinkos kuria „žaliąją ekonomiką" ir kodėl Lietuvai reikalingos „žaliosios" investicijos? Kaip kiekvienas finansų ekosistemos dalyvis – vertybinių popierių birža, įmonės, investuotojai bei piliečiai gali prisidėti, kurdami tvarią finansų ekosistemą ir verslo aplinką Lietuvoje. Kokia pridėtinė vertė sukuriama valstybei, visuomenei ir kiekvienam iš mūsų, verslui veikiant socialiai atsakingai?

Į ką investuoti, kai tau 18 metų?

Mod. B. Jonuška

Dalyviai: A. Jefimov, L. Kaminskis, prof. dr. V. Leonavičius, I. Naujalė

Laikas ribotas, o pasirinkimo galimybių jaunimui – ką veikti laisvu laiku po pamokų ar pabaigus mokyklą – nesuskaičiuojama daugybė. Vieni tvirtina, kad studijos universitete nebūtinos, galima ir verslą sukurti, ir pragyvenimui užsidirbti be diplomo, kiti – kad studijuoti būtina, nes studijos aukštojoje mokykloje – daugiau nei diplomas. Treti sako, kad dar būdamas mokykloje gali investuoti savo laiką „minkštosioms kompetencijoms“ tobulinti, nes šiuolaikiniai darbdaviai išmokys tave specifinių dalykų, tačiau ugdyti save kaip asmenybę – jauno žmogaus investicija. Kriuo iš šių daugybės galimų kelių labiausiai verta eiti? Į ką verta investuoti savo laiką ir energiją?

Valstybės tarnyba: gėda ar prestižas?

Mod. A. Perednis.

Dalyviai: A. Barzdienė, V. Mitrofanovas, A. Pranckevičius, R. Tamašunienė.

Visuomenėje vis dar populiarus stereotipas, kad valstybės tarnyba gyvena praeitimi, nėra šiuolaikiška ir efektyvi. Visgi viešajame sektoriuje vykstantys pokyčiai – akivaizdūs. Pernai darbuotojų ir valstybės institucijų skaičius mažėjo, o atlyginimai augo. Centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą užtikrina skaidrumo ir objektyvumo kriterijus. Itin svarbūs pokyčiai ir regioninėje politikoje. Per artimiausius 3 metus planuojamos naujos darbo vietos bent dešimtadalyje savivaldybių. Siekiama, kad kokybiškos viešosios paslaugos kiekvienam Lietuvos gyventojui būtų suteikiamos per 30 minučių. Beje, Lietuva įvertinta kaip viena iš pažangiausių Europoje pagal e. valdžios principų diegimą ir valstybės paslaugų skaitmenizavimą. Taigi, ilgai lauktos reformos įsibėgėja. Kokie iššūkiai dar laukia valstybės tarnybos? Su kokiomis problemomis susiduria mažesniųjų savivaldybių vadovai ir darbuotojai? Kas motyvuoja jaunus profesionalus dirbti valstybės tarnyboje?

Skaitmeninė transformacija – iššūkis ar galimybė žmogaus teisėms ir demokratijai?

Mod. R. Šatrovaitė

Dalyviai: E. Čivilis, dr. D. Murauskas, V. Jurkonis, E. Dapkienė.

Skaitmenizacija ne tik suteikia unikalių galimybių stiprinti demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą, bet ir iššūkių užtikrinant mūsų teises skaitmeninėje erdvėje. Kokia skaitmeninių technologijų įtaka demokratinei santvarkai ir žmogaus teisėms? Kaip valdomos naujai atsirandančios grėsmės? Kokių naujų žmogaus teisių formavimąsi lemia technologijų vystymasis? Teisė į dėmesį? Teisė būti užmirštam? Saugumas, privatumo apsauga, žmogaus teisės – neatsiejama technologijų verslo dalis? Ar robotai ateityje turės tokias pačias teises, kaip žmonės? Senoms valdymo, ekonominės sistemoms griūnant, o naujoms dar nesusikūrus, svarbu užtikrinti, kad žmogus ir jo teisės būtų skaitmeninės transformacijos centre.

Lietuvos ateitis 2050 m.: ar viskas virs miestu?

Mod. V. Bachmetjevas

Dalyviai: V. Genys, M. Narmontas, V. Navickas, G. Ratkutė, M. Šaraitė.

Lietuvos ateitis 2050 metais – ar viskas virs miestu? Demografiniai rodikliai ir prognozės ateičiai nežada pozityvių pokyčių mūsų senėjančiai ir retėjančiai visuomenei, tačiau esame „įsikibę“ Lietuvos, kaip trijų milijonų šalies, vaizdinio. Šalies periferija tai labai jautriai jaučia ir itin skaudžiai į situaciją reaguoja, ypač, kai kalbama apie gyvybiškai svarbių objektų uždarymą, pvz: ligoninės ar mokyklos regionuose. Akivaizdu, kad privalome ruoštis dideliems pokyčiams, kurie siejasi su Lietuvos teritorijos naudojimu 2050 m. ir su mūsų įsipareigojimais JT pagal Darnaus vystymosi tikslus. Diskusijos tikslas ‒ „iškristalizuoti“ du scenarijus, kaip kryptingai vystyti Lietuvos teritoriją iki 2050-ųjų.

Ar vis dar bijome pabėgėlių Lietuvoje?

Mod. M. Jackevičius.

Dalyviai: L. Pernavas, R. Valatka, R. Kuleš, E. Maštavičienė.

Kariniai konfliktai, smurtas ir persekiojimas priverčia vis daugiau žmonių palikti savo namus. Dauguma jų pasilieka savo šalyje ar pasitraukia į kaimynines šalis ir nevyksta į Europą, taip pat ir Lietuvą. Per daugiau nei 20 metų Lietuva suteikė prieglobstį mažiau nei 2000 asmenų. 744 jų turi galiojančius leidimus gyventi, 315 iš jų yra vaikai. Tačiau Lietuvoje vyrauja labiau neigiama negu teigiama nuomonė apie pabėgėlius. Ši nepalanki nuomonė lemia pabėgėlių gyvenimą ir ateitį Lietuvoje. Diskutuosime apie tai, ar vis dar bijome pabėgėlių Lietuvoje ir ar bijome pagrįstai?

Senatvės „baubo“ išvarymas arba kaip kurti draugišką senatvei Lietuvą

Mod. Ž. Kropaitė.

Dalyviai: M. Čiuželis, N. Mačiulis, D. Buinickaitė-Struckienė, L. Kukuraitis.

Senatvė ir su ja siejamos problemos – socialinė atskirtis, vienišumas, skurdas bei užimtumo, fizinės ir psichinės sveikatos stoka – lemia tai, kad Lietuvoje vyresnioji karta yra tarsi „atstumta“ ar „nurašyta“ visuomenės dalis. Daugelis priešpensinio amžiaus žmonių patiria įtampą ir su didžiule baime žvelgia į netolimą ateitį, o jaunimui senatvė kelia gailestį ir... net siaubą. Kaip išvaryti šį „baubą“? Kaip pasiruošti „sidabrinės ekonomikos“ etapui? Ką daryti, kad vis didėjanti senyvo amžiaus žmonių dalis mūsų visuomenėje jaustųsi oriai ir gyvenimo saulėlydį pasitiktų visavertiškai?

Emocijos be hashtagų – kaip išlikti savimi socialinių tinklų apsuptyje

Mod. R. Stanelytė.

Dalyviai: N. Buivydas, A. Jančiauskas, A. Juškėnaitė.

Į klausimą, kokią įtaką socialiniai tinklai daro jūsų emocinei būsenai, didžioji dauguma žmonių atsako, kad neigiamą. Kaip galime apsisaugoti nuo neigiamos įtakos ir paversti ją teigiama? Ar socialiniuose tinkluose esantis žmogaus profilis yra tas pats, kas realus žmogus? Su kokiais psichologiniais iššūkiais susiduria dažnai socialiniuose tinkluose gyvenantys žmonės? Kaip elgtis, kad gyvenimas socialiniuose tinkluose neužgožtų tikro gyvenimo?

Melagienos - kaip atpažinti, kaip nesidalinti?

Mod. L. Keraitis.

Dalyviai: M. Laurinavčius, dr. Ž. Sederavičiūtė-Pačiauskienė, dr. K. Stankevičiūtė.

