Organizatoriaus gidas

Festivalis BŪTENT! visuomet dėjo daug pastangų, kad ugdytų pagarbios diskusijos kultūrą. Visi festivalio diskusijų, programų ir veiklų organizatoriai privalo laikytis šių esminių principų:

Pagarbus dialogas, tolerancija ir empatija.

Diskusijos vyksta pagarbiai, net ir nesutariant, skatinant konstruktyvų keitimąsi nuomonėmis. Nuomonių ir patirčių įvairovė vertinama kaip esminė dialogo dalis.

Atvirumas ir įtrauktis.

Festivalis atviras visiems, skatina įvairialypį dalyvavimą ir skirtingas perspektyvas.

Sprendimų paieška.

Kritika derinama su siūlymais, orientuojantis į pažangą ir bendradarbiavimą.

Diskusija grindžiama argumentais, o ne autoritetu.

Diskusijos remiasi pagrįstais argumentais ir įrodymais, o ne autoritetu ar galios santykiais.

Aktyvus klausymasis.

Klausymasis ir kitų požiūrio supratimas yra tokie pat svarbūs kaip ir savo nuomonės išsakymas.

Ne vieta reklamai.

BŪTENT! nėra vietos reklamai – čia pateikiamas tik visuomenės gerovei skirtas turinys.

Jeigu planuojate organizuoti diskusiją ar dviejų dienų teminę diskusijų erdvę (toliau – renginys), tikriausiai jau turite idėją, ką norite pasiekti. Tačiau svarbu šį tikslą aiškiai suformuluoti. Pabandykite atsakyti į kelis esminius klausimus:

• Kokią vertę šis renginys sukurs man ir kitiems?
• Ar šis renginys iš tiesų reikalingas?

Pavyzdžiui, diskusijų festivalis BŪTENT! turi aiškiai suformuluotą tikslą:

Skatinti diskusijų ir įsiklausymo kultūrą tarp visuomenės, sprendimų priėmėjų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, aptariant svarbiausius valstybės raidos ir progreso klausimus. Siekiame skatinti toleranciją skirtingiems požiūriams, stiprinti pilietinį įsitraukimą ir gerinti visuomenei svarbių sprendimų kokybę.

Kiekvienas renginys turėtų turėti aiškų, konkretų tikslą – jį turėsite apibrėžti patys. Stenkitės išreikšti jį kuo paprasčiau, tarsi pasakotumėte draugui. Venkite pernelyg oficialios ar sudėtingos kalbos. Kuo aiškesnis ir konkretesnis tikslas, tuo lengviau bus atsakyti į kitus svarbius klausimus: kas yra jūsų renginio auditorija, kokį formatą pasirinkti ir kokių rezultatų siekiate.

📌 Pavyzdžiai iš skirtingų sričių:

🔹 Politika: Jei organizuojate diskusiją apie demokratijos ateitį, tikslas gali būti skatinti pilietinį aktyvumą ir diskusijas apie politines reformas. Pavyzdžiui, „Renginys siekia didinti jaunimo įsitraukimą į politinius procesus, diskutuojant apie rinkimų sistemos tobulinimą ir skaidrumą.“

🔹 Visuomenė: Jei rengiate diskusiją apie socialinę nelygybę, aiškus tikslas galėtų būti „išryškinti pagrindinius socialinius iššūkius ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie skatintų lygesnes galimybes švietime ir darbo rinkoje.“

🔹 Ekonomika: Organizacijos, kurios nori aptarti ekonomikos augimą, gali siekti „suvienyti verslo lyderius ir politikus, kad būtų nustatyti pagrindiniai veiksniai, lemiantys tvarų ekonominį vystymąsi šalyje.“

🔹 Verslas: Diskusija apie skaitmeninę transformaciją gali turėti tikslą „suteikti įmonėms praktines žinias ir visuomenei apie naujausias technologijas ir jų poveikį verslo efektyvumui.“

🔹 Darbo rinka: Jei renginys skirtas darbo rinkos pokyčiams, tikslas galėtų būti „analizuoti dirbtinio intelekto poveikį darbo vietoms ir parengti rekomendacijas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, kaip prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.“

Svarbu prisiminti, kad diskusija nėra tikslas savaime – tai įrankis, padedantis pasiekti norimus pokyčius. Tikroji renginio vertė slypi ne jame pačiame, o tose idėjose ir sprendimuose, kuriuos jis gali atnešti kitiems.

Kuriant renginį, svarbu iš anksto pagalvoti apie žmones, kuriems jis skirtas. Jie yra jūsų pagrindinė tikslinė grupė, todėl verta atsakyti į kelis esminius klausimus:

• Kas yra mūsų tikslinė auditorija? Kokios jų savybės, interesai, poreikiai?
• Kiek žmonių galėtų susidomėti ir atvykti? Ar jų skaičius atitinka mūsų lūkesčius ir organizacines galimybes?
• Ko jie gali tikėtis iš renginio? Ar mūsų renginio turinys atitiks jų lūkesčius ir interesus?

Kai tiksliai apibrėšite auditoriją, daug lengviau priimti kitus organizacinius sprendimus: kokius komunikacijos kanalus naudoti, kokią erdvę pasirinkti, koks renginio formatas tinkamiausias.

Komerciniuose renginiuose tikslinė auditorija dažnai nustatoma labai konkrečiai – atsižvelgiant į amžių, profesiją, pomėgius ar net pirkimo įpročius. Tačiau viešiems renginiams tai gali būti sudėtingiau ir ne visada būtina. Pavyzdžiui, diskusijų festivalis BŪTENT! savo tematika gali būti aktualus visiems Lietuvos gyventojams, tačiau organizatoriai vis tiek turi aiškiai atskirti dvi svarbias auditorijos grupes:

• Norimą auditoriją – žmones, kuriems renginio temos būtų įdomios ir naudingos.
• Realią auditoriją – žmones, kurie iš tikrųjų dalyvaus renginyje.

📌 Pavyzdys: Jei organizuojate konferenciją apie dirbtinį intelektą versle, tikslinė auditorija gali būti įmonių vadovai, technologijų ekspertai ir investuotojai. Tačiau reali auditorija gali apimti ir studentus, kurie domisi šia tema, bet neturi galios priimti strateginių sprendimų.

📌 Pavyzdys: Jei planuojate diskusiją apie darbo rinkos pokyčius, norima auditorija gali būti personalo vadovai ir verslo lyderiai, tačiau reali auditorija gali apimti ir darbuotojus, ieškančius karjeros patarimų. Šiuo atveju verta įtraukti praktinius patarimus, aktualius visiems dalyviams.

📌 Pavyzdys: Organizavus politinę diskusiją apie rinkimų sistemą, norima auditorija gali būti politikos formuotojai ir aktyvūs piliečiai. Tačiau realiai diskusijoje gali dalyvauti ir skeptikai, kurie nepasitiki esama sistema. Tokiu atveju svarbu, kad diskusija būtų atvira skirtingiems požiūriams ir skatintų įsitraukimą.

Suprasdami šį skirtumą, galėsite geriau pritaikyti renginio turinį, komunikaciją ir organizaciją, kad pasiektumėte tinkamiausius žmones ir sukurtumėte didžiausią vertę dalyviams.

Renginio formatą lemia tikslas ir turinys:

• • Ką mes norime pasiekti šiuo renginiu?
  • Ar norime išgirsti auditorijos ar ekspertų nuomones?
  • Skleisti idėjas ar gauti naujų?
  • Pasiekti kuo daugiau žmonių ar išnagrinėti specifinę problemą?

Pateikiame keletą formatų pavyzdžių – sąrašas tikrai ne baigtinis ir esame atviri jūsų kūrybiškoms idėjoms.

Diskusija yra dažniausiai naudojamas festivalio BŪTENT! formatas. Štai keletas patarimų, kaip ją padaryti dar efektyvesnę ir įtraukesnę:

Įvairovė – raktas į turiningą diskusiją

Įvairovė tarp žmonių ir nuomonių yra labai svarbi! Idealiu atveju diskusijos dalyviai turėtų atstovauti skirtingus požiūrius, profesines kompetencijas ir apimti įvairias socialines grupes pagal lytį, amžių, patirtį ar geografinę padėtį.

📌 Pavyzdys: Jei diskusija skirta energetikos ateičiai, verta įtraukti verslo atstovus, aplinkosaugos ekspertus, valstybės institucijų atstovus ir pilietinės visuomenės aktyvistus.

📌 Pavyzdys: Diskutuojant apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, naudinga turėti technologijų specialistą, darbuotojų teisių advokatą, politiką ir verslo lyderį.

Dinaminė diskusijos struktūra

Jeigu diskusijoje dalyvauja daugiau nei trys žmonės, juos galima padalyti į mažesnes grupes. Pavyzdžiui, moderatorius gali pradėti pokalbį su trimis dalyviais, o po to įtraukti kitus tris, taip suteikdamas diskusijai dinamiškumo. Toks formatas ypač tinkamas ilgoms diskusijoms (2–3 val.). Trumpesnėse diskusijose svarbu užtikrinti, kad visi dalyviai turėtų galimybę pasisakyti ir jų kalbėjimo laikas būtų paskirstytas tolygiai.

📌 Pavyzdys: Diskusijoje apie švietimo ateitį pirmiausia gali pasisakyti mokslininkai ir mokytojai, o vėliau – mokiniai ir tėvai. Tai suteiks skirtingų požiūrių balansą.

📌 Pavyzdys: Verslo diskusijoje apie startuolių ekosistemą galima pradėti pokalbį su investuotojais, o vėliau įtraukti jaunus verslininkus, kurie dalintųsi savo patirtimi.

Norėdami parodyti diskusijos atvirumą, galite pastatyti papildomą kėdę, į kurią bet kada galėtų atsisėsti vienas iš klausytojų ir prisijungti prie diskusijos kaip aktyvus dalyvis. Be to, verta paskatinti auditoriją grupėmis aptarti diskusijų metu iškeltus klausimus, kad kiekvienas renginio lankytojas galėtų įsitraukti į mąstymo procesą. Jei yra galimybė, naudokite apvalius stalus – jie padeda sukurti jaukesnę atmosferą ir skatina dalyvių įsitraukimą į pokalbį.

📌 Pavyzdys: Savivaldybių lygmens diskusijose apie urbanistiką klausytojai gali grupėmis aptarti siūlomas miestų plėtros idėjas ir pateikti savo siūlymus diskusijos dalyviams.

Geras pasiruošimas – raktas į sėkmingą diskusiją

1️⃣ Apibrėžkite diskusijos struktūrą, tikslus ir klausimus. Nusistatykite, ką norite pasiekti ir kokias temas aptarti.

📌 Pavyzdys: Jei diskusija apie klimato krizę, nuspręskite, ar dėmesys bus skiriamas praktiniams sprendimams, ar visuomenės požiūrių keitimui.

2️⃣ Suskirstykite temas į blokus. Aiškiai padalinkite diskusijos eigą į logiškas dalis ir nuspręskite, kurie dalyviai geriausiai tiktų kiekvienai temai aptarti.

📌 Pavyzdys: Diskusijoje apie viešojo sektoriaus efektyvumą pirmiausia gali kalbėti ekonomikos ekspertai, vėliau politikai, o galiausiai piliečių atstovai, kurie išreikštų visuomenės lūkesčius.

3️⃣ Apsvarstykite optimalų dalyvių skaičių. Rekomenduojama trys–keturi dalyviai ir vienas moderatorius, kad visi spėtų pasisakyti.

4️⃣ Palikite laiko auditorijos įtraukimui. Planuokite diskusijos laiką taip, kad klausytojai galėtų užduoti klausimus ar dalyvauti diskusijoje.

📌 Pavyzdys: Jei tema yra apie socialines inovacijas, galite klausytojams suteikti 10 minučių pasidalinti idėjomis mažesnėse grupėse, o vėliau jas pristatyti visiems.

Diskusijos dalyvių pasiruošimas

Siekiant sėkmingos diskusijos, rekomenduojama su kiekvienu diskusijos dalyviu aptarti, ko iš jų tikitės, ir koks bus jų indėlis į diskusijos plėtojimą. Jei planuojate įtraukti auditoriją, apie tai būtina pranešti diskusijos dalyviams iš anksto. Be to, verta visiems diskusijos dalyviams pateikti renginio scenarijų arba bent jau informuoti apie jiems skiriamą laiką.

Pranešėjų informavimas nereiškia, kad moderatorius negali užduoti netikėtų klausimų – tai natūrali viešų diskusijų dalis. Tačiau jei diskusijos dalyviai žinos diskusijos tikslą ir savo vaidmenį joje, tai jau bus pusė renginio sėkmės!

📌 Pavyzdys: Jei rengiate diskusiją apie tvarų verslą, pranešėjai turėtų būti pasirengę aptarti ne tik savo patirtį, bet ir auditorijos klausimus apie praktinius tvarumo sprendimus.

📌 Pavyzdys: Diskusijoje apie lyčių lygybę darbo rinkoje pranešėjams svarbu žinoti, kad auditorijoje gali būti žmonių su labai skirtingais požiūriais – todėl būtina pasiruošti argumentams ir tolerantiškai valdyti emocingas situacijas.

Tinkamai organizuota diskusija gali tapti įkvėpimu ir svarbia įžvalgų erdve, kurioje kiekvienas dalyvis jaučiasi įsitraukęs ir išgirstas!

Diskusija neturi apsiriboti vien tik pasisakymais – ją galima paįvairinti skirtingais metodais, kurie paskatins dalyvius aktyviau įsitraukti, argumentuoti savo nuomonę ir pamatyti temą iš įvairių perspektyvų. Štai keli būdai, kaip tai padaryti:

Debatai – aštrios nuomonės ir argumentų mūšis

Diskusijos pradžioje galima surengti debatus, kuriuose dvi priešingos pusės išdėsto savo argumentus už ir prieš tam tikrą idėją. Kiekvienam dalyviui skiriamos 4–6 minutės pristatyti savo požiūrį, po to vyksta atsakomieji komentarai ir diskusija su auditorija. Tai padeda aiškiai struktūruoti temą ir priverčia dalyvius argumentuoti savo nuomonę, o ne remtis emocijomis.