Kas yra „fake news“? Kokį poveikį turėjo melagingų naujienų pavyzdžiai Lietuvoje? Ką socialiniams tinklams daryti su netikromis naujienomis – išimti, pažymėti, kontraargumentuoti? Žinia sklinda įvairiais kanalais, kartais informacijos šaltinis yra žinomas, kartais – ne. Skaitydami ar žiūrėdami kažkieno sukurtą turinį, mes gauname informaciją, perleistą per kito žmogaus „filtrą“. Autorius gali būti nepriklausomas arba, sąmoningai ar nesąmoningai, atstovauti kažkieno interesus. Visada turime ieškoti kitos nuomonės, „antros medalio pusės“, kad galėtume daryti savo išvadas. Ar žinia, kurios šaltinis nežinomas, nepasidaliname patys? Kieno interesams ši žinia tarnauja?

Ko reikia, kad mokslinės įžvalgos neliktų politikų stalčiuose?

Mod. A. Balčytienė.

Dalyviai: E. Čivilis, V. Čmilytė-Nielsen, dr. M. Jurgilas, dr. G. Viliūnas.

Jungtinė Karalystė, Šiaurės šalys, Airija, Vokietija, Nyderlandai ir kitos pirmaujančios ES ir pasaulio valstybės daug investuoja į viešosios politikos sprendimų pagrindimą ir parengimą – pasitelkia didžiųjų duomenų analitiką, globalių tendencijų analizę, technologijų įžvalgas, pasinaudoja tokiais metodais, kaip sutelktinių išteklių panaudojimas ar politikos dizaino laboratorijos. Lietuvoje taip pat daug investuojama į viešojo valdymo sektoriaus atnaujinimą. Vis dėlto mokslinės, analitinės įžvalgos neretai randa vietą tik sprendimų priėmėjų stalčiuose. Ko reikia, kad ateities Lietuvos politika labiau pasikliautų įrodymais – ar tikslingesnio, kokybiškesnio jų parengimo, ar politinių sprendimų reglamentavimo pakeitimo, ar mentaliteto pokyčių – naujos kartos politikų, turinčių globalų akiratį ir suprantančių įrodymų svarbą, įsitraukimo?

Kodėl verta būti smart? Energetinė Lietuvos nepriklausomybė ir lyderystė Europos mastu

Mod. Ž. Kropaitė.

Dalyviai: prof. L. Mažylis, Ž. Vaičiūnas, D. Virbickas.

Nuosekliai ir kryptingai įgyvendinant energetikos strategiją, Lietuva tampa regiono energetikos lydere. Energetinis saugumas ir nepriklausomybė yra vienas iš valstybės prioritetų. Tačiau koks kelias nueitas, kad energetinė lyderystė ir pažanga tapo įtvirtinta regione, kaip Lietuvos lyderystė matoma Europos kontekste, kas yra šios srities lyderiai valstybės mastu ir kaip jais tapti/išlikti?

Stereotipų spąstuose: tobulos moterys ir pasaulio užkariautojai vyrai?

Mod. J. Varanavičius.

Dalyviai: A. Grigorjevas, kpt. L. Jieznienė, dr. D. Misiūnas, dr. U. Neniškytė.

Dukra eina į rankdarbių būrelį, o sūnus į robotiką? Baisu kam nors pasakyti, nes tuoj sulauksi pakeltų antakių sindromo – kodėl čia taip stereotipiškai? Diskusijoje klausime, ar mes, kovotojai už lyčių lygybę, neperlenkiame lazdos ir nekuriame naujų stereotipų garsiai (o dažnai norėdami ir skambių antraščių) kabindami etiketes ir kurdami poliarizuojančius įvaizdžius: esi arba dvasinga namų siela, arba agresyvi karjeristė, arba tobuloji, suderinanti karjerą, vaikus ir dar savanorystę. Kaip ir kodėl gimsta lyčių stereotipai, kaip jie keičiasi ir kokią įtaką turi verslui, kultūrai bei mūsų kasdienybei? Kodėl iš moterų reikalaujame sėkmės visose gyvenimo srityse, o vyrams pakanka būti geru vienoje? Ar lyderystė iki šiol apibrėžiama vyriškomis sąvokomis, o švelnumas ir rūpestis paliktas moteriškai visuomenei pusei? Kaip keičiamės mes ir kas lemia pokyčius?

Ar teisingumas žmonių pusėje?

Mod. D. Radzevičius.

Dalyviai: A. Cininas, V. Gaidys, V. Nekrošius, R. Urbonaitė.

Psichologai pripažįsta, kad teisingumo jausmas kiekvienam iš mūsų yra įgimtas, tačiau supratimas – kas yra teisingumas – labai skiriasi. Šiuolaikinė demokratinė valstybė, suteikdama teisę bylinėtis, verčia susimąstyti, kaip bylos dalyviai supranta teisingumą, kai vienas laimi, o kitas – ne? Kas lemia šiandien visuomenėje pasigirstančius žodžius, kad teisingumas – neliečiamųjų privilegija? Kodėl visuomenės nuomonės apklausų rezultatuose pasitikėjimas teisingumu kaip ir valstybe yra vienas žemiausių? Kas už tai atsakingas? Apie tai kviečiame diskutuoti drauge su ekspertais klausdami, ar teisingumas – žmonių pusėje?

Kompiuteriniai žaidimai – grėsmė ar galimybė savęs ir pasauliopažinimui?

Mod B. Šaknys.

Dalyviai: S. Dailidonytė, D. Kniukšta, Ž. Pūkas, A. Rumiancevas.

Prakeikti kompiuteriniai žaidimai! Laiko rijikai, akių gadintojai! Taip sako tėvai, matydami prie ekranų ir vairalazdžių prilipusius paauglius. Ar tikrai jie niekaip neprisideda prie vaikų, paauglių ir net suaugusiųjų ugdymo? Gal visgi tai yra naujas būdas augti ir tobulėti? Kokį gėrį skatina kompiuteriniai žaidimai bei dalyvavimas e. sporte? Pagaliau, juk ir pati šių žaidimų rinka nestovi vietoje – tikėtina, ateityje persikraustysime į visišką pramogų virtualybę. Kartu su diskusijos dalyviais nagrinėsime, kaip pakinkyti kompiuterinius žaidimus teigiamiems dalykams bei kada turėsime pirmuosius e. sporto pasaulio čempionus iš Lietuvos.

Happy childhood in the Nordic countries. When in Lithuania? (ENG)

Mod. R. Iržikevičius.

Dalyviai: N. Buivydas, I. Hetemäki, dr. K. Šmigelskas, G. Zaburaitė.

Šiaurės šalių politikai turi strategiją paversti Šiaurės šalis geriausia vieta vaikams ir jaunimui augti. Ar toks tikslas būtų akutalus ir Lietuvai? Ko reikia, kad ir čia vaikai jaustųsi laimingi ir sveiki? Ką apie jų savijautą ir tendencijas sako atlikti palyginamieji tyrimais Europos Sąjungoje, Šiaurės šalyse ir Lietuvoje? Ką patys vaikai mano apie jų gyvenimo kokybę lemiančius veiksnius? Koks vaidmuo, užtikrinant laimingą vaikystę, tenka valstybei, miestui, šeimai, mokyklai?

Kodėl Lietuva turi padėti besivystančioms šalims? Mums patiems trūksta!

Mod. D. Jursevičius.

Dalyviai: G. Andriukaitis, dr. M. Jankauskaitė, M. Makauskaitė, L. Talat-Kelpša.

2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva tapo valstybe donore ir įsipareigojo padėti besivystančioms šalims. Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų pritaria, jog finansinė parama besivystančioms šalims prisideda prie taikesnio ir teisingesnio pasaulio, tačiau gerokai mažiau galvoja, jog tai turėtų būti Lietuvos nacionalinis prioritetas. Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento organizuojamoje diskusijoje bus svarstoma, kodėl sutariame, kad padėti reikia, tačiau gerove dalinamės nenoriai? Ar besivystančioms šalims apskritai reikia mūsų pagalbos? Kokia iš to nauda Lietuvai?

Ar mes pasiruošę EKO (r)evoliucijai?

Mod. Ž. Baubonienė.

Dalyviai: A. Bagočiutė, O. Kekienė, A. Pautienius, M. Vaščega, R. Vainienė.