📌 Pavyzdys: Diskusijoje apie minimalios algos didinimą vieni dalyviai galėtų pateikti ekonominius argumentus, kodėl tai būtina, o kiti – pabrėžti galimą neigiamą poveikį smulkiam verslui.

📌 Pavyzdys: Kalbant apie dirbtinio intelekto plėtrą, viena pusė galėtų teigti, kad tai neišvengiama progreso dalis, o kita – kad būtina aiškesnė reguliacija siekiant apsaugoti darbo vietas.

Papildomi vaizdo įrašai – platesnis kontekstas ir įkvėpimas

Vaizdo įrašai gali suteikti diskusijai papildomų kampų – jie leidžia pristatyti skirtingas nuomones, parodyti realius pavyzdžius ar sukurti emocinį foną. Tai ypač naudinga, jei tema yra sudėtinga ar reikalaujanti konteksto.

📌 Pavyzdys: Diskusijoje apie klimato kaitą galima parodyti trumpą reportažą apie ledynų tirpimą ir tuomet paklausti dalyvių, kokių priemonių Lietuva galėtų imtis šiai problemai spręsti.

📌 Pavyzdys: Diskutuojant apie socialinę lygybę, galima įtraukti vaizdo įrašą, kuriame pateikiami skirtingų socialinių grupių žmonių pasakojimai, ir tada aptarti, kaip politinės ar ekonominės priemonės gali padėti sukurti teisingesnę visuomenę.

Filmų aptarimas – nauja perspektyva diskusijai

Filmai gali padėti atskleisti sudėtingus klausimus per kitokį kontekstą ar laikotarpį. Diskusijos dalyviai gali aptarti peržiūrėtą filmo fragmentą ir palyginti jį su realia situacija savo šalyje. Tai ne tik skatina gilesnį problemos supratimą, bet ir padeda išvengti pernelyg emocingų reakcijų.

📌 Pavyzdys: Diskusijoje apie korupciją galima peržiūrėti sceną iš filmo apie valdžios piktnaudžiavimą ir palyginti ją su realiais atvejais Lietuvoje ar Europoje.

📌 Pavyzdys: Aptariant migracijos politiką, galima žiūrėti trumpą dokumentinio filmo ištrauką apie pabėgėlių patirtis ir tada diskutuoti, kaip Lietuva galėtų spręsti integracijos iššūkius.

Kadangi laikas diskusijoms dažnai ribotas, filmų aptarimai yra efektyviausi mažesnėse grupėse, kuriose dalyviai gali laisvai diskutuoti ir išsakyti savo mintis.

Kai kurie renginių formatai labiausiai orientuoti į aktyvų auditorijos įtraukimą. Šie metodai ne tik leidžia dalyviams geriau suprasti aptariamas temas, bet ir padeda įsijausti į skirtingas situacijas, patirti realaus gyvenimo iššūkius bei priimti sprendimus spaudžiant laikui.

Vaidmenų žaidimai – įsijautimas į kitų patirtis

Šio formato esmė – skatinti dalyvius įsijausti į kitų žmonių vaidmenis. Kiekvienam dalyviui priskiriamas vaidmuo, kuris smarkiai skiriasi nuo jų tikrojo gyvenimo patirties. Jie simuliuoja konfliktinę situaciją, sprendžia problemas ir mokosi iš patirties. Tai padeda geriau suprasti kitų profesijų iššūkius bei skirtingų grupių perspektyvas.

📌 Pavyzdys: Diskusijoje apie sveikatos priežiūros reformas dalyviai gali būti paskirstyti į pacientų, gydytojų, ligoninių administratorių ir politikų vaidmenis. Jie turėtų spręsti problemą, kaip padidinti medicininių paslaugų prieinamumą riboto biudžeto sąlygomis.

📌 Pavyzdys: Jei tema – lygybė darbo rinkoje, vieni dalyviai gali atlikti darbdavių, kiti – diskriminuojamų darbuotojų vaidmenis. Jų užduotis – derėtis dėl geresnių sąlygų ir rasti sprendimus, tenkinančius abi puses.

Sprendimų simuliacija – kaip pasiekti tikslą?

Šio žaidimo principas remiasi realistiškais scenarijais, kuriuose dalyviai turi priimti sprendimus ir stebėti jų pasekmes. Dalyviai žaidžia tam tikroje erdvėje, kuri apribota (pavyzdžiui, aikštelė apibrėžiama virve), o jų tikslas – pirmiems pasiekti finišą, priimant tinkamus sprendimus.

Žaidimas prasideda nuo to, kad moderatorius pateikia sudėtingą situaciją, kuriai reikia sprendimo (pvz., geležinkelio darbuotojų streikas). Kiekvienas pasirinktas sprendimas leidžia judėti į priekį arba atsitraukti, priklausomai nuo to, ar jis sukelia naujų sunkumų.

📌 Pavyzdys: Diskusijoje apie ekonomikos politiką dalyviai gali būti paskirstyti į vyriausybės ir verslo atstovų grupes. Jų užduotis – spręsti, kaip subalansuoti valstybės biudžetą, kad būtų mažinamas deficitas, bet kartu skatinamas ekonomikos augimas. Kiekvienas jų sprendimas turi pasekmes, kurios nulemia judėjimą į priekį ar atgal.

📌 Pavyzdys: Miestų planavimo diskusijoje dalyviai gali būti paskirstyti į savivaldybės atstovus, investuotojus ir gyventojus. Jų tikslas – rasti bendrą sprendimą, kaip panaudoti laisvą erdvę mieste, kad būtų patenkinti tiek ekonominiai, tiek socialiniai poreikiai.

Daugiau būdų įtraukti dalyvius

Be vaidmenų žaidimų ir sprendimų simuliacijų, galima išbandyti ir kitus metodus:

• Atvejų analizė: Dalyviai analizuoja realias situacijas ir ieško sprendimų. Pvz., kaip mažas miestelis galėtų pritraukti investicijas?
• Interaktyvūs balsavimai: Dalyviai gali balsuoti už skirtingus sprendimus ir matyti, kaip keičiasi nuomonės diskusijos eigoje. Pvz., „Ką reikėtų keisti švietimo sistemoje?“
• Derybų simuliacijos: Dalyviai atsiduria situacijose, kuriose reikia derėtis ir rasti kompromisą. Pvz., derybos tarp darbuotojų profsąjungos ir darbdavių dėl atlyginimų didinimo.

Šie metodai leidžia ne tik teoriškai aptarti problemas, bet ir praktiškai patirti, kokie sprendimai veikia realiame gyvenime.

Apšildymo žaidimai yra puikus būdas paskatinti dalyvius įsitraukti, stiprinti pasitikėjimą ir skatinti efektyvią komunikaciją dar prieš prasidedant renginiui ar diskusijai. Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai tokių užduočių, kurias galite pritaikyti pagal dalyvių skaičių ir temą.