2019 m. IV ketvirtį startuoja „Eco-inovacijos LT“ kvietimas teikti paraiškas ES investicijoms gauti projektuojant ir diegiant ekoinovacijas, o 2020 m. I ketvirtį numatomi kvietimai ekoinovacijų technologijų vystymui, kurias įdiegus mažės ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Šios investicijų kryptys kviečia mus visus bendrai diskusijai, kurią inicijuoja Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) ir klausia: „Ar mes pasiruošę EKO (r)evoliucijai? Ar pasirengę taikyti tarptautinius standartus? Ar galime vartoti mažiau ir atsisakyti plastiko? Kiek pažengusi Lietuva, su kokiomis problemomis, stabdančiomis ekologinius pokyčius, susiduriama ir kaip jas reikėtų spręsti? Kaip atrodome tarptautiniame kontekste ir kaip prisidedame prie globalių ekologijos iššūkių? Apie tai ir ne tik diskutuosime su dizaino, viešojo ir verslo sektoriaus profesionalais.

Kaip kursime gerovės Lietuvą, jei kas penktas šalyje skursta?

Mod. M. Žilionis.

Dalyviai: A. Adomavičienė, L. Kukuraitis, dr. N. Mačiulis, Ž. Simonaitytė, V. Šapoka.

Kaip realybe paversti prezidento iškeltą viziją – gerovės Lietuvą? Naujausia statistika skelbia, jog Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas. Ar tikrai šie skaičiai reiškia, jog daugiau nei pusė milijono žmonių Lietuvoje badauja? Ekspertai teigia, kad skurdas susijęs ne tik su pajamų trūkumu, bet ir su kliūtimis naudotis paslaugomis bei įvairiomis galimybėmis, kurios trukdo visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. O naujausioje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje skelbiama, kad sukurta sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių. Tačiau, ekonomistai visko tamsiomis spalvomis nepiešia ir kalbas apie negerėjančią situaciją vadina pasakomis. Kaip yra iš tiesų ir ką valstybė turėtų padaryti, kad kiekvienam piliečiui būtų užtikrinta galimybė visavertiškai įsitraukti į visuomenės gyvenimą? Ar valstybės pyrago perskirstymas padės užtikrinti didesnį piliečių pasitikėjimą valstybe ir paskatins aktyviau įsitraukti kuriant gerovės Lietuvą?

Politika be vizijos? Kodėl Lietuva nekelia sau didžiųjų klausimų

Mod. K. Vyšniauskas.

Dalyviai: E. Murauskaitė.

Ar Lietuvoje įmanoma politika, kuri neapsiribotų vienu rinkimų ciklu ir pasiūlytų strateginę ateities viziją? Kaip Lietuva tvarkysis su didžiaisiais mūsų laikmečio klausimais, tokiais kaip klimato krizė, nusivylimas liberalia demokratija ar Kinijos galios iškilimas? Kuo rizikuojame, šių klausimų nekeldami? Su Marylando universiteto vyr. mokslininke Egle Murauskaite kalbėsis žurnalistas Karolis Vyšniauskas. Kartu jie įrašinėja „Nyla Update“ podcast, kuriame siekia užčiuopti kertinius lūžius geopolitikoje ir įvertinti jų pasekmes Lietuvai.

Darbostogos Birštone: darbas, poilsis ir sveikata – suderinama?

Mod. O. Mašalė.

Dalyviai: A. Balčius, S. Černiauskas, R. J. Jusionytė, A. Kasparavičius.

Naujasis pasaulis yra toks: gali būti kaime ir turėti visą miestą, gali būti Birštone, o dirbti Niujorke, gali sėdėti namų virtuvėje ir dalyvauti konferencijoje kartu su trisdešimčia žmonių iš kitų pasaulio šalių, o gamindamas vakarienę namų kieme aptarsi ir verslo reikalus, dirbk ir ilsėkis kada tik panorėjęs! Naujojo pasaulio įvaizdis: harmoninga veikla, mobilus telefonas, darbas ant ežero kranto. Workation arba darbostogos nėra siauras veiklos apibūdinimas. Tai gyvenimo būdas, apimantis darbą, laisvalaikį, požiūrį į laisvę ir nepriklausomybę. Tai samoningas laisvo žmogaus pasirinkimas. Kaip Birštonas ruošiasi priimti darbostogautojus ir kuo darbostogos kurorte skiriasi nuo darbostogų didmiesčiuose?

Laurence Kemball-Cook: sustainability rocks! From sci-fi idea to global success (ENG)

Mod. D. Grigienė.

Dalyviai: L. Kemball-Cook.

Laurence yra Londone veikiančio startuolio „Pavegen“ įkūrėjas ir vadovas. 2009 m. jis išrado grindų dangos technologiją, kuri žmonių žingsnius paverčia elektros energija, ir turėdamas vos 200 svarų įkūrė savo verslą. Šiandien jo įmonė kuria tvarius sprendimus tokiems milžinams kaip „Adidas“, „Samsung“, „Google“ ir „Siemens“. Pats Laurence neabejoja, kad tvarumas atveria naujas verslo galimybes ir svajoja, kad „Pavegen“ prisidės prie išmanių ir „žalių“ ateities miestų. Apie tai, kodėl verslas negali likti nuošalyje, kai kalbame apie tvarumą – pokalbis su Laurence festivalyje „Būtent!“.

Sudie, televizija. Sveika, televizija

Mod. E. Jakilaitis.

Dalyviai: V. Benokraitis, L. Lučiūnas, A. Siaurusevičius.

Dažnai kalbame, jog televizija miršta, o jos vietą užima internetinės transliacijos, kurios keliasi... į televiziją! Internetinė televizija perima standartinės televizijos principus ir tampa jos dalimi, tačiau visuomenė vis dar sako, jog namuose neturi televizoriaus ir jo nežiūri. Tad ar tikrai televizija miršta, o internetas yra vienintelė ateities galimybė žiniasklaidai išlikti? Su tradicinės ir internetinės televizijos atstovais diskutuosime, ar reikia atskirti standartinę ir internetinę televiziją, kodėl šios dvi priemonės pradeda ieškoti bendradarbiavimo būdų, ir kaip atrodys televizijos žūtis ar revoliucija.

Daiktų internetas: šaldytuvas vėl neužsakė pieno

Mod. L. Keraitis.

Dalyviai: T. Beinaravičius, E. Kerza, M. Pareščius.

Daiktų internetas yra viena iš technologijos sričių, dėl kurios laužomos ietys. Iš vienos pusės prijungti prie interneto tradicinius prietaisus – šaldytuvą, elektrinį paspirtuką, žoliapjovę ar durų spynas – atrodo patrauklu – atsiveria dar neišbandytos galimybės kontroliuoti daiktus per nuotolį bei jiems veikti autonomiškai. Iš kitos pusės, ekspertai pabrėžia saugumo, privatumo ir kokybės aspektus, kurie nėra tokie svarbūs, kol daiktai – šaldytuvai, paspirtukai, žoliapjovės ar durų spynos – nėra online. Ir jei galėsime susitaikyti su tuo, kad šaldytuvas dėl klaidos programoje vėl neužsakė pieno, ar galėsime susitaikyti su mintimi, kad ateities daiktai – ir jų kūrėjai – apie jus žinos viską?

Investicija į darbuotojų sveikatą: apgalvotas žingsnis, ar pinigų švaistymas?

Mod. D. Joneliūnienė.

Dalyviai: G. Jukna, E. Kajieta, A. Sujeta, O. Žvirzdinė.

Nuo sporto klubo abonemento iki sveikatos draudimo – įmonės neriasi iš kailio dėl darbuotojų lojalumo, motyvacijos, konkurencinės pozicijos rinkoje. Kodėl verta investuoti į darbuotojų sveikatą? Kaip tai padaryti tinkamai: užteks sveikatos draudimo, ar prireiks modernesnių priemonių? Ar brangios tokios investicijos? Kaip jas matuoti ir įvertinti atsipirkimą? Ar iš tiesų darbuotoją motyvuoja rūpinimasis jo sveikata? Gal didžiausia motyvacija – piniginis atlygis?

Y karta – technologijų vergai ar ateities pranašai

Mod. V. Jurkonis.

Dalyviai: D. Bagdžiūnas, D. Česonytė, I. Songailienė, J. Vaicenavičius.

Diskusiją išprovokavo Vilniaus Licėjaus alumnės ir jaunos teatro režisierės Agnijos Leonovos spektaklis apie Y kartą, nominuotas dvejiems scenos kryžiams (dramaturgija ir geriausias aktorius). Jis kelia klausimus apie jaunimo gebėjimą adaptuotis technologijos amžiuje, gebėjimą išsaugoti žmogiškumą ir empatiją, apie technologijų ir dirbtinio intelekto galimybes bei iššūkius. Apie mitus, nesupratimą ir iš to kylančias baimes bei demonizavimą.

Dialogue with 200.000.000 was a success. But we want more (ENG)

Mod. A. Puklevičius.

Dalyviai: S. Clark, M. Katkus.

Du komunikacijos ekspertai, Stephen Clark ir Mykolas Katkus, diskutuos apie tai, kaip suprantamai pristatyti Europos Sąjungos sprendimus ir jų naudą įvairioms gyvenimo sritims, ES veikimą, ir kaip skatinti žmones būti aktyviais savo šalies ir Europos Sąjungos piliečiais.

Naujos gyvenimo formos miestuose ir sutarimų paieškos

Mod. A. Perednis.

Dalyviai: D. Dargis, Ž. Diawara, G. T. Gylytė, R. Šimašius M. Vanagas, G. Pruskus.

Pasaulyje sparčiai populiarėja bendro gyvenimo „co-living“ forma, kada prie įprastų privačių erdvių įrengiamos bendrosios – skirtos bendravimui ir bendruomenės kūrimui. Pirmosios tokios didesnės erdvės Lietuvoje įsikūrė Kaune, netrukus turėtų atverti duris ir Vilniuje. Bet už pastatų sienų bendruomeniškai gyventi, atrodo, ne taip lengva – kuriant miestą ne visada paprasta rasti bendrą sutarimą. Diskusijoje drauge su plėtotojais, architektais, urbanistais, bendruomenių atstovais ir Vilniaus miesto meru diskutuosime apie tai, kaip gyventi mieste ir dalintis erdvėmis? Kokios naujos gyvenimo formos keis mūsų miestus? Kaip galime išmokti kalbėtis ir kaip bendrauti, kad miestų plėtra ir bendrų erdvių kūrimas būtų lengvas, paprastas ir įdomus visiems? Diskusiją organizuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija.

Socialinis verslas ir inovacijos - kaip auginti ekosistemą?

Mod. J. Ribinskaitė-Glatzer.

Dalyviai: A. Baranauskas, V. Butkus, D. Kleponė, S. Laiconaitė.

Kaip sukurti ekosistemą, kurioje suklestėtų socialinis verslas ir inovacijos? Švedijos, kuri neseniai buvo pripažinta inovatyviausia šalimi Europoje, receptas paprastas – valstybės parama ir socialinis saugumas nepasisekus, galimybė eksperimentuoti, dėmesys mokslui ir tyrimams, verslo įsitraukimas, lyčių lygybė, išplėtota infrastruktūra. Kokius dalykus galime prisitaikyti? Aptarsime naujausias priemones socialinio verslo plėtrai, EBPO rekomendacijas, ieškosime bendrystės ir parnerystės, kursime geriausią receptą geresnei ekosistemai socialiniam verslui ir inovacijoms Lietuvoje.

Tarp eilučių: tiesa „deepfakes“ taikiklyje

Mod. K. P. Liutkevičius.

Dalyviai: Mjr. T. Balkus, D. Barojan, A. Kairys, V. Valaitis.

Politikas, teigiantis jo paties įsitikinimams prieštaraujančią mintį. Patriotas, išdidžiai keliantis priešiškos šalies vėliavą. Rytoj tokį turinį sukurti galės kiekvienas iš mūsų. Tai giliosios klastotės (angl. deepfakes) – padedant dirbtiniam intelektui sukurtos vaizdo ir garso manipuliacijos, skirtos akimirksniu pasklisti po socialinius tinklus, kad mūsų mintyse pasėtų sumišimą. Šioje diskusijoje kalbėsime apie tai, kaip sukuriamos šios manipuliacijos, kaip jas atpažinti, koks tokių klastočių poveikis valstybei ir žiniasklaidai, ir ar tikrai nebegalėsime tikėti tuo, ką matome?

Geri kaimynai artimesni nei giminės? Ar Lietuvos kaimynai tapo artimesni?

Mod. A. Pranckevičius.

Dalyviai: A. Bartnikas, V. Liškauskas, M. Milta, dr. R. Ražukas, dr. J. Tirvienė.

Lietuvos ir kaimyninių šalių santykių svarba yra neginčijama. Kaip lietuviai mato savo kaimynus ir koks „artimojo užsienio“ požiūris į mūsų tautiečius? Kokia Lietuvos ir Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos bei Rusijos kaimynystė šiandien – kiek pajudėjome per 15 metų? Kaip bendrauti ir bendradarbiauti, kad stiprėtume kartu? Kas apibrėžia gerą ir patikimą kaimynystę? Kiek ir kodėl ES investuoja į kaimynystės politiką? Ar ES parama pasienyje sukuria tvarų bei ilgalaikį ryšį? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų su kaimynais iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos.

Mirusi planeta: kiek metų liko sustabdyti klimato katastrofą?

Mod. A. Stasiulaitis.

Dalyviai: G. Krušnienė, N. Šulija, L. Vaicenavičiūtė.

Britų nacionalinis dienraštis „The Guardian“ šiemet nustojo naudoti „klimato kaitos“ terminą ir taria drastiškiau – „klimato krizė“. Ar priartėjome prie negrįžtamojo taško ir apie kokias pasekmes mes kalbame? Kokį poveikį – ekologinį bei socialinį – jaučiame Lietuvoje? Kiek dabartinius klimato pokyčius lemia natūralus cikliškumas, o kiek – žmogaus veiklos? Kaip prie šios krizės ir jos sprendimo prisideda technologijos bei skaitmenizacija? Diskusijoje iškelsime epinį iššūkį – ar įmanoma klimato krizę paversti galimybe – tiek globaliai tiek lokaliai Lietuvoje?

Žmogaus smegenys ir saugus eismas – kas bendro?

Mod. A. Perednis.

Dalyviai: dr. D. Bagdžiūnaitė, V. Grašys, T. Kolendo, V. Pumputis.

Kodėl nesilaikome eismo taisyklių, nors puikiai jas žinome? Spaudžiame akceleratorių, nors turime kaip tik mažinti greitį, bandome suderinti kalbėjimą telefonu ir vairavimą, vis dar nenoriai segamės saugos diržą automobilio gale, neturime laiko laukti prie geležinkelio pervažos ir kertame ją prieš pat traukinį? Kas lemia tokį mūsų elgesį? Ar galima tai pakeisti? Neuromokslininkai sako, kad viskas slypi mūsų smegenyse ir įpročiuose. Koks galėtų būti naujas požiūris į saugaus eismo problematiką analizuojant žmogaus elgesį ir sprendimų priėmimą sėdint už vairo? Ar galima geriau pažinus žmogaus elgseną išvengti skaudžių eismo įvykių? Nesvarbu, ar vairuoji, ar vaikštai pėsčias – visi mes esame eismo dalyviai, todėl ateik į diskusiją su saugaus eismo ir sprendimų priėmimo bei elgesio formavimo ekspertais ir kurkime saugų eismą kartu.

Nuo fantazijos prie realybės: ką [aš turiu] padaryti, kad kiekviena diena mokykloje būtų prasminga

Mod. A. Varanauskas.

Dalyviai: R. Baltušis, P. Kuisys, P. Virbašius, L. Zdanavičienė.

Ugdymo inovacijų mokyklose skatinimas, mokinių pasiekimų gerinimas, mokymo proceso kokybės stiprinimas, įvairių ugdymo ar elgsenos problemų sprendimas – visa tai dažniausiai reikalauja nesudėtingų ir nebrangių, bet nestandartinių sprendimų. Nebūtina dairytis į užsienį – tokie sprendimai egzistuoja ir Lietuvos mokyklose. Žinoma, jų galėtų būti daugiau. Apie šiuos sprendimus kalbėsime su diskusijoms prelegentais, kurie tiesiogiai už tai atsakingi kasdien – tai mokinys, mokytojas ir direktorius. Tada paklausime savęs – ką aš padariau arba dar turiu padaryti, kad prisidėčiau prie šio progreso? Jei Tau rūpi švietimas, mėgsti iššūkius ir nesikratai įsipareigojimų, ši diskusija – Tau!