1. Stačiakampis iš virvės

Dalyvių skaičius: 6–10 žmonių.

Instrukcija: Visiems dalyviams užrišamos akys, jie gauna vieną bendrą virvę ir yra paprašomi padėti ją ant žemės. Tada visi atsitraukia tris žingsnius atgal. Gavę signalą pradėti, jie turi bendradarbiauti ir suformuoti tvarkingą stačiakampį su tiesiomis kraštinėmis. Kai užduotis baigiama, nuimami raiščiai ir aptariamas rezultatas.

Diskusijos klausimai:

• Kokios strategijos buvo naudojamos bendradarbiaujant?
• Kas buvo sunkiausia – bendrauti, pasitikėti kitais ar išgirsti instrukcijas?
• Kaip šis pratimas gali būti pritaikytas realiame darbe?

2. Palapinės statymas

Dalyvių skaičius: 6–10 žmonių.

Instrukcija: Iš grupės parenkami du lyderiai, kurie matys visą procesą. Kitiems dalyviams užrišamos akys. Jų užduotis – klausantis matančių komandos narių nurodymų, pastatyti palapinę.

Diskusijos klausimai:

• Kaip lyderiai sugebėjo aiškiai perteikti informaciją?
• Kokių bendravimo kliūčių kilo atliekant užduotį?
• Kiek svarbus buvo pasitikėjimas komandos nariais?

3. Minų laukas

Dalyvių skaičius: 6–10 žmonių, suskirstyti į dvi komandas.

Instrukcija: Visų dalyvių, išskyrus du vedančiuosius, akys yra užrišamos. Sukuriamas mažas kliūčių ruožas (pvz., naudojant kėdes, kamuolius ar kitus objektus), kurį dalyviai turi įveikti remdamiesi vedančiųjų nurodymais. Jei dalyvis paliečia kliūtį, jis turi pradėti iš naujo. Laimi komanda, kuri pirma pereina visą trasą.

Diskusijos klausimai:

• Kokie buvo didžiausi iššūkiai naviguojant?
• Kaip pasikeitė pasitikėjimas komandos nariais po šio pratimo?
• Ką galima pritaikyti iš šios veiklos kasdieniame bendravime?

4. Tiltas iš popieriaus

Dalyvių skaičius: 4–6 žmonės vienoje komandoje.

Instrukcija: Dalyviams duodami tik popieriaus lapai ir lipni juosta. Jų užduotis – per 10 minučių sukonstruoti tiltą, kuris išlaikytų mažą daiktą (pvz., pieštuką ar mažą knygą). Po to aptariamas kiekvienos komandos sprendimas ir jo stipriosios bei silpnosios pusės.

Diskusijos klausimai:

• Kaip buvo paskirstytos užduotys komandoje?
• Ką šis pratimas parodė apie sprendimų priėmimą spaudžiant laikui?
• Kokios strategijos padėjo pasiekti geriausią rezultatą?

5. Veidrodžio pratimas

Dalyvių skaičius: Poromis.

Instrukcija: Dalyviai suskirstomi į poras. Vienas žmogus imituoja veidrodį ir turi kuo tiksliau atkartoti partnerio judesius. Po kelių minučių vaidmenys pasikeičia.

Diskusijos klausimai:

• Kaip šis pratimas padėjo geriau suprasti neverbalinę komunikaciją?
• Kokie buvo iššūkiai stebint ir atkartojant judesius?
• Kaip jis gali būti susijęs su kasdieniu bendravimu ir pasitikėjimu?

Grupinių diskusijų formatai

Rengiant interaktyvias diskusijas, svarbu pasirinkti tinkamą metodą, kuris padės pasiekti norimus tikslus ir užtikrinti dalyvių įsitraukimą. Štai keletas populiariausių formatų:

1. „World Café“ – Mažos grupės diskutuojant keičia stalus, dalindamosi įžvalgomis ir idėjomis.

2. Atviras forumas („Open Space Technology“) – Dalyviai patys siūlo temas, o diskusijos formuojasi spontaniškai.

3. Žuvų dubuo („Fishbowl Discussion“) – Maža diskutuojanti grupė apsupta stebėtojų, kurie gali įsitraukti į pokalbį tam tikru momentu.

4. Debatai – Dalyviai pasiskirsto į kelias grupes, ginančias skirtingus požiūrius.

5. Piramidinis metodas („Pyramid Discussion“) – Dalyviai pradeda diskusiją individualiai, vėliau jungiasi į vis didesnes grupes.

6. Rotuojančios stotys („Round Robin“) – Grupės sprendžia skirtingas problemas ar klausimus, keisdamos vietas ir vėliau apibendrindamos išvadas.

WORLD CAFE

Formatas ir eiga

„World Café“ metodas skatina atviras, kūrybiškas ir interaktyvias diskusijas mažose grupėse. Paprastai tai organizuojama taip, kad dalyviai sėdi prie penkių ar šešių stalų (arba kėdžių ratų), prie kurių yra diskusijos moderatorius.

Dalyviai gali laisvai pasirinkti stalą, pasilikti ten 20–30 minučių, išsakyti savo nuomonę, išgirsti kitų idėjas, o tada pereiti prie kito stalo. Per kelias valandas vienas dalyvis gali sudalyvauti mažiausiai penkiose skirtingose diskusijose, taip įgaudamas platesnį požiūrį į nagrinėjamus klausimus.

Kaip struktūruoti diskusiją?

• Kiekvienas stalas nagrinėja atskirą, bet su pagrindine tema susijusią problemą ar klausimą.

• Visi dalyviai turi turėti galimybę išsakyti savo mintis.

• Naudinga turėti didelį popieriaus lapą ar lentą, kur būtų užrašomos pagrindinės įžvalgos ir pastebėjimai.

• Moderatorius apibendrina diskusijos rezultatus ir padeda dalyviams išlaikyti teminį dėmesį.

Privalumai ir iššūkiai

✅ Privalumai:

• Skatina dalyvius dalintis idėjomis ir plėsti savo požiūrį.

• Leidžia įtraukti didelį žmonių skaičių interaktyviu būdu.

• Palengvina naujų ir kūrybiškų sprendimų generavimą.

⚠️ Iššūkiai:

• Didesnėms auditorijoms gali būti mažiau įdomu stebėti procesą iš šono.

• Jei nėra aiškios moderavimo struktūros, diskusijos gali išsibarstyti ir tapti mažiau produktyvios.

• Dalyviai gali neturėti pakankamai laiko gilintis į kiekvieną temą, todėl svarbu užtikrinti efektyvią laiko vadybą.

Kada naudoti „World Café“ metodą?

• Kai norima generuoti idėjas įvairiomis, bet tarpusavyje susijusiomis temomis.

• Kai svarbu, kad kiekvienas dalyvis galėtų aktyviai prisidėti prie diskusijos.

• Kai siekiama skatinti bendruomeniškumą, įtraukti skirtingų sričių specialistus ir paskatinti tarpusavio mokymąsi.

Šis metodas ypač tinka kūrybinėms sesijoms, strateginiams planavimams, inovacijų dirbtuvėms ar sprendžiant kompleksines problemas, kurias reikia aptarti iš skirtingų perspektyvų.