Vision of sustainable city in 2050 (ENG)

Mod. M. Marozas.

Dalyviai: H. Bjarnegård, D. Bardauskienė, M. Nordskag, A. Varpučanskis.

2050 metais apie 66 proc. Žemės gyventojų gyvens miestuose. Didėjanti urbanizacija, klimato kaita, gamtos išteklių stygius ir kiti globalūs iššūkiai skatina ieškoti būdų darniai aplinkai visoms miesto gyventojų ir interesų grupėms sukurti. Kaip šiandienos ir rytojaus mieste užtikrinti gyvenamosios aplinkos kokybę bei suderinti tris darnaus miesto aspektus – gyvybingos ekonominės aplinkos, įtraukios socialinės aplinkos bei tvarios aplinkosaugos? Ar gali Šiaurės ir Baltijos šalių regionas tapti inovatyvaus miestų planavimo pavyzdžiu pasauliui?

Globaliai veikianti valstybės įmonė – misija įmanoma?

Mod. O. Mašalė.

Dalyviai: A. Butkevičius, V. Danielius, M. Glodas, E. Maslauskaitė, R. Valūnas.

Ar žinote, kas bendro tarp tokių įmonių kaip „Equinor“, „Telia“, „Orlen“, „Fortum“, „Neste“ ir „AirBaltic“? Visose jose mažesnę ar didesnę nuosavybės dalį turi valstybės. Kokia Lietuvos vizija dėl savų valstybės valdomų įmonių ir kokie joms keliami tikslai? Kaip matuojama reali valstybės valdomų įmonių kuriama vertė? Ko reikia, kad galėtume didžiuotis valstybės valdomų įmonių sėkmės istorijomis tarptautinėse rinkose? Ar išliksime ta šalis, kuri įsileidžia užsienio investicijas, bet stabčioja dėl savų valstybės valdom įmonių investicijų užsienio rinkose?

Kodėl mėgstame lietuvišką prekę, bet nemėgstame lietuviško verslo?

Mod. M. Zalatorius.

Dalyviai: M. Bartuška, K. Meidė, Š. Šuipis.

Tyrimai rodo, kad visuomenė daug geriau vertina užsienio kapitalo įmones, nei lietuviško. Dažnas lietuvis prisipažįsta, kad mieliau rinktųsi mūsų šalyje pagamintą prekę ar suteiktą paslaugą, nei jos užsienietišką analogą. Kodėl Lietuvoje susiklostė tokia situacija? Kokie argumentai yra svarbiausi formuojant gyventojų nuomonę apie bendroves? Kokia yra reputacijos svarba versle ir kokios priemonės efektyviausiai sukuria gerą reputaciją?

Lietuvos verslas pasaulio kryžkelėje: Kinija ar JAV ir kaip suderinti?

Mod. D. Kleponė.

Dalyviai: P. Guzevičius, K. Jasiūnas, V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė, M. Skuodis, R. Vilpišauskas.

Dvi didelės rinkos, į kurias Lietuvos eksportuotojai nori žengti – Kinija ir JAV. Dažnai eksportuotojai renkasi vieną iš jų, nes jos abi labai skirtingos ir įėjimas į jas abi įmonėms kainuoja labai brangiai. Diskusijos metu aptarsime minėtose rinkose vyraujančius politinius niuansus, Kinijos ir JAV rinkų privalumus bei trūkumus prekybinių ryšių atžvilgiu. Diskutuosime, kokie kriterijai dažniausiai lemia eksportuotojų pasirinkimą.

Kalėjimų žala: kodėl už tai moka mokesčių mokėtojai?

Mod. G. Duoblys.

Dalyviai: R. Čižauskaitė , dr. R. Uscila.

Kalinių skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje. Korupcija kalėjimuose – kasdienybė. Kasdienis narkotikų vartojimas ir kiti nusikaltimai kalėjimuose – oficialiai patvirtintas. Kalėjimų sistemos išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 80 mln. eurų per metus. Tačiau už tuos milijonus įkalintieji luošinami ir socialiai, ir psichologiškai, ir mediciniškai, kaip ir žmonės, dirbantys toje sistemoje. Apie 68 proc. kalėjusiųjų grįžta į kalėjimą. Kaip bus panaudota 21 mln. eurų Norvegijos pagalba Lietuvos kalėjimų sistemai pertvarkyti? Kaip įveikti korupcijos drakoną kalėjimų sistemoje? Kokie galėtų būti alternatyvūs, neprievartiniai teisėsaugos sprendimai? Kaip pasenusią ir supuvusią kalėjimų Valstybę Valstybėje transformuoti į skaidrią ir efektyvią socialinių ir kitų žmogaus elgesio probleminių situacijų sprendimą?

Ne-su-si-pratimas? Ginčų kultūra socialiniuose tinkluose

Mod. A. Davidavičius.

Dalyviai: dr. K. Jonutis, M. Katkus, dr. S. Trilupaitytė.

Kodėl dažnai jaučiamės nesuprasti ir pasibjaurėję, papiktinti ir išgąsdinti to, ką matome „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose? Kaip gebame savo pasipiktinimą, nepritarimą ir pasibjaurėjimą išreikšti, kaip giname savo poziciją patys?

LRT balsas prieš rinkimus: kaip visuomeninis transliuotojas galėtų išjudinti niekada nebalsavusius

Mod. Ž. Kropaitė.

Dalyviai: M. Garbačiauskaitė-Budrienė, A. Lašas, M. Reznikovas.

Prieš kiekvienus rinkimus LRT, kaip nacionalinis transliuotojas, turi daugybę pareigų visuomenei: čia transliuojamos laidos apie rinkimus, į debatus kviečiami kandidatai, savo nuomonę nuolat reiškia visuomenės veikėjai. Ar tai visuomeninis transliuotojas prisideda skleidžiant demokratiją šalyje? Kas lemia piliečių aktyvumą rinkimuose ir kaip su tuo susijęs LRT vaidmuo rinkimų laikotarpiu? Kokią praktika užsienio šalyse?

Ekonominė mintis Lietuvoje: kada turėsime savo Nobelio premijos laureatą?

Mod. V. Tamkvaitis.

Dalyviai: prof. dr. R. Kuodis, dr. N. Mačiulis, dr. D. Misiūnas, M. Skuodis, D. Strielkūnienė.

Šiuo metu ekonomikos mokslo perspektyvos priklauso, regis, tik nuo mūsų pačių kūrybingumo ir ambicijų integruotis į Europos bei pasaulio mokslo bendruomenę. Tačiau vizija be įgyvendinimo tėra haliucinacija – rezultatams pasiekti vargiai užtektų vien skambių pareiškimų. Nagrinėjant sistemiškai, žvilgsnis krypsta į ugdymo ir studijų sistemą, finansinio išprusimo ugdymą, viešąjį ekonomikos diskursą. Žvelgiant plačiau, istorija prašosi įdirbio ir tradicijos. Kokį tikslą turime išsikelti ugdydami ekonomikos mokslo talentus? Kokie veiksniai yra lemiami ekonominės minties sklaidai ir kada pagaliau turėsime savo ekonomikos Nobelio premijos laureatą? Lietuvos bankų asociacija diskutuoti kvies politikos, švietimo, verslo, bankų bei visuomenės atstovus.

Kam skambina varpai, o kam - žadintuvas? (Ar jaunas verslas prikels regionus?)

Mod. A. Rusteikienė.

Dalyviai: M. Gudas, M. Horbačauskas, V. Mitrofanovas.

Kalbėdami apie šalies ateitį, su nerimu sekame demografines prognozes, ypač – ekonominius bei socialinius netolygumus regionuose ir skambiname pavojaus varpais: - periferinėse Lietuvos savivaldybėse sparčiausiai mažėja gyventojų skaičius ir sensta visuomenės; - laisvos darbo vietos koncentruojasi didžiuosiuose šalies miestuose, o regionuose – didžiausia dalis darbo ieškančių asmenų. Viltingai žiūrint į verslų ir aktyvų jaunimą matome, jog didžiuosiuose šalies miestuose gauti pagalbą pradedančiam verslininkui nėra sudėtinga. O kas gelbsti jaunam verslui ir jauniems verslininkams regionuose? Gal regionų patrauklumui vien gerai apmokamų darbų neužtenka ir jaunam žmogui reikia „kabliuko“, t. y. – idėjos, specializacijos. Odensė tam pasitelkė robotiką, Druskininkai – SPA, koks kelias tinka Marijampolei, Panevėžiui, Tauragei?

Ar emigrantai vis dar yra laikomi lietuviais?

Mod. M. Šešelgytė.

Dalyviai: I. Aleksandravičiūtė, G. Kaminskaitė-Salters, L. Marcišauskas.

Niekas taip nekaitina ginčų kaip nacionalinės tapatybės klausimas. Vos prakalbus apie sienas, teritorijas, pilietybes išsitraukiamos ietys ir pamirštamos dvikovų taisyklės. Bet niekur nepabėgsime nuo fakto, kad nepriklausomybės trisdešimtmetį pasitiksime užauginę globalią kartą – tai yra žmonės, gimę ar augę Lietuvoje, tačiau mokęsi ir dirbę įvairiausiose pasaulio šalyse. Grįžtantys ir vėl išvažiuojantys, išvažiavę ir planuojantys grįžti. Ką jiems reiškia nacionalizmas ir ką šiame kontekste reiškia – „aš – pasaulio žmogus“? Kas labiausiai maitina tikėjimą, jog kalbos apie tautų, sienų ir šalių nykimą yra gerokai per ankstyvos? Diskutuosime ir apie tai, kaip technologijos gali prisidėti, kad šis procesas nevyktų nei pernelyg greitai, nei lėtai, kad mes visi jame surastume sau tinkamą tempą?

Ką tavo vaikas veikia internete?

Mod. L. Ramonas.

Dalyviai: Ž. Abarius, K. Celiešius, I. Daniūnaitė, A. Merkys, R. Šukytė.

Internetas – draugas ar priešas? Net nemokėdami kalbėti ar skaityti, vaikai moka patekti į žaidimų svetaines, įsijungti filmukus ir naršyti interneto platybėse. Su juo gimęs ir augęs, šiuolaikinis vaikas nuolat gyvena internete. Ar ten pavojinga? Galbūt, tačiau vaikams ten smagu. Vaikai nesidomi, kokius duomenis jie atskleidžia, bandydami prisiregistruoti ar pasiekti tam tikrus internetinius kanalus. Vaikams neįdomios ilgos bei nuobodžios programėlių naudojimo sąlygos ir taisyklės. Su kuo vaikai bendrauja skaitmeninėje erdvėje? Kartais to nežino ir tėvai. Ar vaikas gali tapti interneto auka? O galbūt galima nuo to apsisaugoti?

Kaip pamatuoti socialinį teatro poveikį?

Mod. A. Davidavičius.

Dalyviai: K. Gudmonaitė, R. Ribačiauskas, P. Tamolė.

Lietuviško teatro scena tampa atviresnė socialiniams projektams. Menininkai atidžiau nagrinėja socialinę aplinką ir jos problemas. Scenoje vis dažniau pasirodo ne aktoriai, o žmonės, tiesiogiai susiję su pasakojamomis istorijomis. Tokios socialinio meno praktikos ne tik reprezentuoja, bet ir tiesiogiai veikia žmonių ryšius. Remiantis dokumentinių spektaklių „Žalia pievelė“, „Dreamland“ ir „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrimo patirtimis kviečiame diskutuoti, kaip tokie projektai keičia dalyvių likimus? Kokią įtaką socialiniai projektai turi auditorijos augimui? Kaip jie keičia visuomenę bei teatro suvokimą? Ir apskritai – kaip vertinti tokį meną?

Europa 2019. Kokio žanro tai filmas?

Dalyviai: A. Pranckevičius, R. Zemkauskas.

Įvyko Europos Parlamento rinkimai, ES mokslininkai nufotografavo juodąją skylę, baigėsi viena karščiausių vasarų, tiksi „Brexit‘o“ laikrodis, darbą netrukus pradės nauja Europos Komisija. Jei pažvelgtume į 2019 metų įvykius Europoje, kokią kino juostą būtų galima sukurti? Ar šypsotumėmės žiūrėdami komiškas situacijas, ar užplūstų adrenalinas ir sulaikę kvėpavimą lauktume trilerio atomazgos? Kas rašytų scenarijų, o kas atliktų pagrindinius vaidmenis? Diskusija apie tai, kokioje Europoje šiandien gyvename: nuo iššūkių iki sprendimų, nuo skausmingų pamokų iki didžių laimėjimų.

Griaunant sėkmingų startuolių stereotipus. Kaip lietuviams užauginti milijardo vertės technologinius verslus?

Mod. A. Rastenis.

Dalyviai: I. Beiliūnienė, S. Andrijauskaitė, A. Bložė, R. Sakus.

Neretai kalbama apie „Airbnb“, „Uber“, „Snapchat“, „Slack“ ir kitų pasaulio startuolių sėkmę. Galbūt greitai Lietuva turės ir savo pirmąjį vienaragį – milijardo vertės kompaniją. Tuo tarpu kaimynai estai jau turi keturis. Visgi, koks tas kelias link milijardo? Kokie yra įsitikinimai bei nuostatos apie sėkmingus startuolius? Ir ką iš tiesų mums rodo statistika bei patirtis?

Aktyvių piliečių (Kieno? Kieno?) sąskrydis

Mod. G. Duoblys, G. Liaudanskas-Svaras.

Ką vienoje vietoje susitikę gali veikti daugiau nei 100 aktyvių jaunuolių ir bendruomenių atstovų iš Kėdainių, Elektrėnų, Šalčininkų ir Švenčionių? Optimistiškasis variantas: dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, atlikti turnė po festivalio diskusijas, susirinkti ALF palapinėje ir apsisvaidyti įspūdžiais, bendruomenių gyvenimo istorijomis ir planais. O gal netyčia tai motyvuos svarstančius, ar verta aktyviau įsitraukti į savo mokyklos, namų ar miestelio reikalus. Nuo „savo kiemo“ reikalų ribos prasiplės iki Lietuvos ir Europos aktualijų. Viskas skambėtų „kažkur girdėtai“, jei ne aspektas, kad dalyviai – ne nuspėjamai kalbantys suaugusieji iš keturių socialiniu požiūriu skirtingų Lietuvos regionų.

Ar laisvam žodžiui gresia giljotina?

Mod. D. Puslys.

Dalyviai: V. Bachmetjevas, V. Būdienė, M. Jackevičius, D. Pancerovas, D. Radzevičius.

Skaitydama savo paskutinįjį metinį pranešimą, prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuvoje vis atsinaujina potraukis kontroliuoti žiniasklaidą – per trejus metus suskaičiuota net 10 pasiūlymų vienaip ar kitaip apriboti žurnalistų darbą. Ką visa tai byloja apie žiniasklaidos laisvės situaciją Lietuvoje? Iš kur kyla pagrindinės grėsmės ir kaip užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę?

Savanorystė Lietuvoje: kur einame?

Mod. Ž. Mažeikis.

Dalyviai: V. Ilgius, A. Kučikas.

Visuomenės apklausos rodo, kad savanoriška veikla vertinama kaip svarbi ir reikšminga, tačiau aktyviai savanoriauja tik kas dešimtas lietuvis. Pagal įsitraukimą į savanorišką veiklą Lietuva vis dar reikšmingai atsilieka nuo vakarų Europos. Kas trukdo lietuviams įsitraukti į savanorišką veiklą? Kaip ją skatinti? Kuo savanoriška veikla skiriasi nuo neatlygintino darbo? Diskusijos metu ieškosime atsakymų į šiuos ir kitus su savanoriška veikla susijusius klausimus.

Dr. Nerijus Mačiulis: Ar gali pinigų būti per daug?

Mod. K. Glušajevas.

Dalyviai: dr. N. Mačiulis.

Per dešimtmetį didieji pasaulio centriniai bankai atspausdino net 12 trilijonų JAV dolerių, mėgindami sušvelninti pasaulinės finansų krizės pasekmes. Šis faktas sukūrė naują ir neįtikėtiną problemą – investuotojams trūksta fantazijos, kur įdarbinti šiuos pinigus. Festivalyje jūsų laukia 2 dalių ekonominė improvizacija „Ar pinigų gali būti per daug?“ su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dr. Nerijumi Mačiuliu ir improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovu, režisieriumi, pedagogu, teatro, kino ir TV aktoriumi Kirilu Glušajevu.