Iki šio etapo jau turite aiškiai suformuluotą renginio tikslą, formatą, auditoriją ir komandą. Dabar metas detalizuoti, kaip visa tai vyks praktiškai. Geriausia procesą išskaidyti į aiškius žingsnius – tai padės išvengti netikėtumų ir užtikrinti sklandų renginio eigą.

Nuo ko pradėti?

Renginio scenarijus turėtų būti kuo detalesnis ir aiškiai struktūruotas. Jame reikėtų numatyti:
✔ Renginio eigą minutėmis
✔ Techninius aspektus (garso, vaizdo įrangą, ekranus, mikrofonus ir kt.)
✔ Dalyvių ir moderatorių įsitraukimą
✔ Atsakingus asmenis ir jų užduotis
✔ Moderatoriaus klausimus ir laiko paskirstymą

Svarbu, kad jums būtų aišku, kas vyksta kiekvienu momentu – ką matys dalyviai ekrane, kada prasidės ir baigsis renginys, kaip bus valdomos techninės priemonės.

Net jei diskusijos dalyviai ir moderatoriai yra patyrę, scenarijus yra būtinas. Jis padės valdyti netikėtas situacijas: ką darysite, jei diskusijoje įsivyraus tyla? Kaip sustabdyti per ilgai kalbantį dalyvį? Kaip reaguosite į techninius trikdžius, pavyzdžiui, sugedusį projektorių ar per tylų garsą? Kuo daugiau scenarijų numatysite iš anksto, tuo sklandžiau galėsite spręsti bet kokius iššūkius.

📌 Pavyzdys: Jei organizuojate diskusiją apie inovacijas, numatykite, kiek laiko truks kiekvieno diskusijos dalyvio pirminis pasisakymas, kiek laiko truks diskusijų panelė ir kaip suvaldysite per ilgai užsitęsusias diskusijas.

Tinkamas laikas – svarbi detalė

Pažindami savo auditoriją, galite nuspręsti, kada geriausia organizuoti renginį. Pavyzdžiui, valdžios atstovams tinkamesnis gali būti rytinis laikas, o jaunimo auditorijai – vakaras ar savaitgalis.

Geriau anksčiau nei per vėlai

Norint užtikrinti sklandžią renginio pradžią, rekomenduojama visus dalyvius ir moderatorius pasitikti bent 30 minučių prieš renginį. Tai suteiks galimybę dar kartą aptarti diskusijos eigą, pasitikrinti techninius sprendimus ir įsitikinti, kad garsas, vaizdas bei kitos detalės veikia nepriekaištingai.

Papildomi patarimai sklandžiam renginiui

• Skirkite daugiau laiko auditorijos klausimams. Dažnai diskusijoje planuojama aptarti tris temas, tačiau realybėje spėjama tik dvi. Jei kyla dilema, į ką sutelkti dėmesį, geriau išsamiai aptarti vieną klausimą nei paviršutiniškai perbėgti per kelis.
• Jei trūksta laiko – prioritetą teikite auditorijos klausimams. Tai padidins dalyvių įsitraukimą ir suteiks galimybę geriau suprasti, kas jiems aktualu.
• Suorganizuokite techninį susitikimą prieš renginį. Įtraukite apšvietimo, garso, vaizdo specialistus ir BŪTENT! komandos narius – tai padės užtikrinti, kad visi žino savo atsakomybes ir gali veikti darniai.

📌 Pavyzdys: Jei renginyje aptariamas verslo atsparumas ekonomikos krizėms, leiskite daugiau laiko klausimams iš auditorijos – tai gali padėti išryškinti praktinius pavyzdžius iš įvairių sektorių.

Renginys – tai ne tik gerai paruošta diskusija, bet ir detalės, kurios užtikrina jo sklandumą. Kuo daugiau pasiruošimo skirsite iš anksto, tuo lengviau bus mėgautis procesu ir pasiekti norimą rezultatą!

Renginio aprašymas yra tarsi jo vizitinė kortelė – būtent jis pritraukia auditoriją ir suformuoja jų lūkesčius. Todėl svarbu, kad jis būtų aiškus, patrauklus ir tiksliai atspindėtų renginio esmę. Aprašyme turėtų atsispindėti pagrindinė tema, tikslai ir renginio formatas.

Jei organizatoriai žada interaktyvų renginį, jis ir turi būti toks. Nepateisinti auditorijos lūkesčių gali reikšti nusivylimą ir prarastą pasitikėjimą. Tačiau verta prisiminti, kad ne visi dalyviai įdėmiai skaito aprašymus – kai kurie tiesiog ateina dėl intriguojančio pavadinimo ar konkretaus pranešėjo.

Kaip suprasti auditorijos lūkesčius?

Vienas efektyviausių būdų – užmegzti tiesioginį kontaktą. Dar prieš renginio pradžią pasivaikščiokite tarp dalyvių, pasikalbėkite su jais, paklauskite, ko jie tikisi. Tai ne tik padės pajusti bendrą nuotaiką, bet ir suteiks vertingų įžvalgų apie auditorijos poreikius.

Taip pat galima iš anksto įtraukti potencialius dalyvius į pasiruošimo procesą – pavyzdžiui, paprašyti jų išsakyti savo lūkesčius ar klausimus dar prieš renginį. Tai suteiks aiškesnį supratimą, kas jiems aktualu, ir padės formuoti programą taip, kad ji iš tikrųjų atlieptų auditorijos interesus.

📌 Pavyzdys: Jei renginys skirtas diskusijai apie politines reformas, galite paprašyti dalyvių iš anksto pasidalinti, kokios temos jiems svarbiausios: ar tai būtų rinkimų sistema, valstybės valdymo skaidrumas ar viešųjų finansų paskirstymas. Tai gali būti daroma per socialinius tinklus ar registracijos formą.

Aiškumas – raktas į įsitraukimą

Svarbu, kad dalyviai tiksliai žinotų, kodėl jie čia ir ko tikėtis. Kai trūksta aiškumo, žmonės gali jaustis pasimetę, neįsitraukti arba net nuspręsti palikti renginį anksčiau laiko. Gerai paruoštas aprašymas ir aiški komunikacija padeda sukurti sklandžią patirtį, didesnį įsitraukimą ir palankų įspūdį apie renginį.

📌 Pavyzdys: Jeigu organizuojate diskusiją apie darbo rinkos ateitį, svarbu aiškiai nurodyti, ar renginys bus labiau teorinis, ar praktinis. Dalyviai, tikėdamiesi konkrečių įrankių ar strategijų, gali nusivilti, jei diskusija vyks tik akademiniame lygmenyje.

📌 Pavyzdys: Jeigu renginys skirtas klimato kaitos problemoms aptarti, aiškiai iškomunikuokite, ar bus pristatomi tik teoriniai modeliai, ar taip pat bus aptariami realūs verslo ir politikos sprendimai. Pavyzdžiui, ar diskusijoje bus kalbama apie atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje ir kaip tai veikia darbo vietų kūrimą?