50 olimpiečio Mindaugo Griškonio atspalvių

Mod.: T. Augucevičius, G. Saročka.

Dalyviai: M. Griškonis.

Mindaugas Griškonis – irkluotojas, Lietuvos ir Europos čempionas, Lietuvos rekordininkas, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas. Be to, jis – tėtis, sutuoktinis, didelės logistikos įmonės vadovas. Kaip ir kiekvienas žmogus, Mindaugas ryte keliasi, eina į darbą ir grįžta pavargęs. Kokia jo diena? Kiek jis atiduoda savęs nuosavam verslui ir ar lieka bent pusvalandukas šeimai? Du olimpiečiai šeimoje – pliusai ir minusai? Du ir daugiau vyrų vienoje valtyje – ar ne per ankšta? Pakilimai. Krizės. Monitoniškos treniruotės ir nuotykiai versle. Galiausiai, kurias kainas – kuro, pieno ar papildų – Mindaugas žino geriausiai? Apie nematomą sportininko gyvenimo pusę – rimtai ir ne visai pasikalbėsime su vienu labiausiai patyrusių Lietuvos sportininkų. Būk tikras, rugsėjo 7 dieną Mindaugas Griškonis irklą iškeis į mikrofoną.

Ar Katalikų Bažnyčia nuvertina moteris?

Mod. M. Vitkutė.

Dalyviai: dr. I. Gudauskienė, dr. S. Maslauskaitė-Mažylienė, dr. N. Vasiliauskaitė.

Paprastai manoma, kad Katalikų Bažnyčia į moteris žiūri iš aukšto. Dažnas pavyzdys – moterys negali priimti kunigystės šventimų. Bet ar tikrai tai reiškia nelygiavertiškumą? Kokia filosofinė/teologinė tradicija formavo moterų vaidmenį Bažnyčios istorijoje? Kokia padėtis šiandien – ar moterys dalyvauja priimant sprendimus katalikų bendruomenei svarbiose diskusijose? Su kokiais iššūkiais ir galimybėmis susiduria Bažnyčios institucijose dirbančios moterys?

Pučiamės ar žiūrime legaliai?

Mod. M. Žilionis.

Dalyviai: R. Bilinskas, G. Gudaitis, J. Krisiūnas, Prof. dr. P. Pakutinskas, V. Simanavičius.

Daugėjant legalių VOD (Video On Demand) platformų Lietuvoje, tikėtina, jog pradeda keistis ir vartotojų įpročiai vis dažniau sutinkant mokėti už legalias peržiūras. Ar iš tiesų taip yra?Ar pakanka vartotojams informacijos, turinio? Kokią naudą iš to gauna autoriai? Su kokiais sunkumais susiduria legalių platformų valdytojai? Ar valstybinės institucijos gelbsti kovojant su piratavimu? Kaip saugote jūsų platformose esančius filmus nuo vagystės?

Per jaunas į politiką?

Mod. T. Škutaitė.

Dalyviai: A. Armonaitė, dr. A. Stasiukynas, E. Zarankaitė.

2018 m. savivaldos rinkimai pasižymėjo naujove – į savivaldybių tarybas galėjo būti renkami jaunuoliai nuo 18 m. Ar dalyvavusių jaunų žmonių skaičius rodo jauno žmogaus požiūrį į savivaldą ir jo norą įsitraukti į vietos problemų sprendimą? Ar tai skatina jaunus žmones likti savo savivaldybėje arba į ją grįžti? Ar bendruomenė skatina jauną žmogų dalyvauti rinkimuose, Tarybos veiklose? Kokią pridėtinę vertę tai gali kurti savivaldybėse vystomai jaunimo politikai? Kokių sąsajų tai gali turėti su #vote16 temos politinėje darbotvarkėje atsiradimu? Šie klausimai bus atsakyti diskusijos metu.

Kodėl turime tai, ką turime: rinkimų metai Lietuvoje

Mod. D. Kaminskas.

Dalyviai: I. Giedraitytė, dr. A. Lašas, dr. I. Petronytė-Urbonavičienė, prof. A. Ramonaitė.

2019-ieji – rinkėjų sprendimų metai. Buvo surengti net treji rinkimai – Lietuvos Prezidento, savivaldybių tarybų ir merų bei Europos Parlamento, du referendumai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas – visuomenei atvira diskusijų aktualiais politiniais klausimais erdvė – kviečia visus aptarti šiuos svarbius sprendimus. Nagrinėsime, kokie veiksniai darė įtaką minėtų rinkimų ir referendumų baigčiai, prisidėsime ne tik prie Lietuvos politinių realijų aiškinimo, tačiau ir dalinsimės įžvalgomis apie rinkėjų elgseną bei vertybes.

Verslo ir verslininko įvaizdžio transformacija: ar sėkmingą verslininką apibūdina tik sukaupto kapitalo dydis?

Mod. I. Janauskaitė.

Dalyviai: prof. habil. dr. E. Aleksandravičius, J. Blažytė, K. Motiejūnas, G. Pekšys.

Nuo jėgos metodais valdomų įmonių ir „atkatų“ sistemos suskubome tapti vienaragių užuovėja ir džiaugiamės kiekvienu startuoliu, kurio kaktoje atsirado vienaragio požymių užuomazgų. Tačiau šioje pokyčių virtinėje – nemažai neatsakytų klausimų, o sąvokos „verslininkas“ ir „verslumas“ įgauna kitokius – skirtingus įvaizdžius. Verslumas skatinamas – ugdoma jaunoji karta, rengiamos ir finansuojamos verslininkystės programos, tačiau verslininko įvaizdis išlieka abejotinas – manoma, kad didieji verslai engia ir išnaudoja žmones, o smulkusis ar ką tik pradėjęs startuolį verslininkas visada vaizduojamas kaip minkštas, pūkuotas ir mielas. Iki galo nėra aiškus santykis tarp verslo ir valstybės: kas kuriam labiau padeda siekti savo tikslų? Kodėl visi siekia verslo paramos, o „dirbti verslininkui“ nori retas?

Senas vilkas ar naujokas: kam savivaldoje sekasi geriau?

Mod.: R. Kupetytė, E. Kubilius.

Dalyviai: N. Dirginčienė, V. Jareckas, V. Macevičius, R. Malinauskas, Ž. Pinskuvienė.

2019 m. kovą įvykę savivaldos rinkimai dalyje savivaldybių atnešė didelių pokyčių ir netikėtumų. Net 22-jose savivaldybėse už vairo sėdo nauji lyderiai, 13ka savivaldybių perrinko buvusius merus, dirbančius šioje pozicijoje daugiau nei 10 metų. Kas geriau: tęstinumas ir ilgametis va(l)dovas, ar naujokas? Su kokiomis kliūtimis susiduria nauji merai? Gal reikėtų riboti politikų kadencijas? Apie tai, kaip merams sekasi įgyvendinti savo pažadus ir kuo skiriasi jų darbai, diskutuosime su ilgamečiais ir šviežiai išrinktais merais.

Realybės manipuliacijos epochoje „po tiesos“

Mod. R. Zemkauskas.

Dalyviai: A. Balčytienė, L. Bielinis, I. Kalpokas.

Gyvename visuotinės komunikacijos ir mediatizacijos epochoje, kai dezinformacija, propaganda, netikros naujienos, manipuliuojami faktai tapo šiuolaikinės visuomenės realybe. Kaip atskirti tiesą nuo melo? Kaip šie procesai veikia demokratinę visuomenę ir jos institucijas? Diskusija skirta informacinio ir komunikacinio turinio manipuliacijoms ir jų apraiškoms žurnalistikoje, politikoje ir visuomenėje aptarti.

„Pašalpiniai“, „bobos“, senjorai, lenkai ir žydai: kaip kalbėti(s) kontroversiškomis temomis?

Mod. P. Tamolė.

Dalyviai: P. Adomaitis, V. Gabrieliūtė, A. Pociūtė, O. Vygonovski.

Norėjot lygių teisių darbe, bobos, tai ir dirbkit! Ai, tie tinginiai „pašalpiniai“. Ką tu bedirbsi tokiame amžiuje... Ar lenkas kariškis yra lojalus Lietuvos karuomenei? Kas labiau nukentėjo per okupacijas: žydai ar lietuviai? „Forumo teatro“ etiuduose pamatysime pažįstamas kontroversiškas situacijas. Padedami režisieriaus Pauliaus Tamolės, stebėsime, kaip elgiasi veikėjai, keisime įvykių tėkmę. Nepatogios temos taps diskusijos objektu, o kiekvieną situaciją aptars Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Vilma Gabrieliūtė.

Kultūra kaip minkštoji galia ir minkštoji grėsmė

Mod. D. Puslys.

Dalyviai: A. Imbrasas, M. Laurinavičius, V. Rusinaitė, R. Savukynas.

Ilgą laiką matuojant šalių įtaką tarptautiniuose santykiuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas kietajai karinei galiai. Šiandien vis dažniau kalbama apie šalių gebėjimą daryti įtaką per kultūrą. Kita vertus, ši kultūrinė galia neretai ima reikštis ir kaip minkštoji grėsmė, kelianti pavojų demokratinėms normoms ir institucijoms, istorinei atminčiai, visuomenės grupių tarpusavio dialogui. Kaip veikti, kad minkštoji galia netaptų minkštąja grėsme?

Pašnekesių kavinė „Laisvos ausys"

Mod. V. Gecevičius, M. Laužikaitė, J. Tertelis.

Kiekvienas yra istorijų pasakotojas, tik ne kiekvienas jau sutiko savo klausytoją. Pašnekesių kavinėje LAISVOS AUSYS kiekvienas festivalio dalyvis taps ir istorijų pasakotoju, ir jų klausytoju – laisvomis ausimis. Kartu ragaudami netikėtus vakaro kokteilius, pasakosime ir klausysimės vieni kitų. Apie pasiektas viršūnes ir nuleistas padangas. Kūrybingai ir atlaidžiai, svarbiausia – dėmesingai. Juk kasdienybėje tiek daug kalbame ir taip dažnai liekame neišgirsti. Kavinėje LAISVOS AUSYS intriguojančius vakaro kokteilius maišys ir ausis išlaisvinti padės ,,Kūrybinių jungčių” kuriantieji praktikai: Justas Tertelis (teatras ir kūrybiškas mokymasis), Vaidas Gecevičius (inovacijų kūryba ir vadyba), Milda Laužikaitė (kūrybiško mokymosi strategijos ir praktikos).

Filmo „Vagiliautojai“ (angl. What will people say) peržiūra (filmas rodomas „Telia kino erdvėje")

Japonija | 2018 | 121 min. | N -13 Rež. H. Kore-eda.

Kas gali būti smagiau už gerą kino seansą su smagia kompanija po atviru dangumi? „Telia“ kartu su „Kino pavasariu“ kviečia visus „Būtent!“ draugus ir dalyvius festivalio vakarus įdomiai praleisti prie didelio kino ekrano, kuriame – du visame pasaulyje garsūs kino filmai. Rugsėjo 7 d. – japonų kino meistro Hirokazu Kore-edos filmas „Vagiliautojai“. „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusiame filme Osamu ir jo sūnus, grįždami po kasdienės vagystės namo, randa šaltyje sustirusią keturmetę. Nors Osamu žmona iš pradžių nesiryžta priimti dar vieną valgyti prašančią burną į jau ir taip skurdžią šeimą, prievartos ženklai ant mergaitės kūno padeda apsispręsti. Nors šen bei ten vagiliaudami jie sunkiai suduria galą su galu, šeima gyvena laimingiau už daugelį. Kol netikėta paslaptis tampa rimtu išmėginimu jų bendrystei… Įdomaus žiūrėjimo!

Protų mūšis „Europrotai“

Žaidimo vedėjai P. Ambrazevičius, A. Pranckevičius.

„Europrotai” su Arnoldu Pranckevičiumi ir Pauliumi Ambrazevičiumi sugrįžta! Dar daugiau suktų klausimų ir įdomių faktų apie Europą! Ateik ir sužinok: gal tu – „Europrotas”? Žaidimą ves Paulius Ambrazevičius. Visi klausimai bus vienaip ar kitaip susiję su Europos Sąjunga, Europos Sąjungos šalių muzika, sportu, kultūra, asmenybėmis ir t.t. Burti komandas galite iš anksto arba vietoje. Dalyvavimas nemokamas.

FAIL NIGHTS – istorijų vakaras apie verslo, projektų ir profesines nesėkmes

Mod. M. Žalkauskas.

Dalyviai: U. Karalaitė, E. Kubilius, S. Muravjovas, M. Šerėnienė.

Renginių ir medijos rinka perpildyta verslo sėkmės liudijimais ir istorijomis. O kiekvienos sėkmės pagrindas yra visi prieš tai buvę bandymai, nepasiteisinusios strategijos, išdavę partneriai, netinkamai parinkta rinka, kontraversiška komunikacija, kasdieniai pralaimėjimai ir pamokos, iš kurių ir sukuriamos laimingos pabaigos. Arba ne. FAIL NIGHTS festivalyje „Būtent!“ atidaro 4-ąjį sezoną! Kiekvienas pranešėjas savo istorijai papasakoti turiu 12 minučių ir 12 kas minutę besikeičiančių paveikslėlių. Po kiekvieno pranešimo yra laiko klausimų-atsakymų sesijai. Rugsėjo 7 d. Birštone pasitiksite 4 pranešėjus: Monika Šerėnienė, trijų vaikų mama, ilgametė personalistė, besidominti rinkodama ir paslaugų dizainu, prekės ženklo Mano. kūrėja, Edvardas Kubilius, LRT Radijo žinių ir laidų vedėjas, Sergejus Muravjovas, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas, Urtė Karalaitė, tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ autorė. Renginį moderuos Mantas Žalkauskas, profesionalus fasilitatorius, videografas, pokalbių žygių pradininkas Lietuvoje. FAIL NIGHTS organizuoja „Nailed it“ nuo 2016 m.

Teatro KITAS KAMPAS improvizacijų šou

Teatras „Kitas kampas“ – vienintelis profesionalus jokių analogų neturintis improvizacijos teatras Lietuvoje. Improvizacinių pratimų ir žaidimų pagalba žiūrovas susipažins su pagrindiniais teatrinės improvizacijos principais, kurie pritaikomi bet kokioje profesinėje ar gyvenimiškoje veikloje, pasisems teigiamų emocijų ir pozityvo. Įtampą bei pastangas pakeis spontaniškumas, o savikritiką – gera nuotaika. Pasirodyme dalyvaus teatro aktoriai: Kirilas Glušajevas, Audrius Bružas, Martynas Nedzinskas, Inga Šepetkaitė ir muzikantas Dimitrijus Golovanovas. Šou festivalio dalyviams dovanoja bankas „Swedbank“.

Tylioji diskoteka: „Girių Dvasios“

Evaldas Azbukauskas

Atėjus vakarui Inovacijų Lietuvos erdvė skendės gamtos apsuptyje. Lietuvos verslo paramos agentūra kartu su „Investicijų ir verslo garantijos“ kviečia pratęsti ekologijos, inovacijų temą ir pasinerti į išskirtinę „tyliąją diskoteką“, kurios metu scenoje pasirodys „Girių Dvasios“ – lietuviškos gamtos, senovės baltų kultūros bei modernaus Dub Techno muzikinio žanro įkvėptas Evaldo Azbukausko projektas, pradėtas 2009 m., kai atlikėjas pasirodė daugelyje Lietuvos elektroninės muzikos festivalių ir išleido pirmąjį albumą „Miškas“. 2010 m. Evaldas Azbukauskas įkurė įrašų kompaniją „Cold Tear Records“. Nuo to laiko visi „Girių dvasių“ leidiniai dienos šviesą išvydo būtent šios leidyklos kontekste. Albume „Ratu“ (2015 m.) „Girių Dvasios“ pradėjo naudoti folklorinio dainavimo „semplus“, kaip tiesioginę garsinę nuorodą į projekto filosofinę nuostatą. Įraše „Ratu“, tapusiame savotiška duokle etninėms giesmėms, į muziką įsipynė sutartinės bei liaudies dainos, atliekamos Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos folklorinio ansamblio bei „Trys Keturiose“ ir „Kūlgrindos“ sutartinių giedotojų.