Atvykęs į renginį dalyvis gali būti nusiteikęs skeptiškai – jis dar nežino, ko tikėtis ir ar renginys bus vertas jo laiko. Tačiau tinkamai pritaikyti „ice breaker“ metodai gali padėti greitai pralaužti ledus, sukurti įsitraukimo jausmą ir parodyti, kad kiekvienas dalyvis yra svarbi renginio dalis.

Paprasčiausias būdas įtraukti auditoriją – užduoti klausimą ir paprašyti jų išreikšti savo nuomonę pakeliant rankas. Tai neįpareigojantis ir lengvas būdas dalyviams įsitraukti, net jei jie iš pradžių buvo pasyvūs stebėtojai.

Svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Moderatorius turėtų vengti per daug fokusuotis į vieną žmogų, nes tai gali sukelti nepatogumo jausmą kitiems ir sumažinti jų norą dalyvauti. Vietoj to, verta skatinti bendrą įsitraukimą ir sukurti saugią, draugišką atmosferą, kur kiekvienas jaustųsi patogiai.

Efektyvūs klausimai apšilimui gali būti paprasti ir nereikalaujantys sudėtingų atsakymų, pavyzdžiui:

• „Pakelkite rankas, jei atvykote į renginį dėl tam tikro diskusijos dalyvio.“

• „Kiek iš jūsų susiduria su šia tema savo kasdieniniame darbe?“

• „Kiek iš jūsų balsavo paskutiniuose rinkimuose?“

• „Kiek iš jūsų mano, kad Lietuva turėtų daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką?“

📌  Pavyzdys: Diskusijoje apie Lietuvos švietimo ateitį galite paklausti:

• „Kas iš jūsų mano, kad dabartinė švietimo sistema Lietuvoje atitinka darbo rinkos poreikius?“

• „Kiek iš jūsų sutiktų, kad reikalinga esminė mokyklų reforma?“

Tokie klausimai leidžia dalyviams natūraliai įsitraukti, be spaudimo kalbėti viešai. Kai žmonės mato, kad jie nėra vieni savo požiūriu ar patirtimi, jie tampa drąsesni, o renginio atmosfera tampa atviresnė ir gyvesnė.

Papildomas būdas pralaužti ledus – paskatinti dalyvius pasikalbėti su žmogumi, sėdinčiu šalia. Pavyzdžiui, galite paprašyti jų aptarti trumpą klausimą ir tada pasidalinti atsakymais su grupe:

• „Per artimiausią minutę pasikalbėkite su šalia sėdinčiu žmogumi ir pasidalinkite savo mintimis: ką, jūsų manymu, Lietuva turėtų daryti, kad pritrauktų daugiau talentų iš užsienio?“

📌  Pavyzdys: Diskusijoje apie klimato kaitą galite duoti užduotį:

• „Pasikalbėkite su žmogumi šalia – ką jūsų manymu Lietuva galėtų daryti, kad sumažintų taršą miestuose?“ Po minutės galite paklausti, kas norėtų pasidalinti su visais. Tai padeda dalyviams jaustis patogiau ir natūraliai įsitraukti į diskusiją.

Auditorija dažnai būna atsargi ir skeptiška, ypač kai reikia užduoti klausimus viešai. Dažna situacija: moderatorius klausia *„Ar turite kokių nors klausimų?“*, o atsakymų nesulaukia. Tai nereiškia, kad diskusija buvo neįdomi – dažnai žmonės tiesiog nedrįsta kalbėti arba nebuvo tam tinkamai pasiruošę.

Kodėl auditorija vengia užduoti klausimus?

1. Žmonės klausosi taip įdėmiai, kad pamiršta galvoti apie klausimus.
   Kai diskusija įdomi ir įtraukianti, dalyviai sutelkia dėmesį į kalbančiuosius ir nesusimąsto apie savo klausimus. Tuomet, kai ateina klausimų sesija, jie tiesiog nespėja suformuluoti savo minčių aiškiai ir užtikrintai.
2. Baimė pasirodyti kvailai.
   Dalis žmonių nenori kalbėti viešai, nes baiminasi, kad jų klausimas gali atrodyti neprotingas, per daug paprastas ar nereikšmingas. Jei atmosfera nėra pakankamai saugi ir palaikanti, dalyviai tiesiog tyli.
3. Nepakankamas priminimas apie klausimų galimybę.
   Jei klausimų sesija paskelbiama staiga, dalyviai gali tiesiog nesusivokti, kad tai jų šansas prisidėti prie diskusijos.

Kaip padėti auditorijai įsitraukti?

✅ Iš anksto informuokite apie klausimų sesiją.
Pristatant diskusiją, aiškiai pasakykite, kad bus laikas auditorijos klausimams, ir pakvieskite klausytojus apie juos pagalvoti iš anksto.

✅ Nuosekliai priminkite apie galimybę klausti.
Nepalikite klausimų sesijos tik renginio pabaigai – karts nuo karto priminkite auditorijai, kad jie gali užduoti klausimus. Pavyzdžiui:

• „Jei turite klausimų, galite juos užsirašyti – po kelių minučių paklausime jūsų nuomonės.“
• „Matau, kad ši tema sukėlė daug diskusijų – galbūt kažkas norėtų papildyti ar paklausti?“

✅ Sukurkite saugią aplinką.
Žmonės labiau linkę dalyvauti, kai jaučiasi patogiai. Pavyzdžiui, galite paskatinti diskusiją užduodami atvirus, tačiau paprastus klausimus, į kuriuos nereikia ilgų atsakymų

• „Kas iš jūsų jau yra susidūręs su šia problema?“ (paprašykite pakelti rankas)
• „Kokį vieną žodį pasakytumėte apie šios diskusijos temą?“

✅ Įtraukite pažįstamus veidus.
Jei diskusija stringa, galite iš anksto paprašyti kelių žmonių iš savo rato užduoti pirmuosius klausimus. Tai padės pralaužti ledus ir paskatins kitus prisijungti.

✅ Pasiūlykite paskatinimą.
Jei norite padaryti klausimų sesiją gyvesnę, galite įvesti smagią motyvaciją, pavyzdžiui, simbolinį prizą už geriausią klausimą. Tai gali būti:

• Nemokama knyga, susijusi su diskusijos tema
• Kava su vienu iš diskusijos dalyvių
• Simbolinė dovanėlė iš renginio organizatorių

Pavyzdys iš praktikos
Įsivaizduokite, kad vedate diskusiją apie dirbtinį intelektą ir auditorija nesiryžta kalbėti. Užuot tiesiogiai klausę „Ar kas nors turi klausimų?“, galite sakyti:
📢 „Ši tema labai sparčiai vystosi – galbūt kažkas iš jūsų jau bandė dirbtinio intelekto įrankius darbe? Pakelkite rankas tie, kurie jau eksperimentavo su ChatGPT!“

Kai keli žmonės pakelia rankas, galima paklausti:
👉 „O kas buvo įdomiausia ar netikėčiausia, ką sužinojote? Gal norite pasidalinti?“

Tokia metodika padeda pamažu įtraukti dalyvius ir sukurti diskusiją, kurioje žmonės jaučiasi patogiai kalbėti.

Svarbiausia – nepamiršti, kad auditorija yra ne tik klausytojai, bet ir aktyvūs dalyviai. Skatinant jų įsitraukimą palaipsniui ir kuriant saugią aplinką, galima sukurti tikrai gyvą ir prasmingą diskusiją.

Norint paskatinti auditoriją aktyviai dalyvauti, svarbu užduoti klausimus, su kuriais žmonės lengvai susitapatina. Tokie klausimai leidžia dalyviams pasidalinti savo patirtimi, nesukeliant baimės atrodyti nekompetentingiems.

1️⃣ Asmeninė patirtis – raktas į įsitraukimą

Vietoj abstrakčių ar teorinių klausimų, naudokite tokius, kurie remiasi asmenine patirtimi:
✅  „Ar esate kada nors susidūrę su panašia situacija?“
✅  „Kas iš jūsų kada nors dirbo nuotoliniu būdu? Pakelkite ranką.“
✅  „Kiek iš jūsų per pastaruosius metus jautėsi, kad jų darbe reikia daugiau kūrybiškumo?“

Kai žmonės mato, kad jie nėra vieninteliai turintys tam tikrą patirtį, jiems tampa lengviau kalbėti.

📌  Pavyzdys: Diskusijoje apie streso valdymą darbe galite paklausti: „Kiek iš jūsų kada nors jautėte perdegimą?“ (paprašykite pakelti rankas). Kai kurie žmonės pakels rankas. Tuomet galite patikslinti: „Gal kas nors norėtų pasidalinti, kas jiems padėjo šioje situacijoje?“

2️⃣ Ledo pralaužimas per pokalbius porose

Kai auditorija dar nejaučiasi komfortiškai kalbėti viešai, galite paskatinti dalyvius pasikalbėti su žmogumi, sėdinčiu šalia. Tai sumažina stresą, padeda susiformuoti mintims ir suteikia drąsos vėliau išsakyti savo nuomonę garsiai.

✅  „Pasisukite į šoną ir pasidalinkite su kaimynu: kokia jūsų nuomonė apie šį teiginį?“
✅  „Per artimiausias dvi minutes aptarkite su šalia sėdinčiu žmogumi: kokia didžiausia problema, su kuria esate susidūrę šioje srityje?“

📌  Pavyzdys: Diskusijoje apie lyderystę galite duoti užduotį: „Pasikalbėkite su žmogumi šalia – kas, jūsų manymu, yra svarbiausias gero vadovo bruožas?“ Po minutės galite paklausti, kas norėtų pasidalinti su visais.

3️⃣ Suteikite žmonėms laiko pagalvoti

Kai užduodate klausimą, neskubėkite. Auditorijai reikia laiko suformuluoti mintis, todėl nedarykite klaidos per anksti užpildydami tylą savo kalba.

✅  „Skirkime minutę apmąstyti – jei turite klausimą, dabar puikus metas jį suformuluoti.“
✅  „Tylos pauzė visiškai normali – skirkime dar 30 sekundžių, jei kažkas nori sudėlioti mintis.“

📌  Pavyzdys: Diskusijoje apie inovacijas galite pasakyti: „Jei galėtumėte išspręsti vieną pagrindinę problemą savo darbe, kokia ji būtų? Skirkime minutę apmąstyti, tada kviesiu pasidalinti.“

4️⃣ Kaip suvaldyti per aktyvią auditoriją?

Kartais diskusija gali per daug suktis aplink vieną žmogų – entuziastą, kuris dominuoja pokalbyje. Tokiose situacijose moderatorius turėtų švelniai, bet tvirtai išlaikyti balansą:

✅  Naudokite mikrofono kontrolę. Jei dalyviai gali kalbėti tik tada, kai gauna mikrofoną, moderatoriui lengviau valdyti diskusijos eigą.
✅  Peradresuokite diskusiją. Jei vienas žmogus kalba per ilgai, galite padėkoti jam už įžvalgas ir paklausti: „O ką mano kiti auditorijos nariai?“
✅  Įveskite laiko limitus. Pavyzdžiui: „Turime 30 sekundžių kiekvienam pasidalinimui, kad kuo daugiau žmonių galėtų išsakyti savo mintis.“

📌  Pavyzdys: Jei vienas žmogus nuolat komentuoja, galite pasakyti: „Ačiū už jūsų įžvalgą! Norėčiau išgirsti ir kitų nuomones – gal kas nors turi kitokį požiūrį?“

Norint paskatinti auditorijos dalyvavimą, reikia ją suprasti ir padėti žmonėms jaustis komfortiškai. Tai galima padaryti per asmeniškus klausimus, porinius pokalbius, tinkamai valdomą tylą ir aiškias diskusijos taisykles.

Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti su skirtingais metodais ir stebėti, kaip auditorija reaguoja. Kai žmonės jaučia, kad jų balsas svarbus, diskusijos tampa įdomesnės, aktyvesnės ir prasmingesnės.

Technologijos ir įranga yra puikūs pagalbininkai, jei tik mokame su jomis elgtis ir išnaudoti tinkamai.

• • Vienas pagrindinių momentų – niekada nepamiršti mikrofono. Net jei moderatorius turi stiprų balsą, mikrofonas padeda išvengti būtinybės kelti balsą. Be to, mikrofonas taip pat yra galios simbolis – tas, kas jį laiko, turi kontrolę renginyje. Todėl užduodant klausimus auditorijai, siūloma jį laikyti savose rankose, siekiant išvengti sumaišties. Jei norima įnešti šiek tiek žaismingumo, galima naudoti bevielius mikrofonus, tokius kaip „catch box“, kuriuos galima mesti norinčiam užduoti klausimą.
  • Ekranas taip pat yra naudingas įrankis viešuose renginiuose, tačiau reikia atsiminti, kad jis visada konkuruos dėl auditorijos dėmesio su kalbėtoju. Todėl ekraną geriausia naudoti kaip papildomą priemonę, pvz., iliustruojant kalbą vaizdais, susijusiais su tema. Ekranas taip pat puikiai skatina auditorijos įsitraukimą, ypač kai ji gali pasinaudoti anonimiškumu. Pavyzdžiui, dalyviai gali siųsti klausimus, kurie vėliau pasirodo ekrane, arba balsuoti apklausoje, naudojant programas.

Tarp populiarių įrankių auditorijos įsitraukimui yra tokios programos kaip Menti.com, Sli.do.

Be to apsvarstykite galimybę tiesiogiai transliuoti renginį per savo socialinius tinklus. Tai leis žmonėms, negalintiems dalyvauti renginyje fiziškai, stebėti renginį realiuoju laiku.

Moderatoriaus pasirinkimas priklauso nuo renginio tikslų, temos ir auditorijos. Kai kuriais atvejais moderatorius turi gerai išmanyti temą ir žinoti diskusijos dalyvių patirtį ir stiprybes, kitaip gali kilti abejonių dėl jo kompetencijos. Tačiau kartais, jei moderatorius neturi ekspertinių žinių, tai gali būti privalumas, nes jis padeda auditorijai geriau suprasti diskusiją. Pavyzdžiui, jei tai yra diskusija apie tai, kokias ateities galimybes atneš DI plačiajai visuomenei. Dažnai pasitaiko „aukso viduriukas“ – moderatorius puikiai išmano temą, tačiau nesigilina į ją pernelyg detaliai, kad neprarastų ryšio su auditorija ir keltų jai aktualius klausimus, tuo pačiu neužgoždamas diskusijos dalyvių

Labai svarbu, kad moderatorius taptų auditorijos balsu. Moderatorius turi teisę užduoti klausimus, kurie galbūt pasirodys paprasti ar net kvaili – tai gali padėti auditorijai jaustis patogiai ir išvengti gėdos klausti to paties. Tas pats galioja ir dažnai renginyje minimiems terminams – visiškai normalu, jei moderatorius paklausia, ką jie iš tikrųjų reiškia. Galimus publikos klausimus moderatorius turėtų apgalvoti dar prieš renginį, tam išnaudoti tokius įrankius kaip socialiniai tinklai, kolegų, draugų apklausa ar answerthepublic.com

Dar viena renginio sėkmės dalis – dialogas tarp jūsų kaip renginio renginio organizatoriaus ir moderatoriaus. Prieš renginį turite aptarti, ko tikimasi iš moderatoriaus, aprūpinti jį visa reikalinga informacija. Turi būti išaiškinta, kokie nukrypimai nuo scenarijaus yra priimtini ir ko negalima jokiu būdu atsisakyti ir pakeisti. Yra atvejų, kai renginio moderatoriui patikima parengti renginio konceptą – tiek jo struktūrą, tiek galimą turinį. Svarbu, kad tiek organizatoriui, tiek moderatoriui būtų visiškai aišku, kas už ką atsako.

Labai rekomenduojame moderatoriui prieš renginį pasikalbėti su visais diskusijos dalyviais, kad bendrai aptarti diskusijos tikslus ir ko iš jų tikimasi. Reikia leisti diskusijos dalyviams suvokti savo vaidmenį ir taip prisiimti dalį atsakomybės už galutinį renginio rezultatą.

Paprasta klausimų seka be tikros diskusijos gali sukurti nuobodžią atmosferą. Jei visų diskusijos dalyvių nuomonė tarpusavyje sutampa, moderatorius gali išgelbėti situaciją pradėdamas žaisti „velnio advokatą“. Sąmoningai išreikšti priešingą nuomonę, net jei pats su ja nesutinka, manydamas, kad auditorijoje greičiausiai yra žmonių, kurie taip mano.

Kokiomis savybėmis pasižymi geras moderatorius?

• • Neutralus ir suteikia galimybę visiems išsakyti savo nuomonę.
  • Gebantis intuityviai jausti auditorijos nuotaiką ir reaguoti į nerimą, šnabždesius ir kt.
  • Gerbia auditoriją ir laikosi suplanuoto diskusijos pradžios ir pabaigos laiko.
  • Nesistengia kovoti su vėjo malūnais ir nesikoncentruoja pernelyg į vieną asmenį.
  • Patikrina faktus ir šaltinius.
  • Pripažįsta, kad nėra visų auditorijų specialistas, ir žinias plečia palaipsniui.
  • Lankstus ir pasirengęs pertraukti kalbėtoją, jei jis kalba per ilgai arba nesilaiko temos, jaučia, kada geriau pakeisti klausimų seką ar pokalbio kryptį.
  • Yra pasirengęs bet kuriuo metu įtraukti auditoriją ir, jei reikia, performuluoti gautus klausimus, susiedamas juos su diskusija.
  • Gali sudominti ne tik aktyviąją, bet ir pasyviąją auditorijos dalį, bet neperžengti ribos.
  • Nedaro išvadų auditorijos vardu.
  • Apibendrina išsakytas idėjas ir veikia kaip geras šeimininkas – su humoro jausmu ir geranoriškumu!

Užduoti netikėtus, intuityvius klausimus – tai reikalauja talento ir sėkmės.

Norint būti geru savo srityje, svarbu savo auditorijai užduoti klausimus: „Kas tau patiko? Kas nepatiko? Kodėl?“

Mūsų nuomone, sėkmingas renginys yra tada, kai žmogus išeina vis dar galvodamas apie diskusijos temą. Jis grįžta namo, ieško daugiau informacijos ir gilina savo žinias. Kartais tylūs dalyviai iš renginio pasiima daugiau nei tie, kurie aktyviai uždavinėjo klausimus. Renginys nesibaigia, kai pasakoma „viso gero“ – jis tęsiasi dalyvių mintyse ir širdyse. Kaip sužinoti, ką jie apie jį galvoja?

Dažniausias būdas vertinti renginį – tai suskaičiuoti dalyvius. Jeigu jų daug, tai gali rodyti, kad tema buvo įdomi, tačiau tai ne visada būna tiesa. Didelė auditorija gali atsirasti dėl seniai įsitvirtinusių renginio tradicijų, stiprios rinkodaros, populiaraus svečio ir kitų faktorių. Grįžtamąjį ryšį taip pat formuoja žiniasklaidos dėmesys, interneto komentarai ir draugų nuomonės. Tačiau organizatoriai turi tikslą gauti tikrą dalyvių nuomonę – kaip jie jautėsi per renginį ir po jo. Vienas iš būdų – tiesiogiai rinkti grįžtamąjį ryšį renginio metu, pavyzdžiui, paprašyti mesti kaštonus ar giles į stiklainius, palaikant vieną ar kitą nuomonę.

Taip pat galima sužinoti dalyvių nuomones paprašius pasidalyti įspūdžiais ir pasiūlymais po kiekvienos renginio dalies. Palyginus dalyvių nuomones apie tam tikrą temą prieš ir po diskusijos, galima išsiaiškinti, kaip veiksmingai buvo pateikti argumentai. Kita paprasta, bet efektyvi priemonė – sukurti apklausą ir pasidalinti ja diskusijos pabaigoje (pvz.: QR kodu) ar socialiniuose tinkluose. Vis dėlto verta turėti mintyje, jog ne visi dalyviai gali naudoti socialiniais tinklais ir tai, jog kuo vėliau nuo renginio pabaigos užduodami klausimai, tuo mažiau gaunama atsakymų. Todėl daugiausia prasmės užduoti klausimus iš karto po renginio. Pačioje anketoje rekomendajama  pasiūlyti atsakymų variantus, o ne prašyti atvirų atsakymų. Kuo daugiau „darbo“ reikia įdėti į apklausos atsakymus, tuo mažiau atsakymų sulauksite.

Svarbu atsiminti, kad grįžtamąjį ryšį gali paveikti įvairūs veiksniai, nesusiję su renginiu – kas sėdėjo šalia, ar buvo saulėtas oras ir kt. Nors šių veiksnių negalima kontroliuoti, organizatorius turi užtikrinti, kad dalyvio patirtis per renginį būtų maloni.

Paprasta šypsena ir keli malonūs žodžiai gali tapti puikiu pradžios tašku geram grįžtamajam ryšiui.