Šiuo metu Seime išrinktas tik vienas politikas, kuris pagal apibrėžimą atitinka jaunam žmogui keliamus kriterijus. Seimūnas Marius Matijošaitis dar šiemet minės savo trisdešimtmetį, o šią amžiaus ribą pasiekę žmonės jau nebėra laikomi jaunimu. Tai reiškia, kad labai didelė visuomenės grupė nebeturės jaunimo atstovo Lietuvos parlamente. Tuo tarpu oponentai sako, kad į Seimą verta kandidatuoti tik sukaupus tam tikrą patirtį ir baigus studijas. Diskusijų festivalyje „Būtent!“ jau rugsėjo 2–3 dienomis tema „Leiskit dar ir darželinukams kandidatuoti“: kada pradėsime pasitikėti jaunimu?“ kvies aptarti Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). 

Jaunės seimūnų amžius

Aktualia tema diskusijai besirengiantis Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas bei  Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Domantas Katelė sako, jog bet kurioje demokratinėje valstybėje pliuralizmas yra svarbus. „Tai siekis atstovauti kaip įmanoma platesnei visuomenės daliai, o jaunimas – ne išimtis. Šį klausimą reikėtų vertinti plačiau – kiek jaunų žmonių renkasi politikos studijas? Kiek iš jų aktyviai dalyvauja skirtingų organizacijų veikloje, jungiasi prie reikšmingų iniciatyvų, kuruoja ir inicijuoja projektus, kuriais kuria geresnę Lietuvą? 

To apimtys maloniai stebina, o pavyzdžius kasdien galime stebėti skirtingose plotmėse – pradedant vis augančiu jaunimo susidomėjimu demokratiniais procesais, kuris prezidento rinkimuose siekė net 46 proc, baigiant jaunų žmonių iniciatyvomis, kurios padeda ukrainiečių kovoje su okupantu. Tai yra puikus įrodymas, jog einame teisinga linkme, o priimtas sprendimas leisti į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių yra tik to išdava“, – sakė pašnekovas.

Anot D. Katelės, 2022-ieji yra paskelbti drąsaus, veržlaus, motyvuoto ir inicijuojančio pokyčius jaunimo metais. Tai mūsų šalies jaunimas, kuris nebijo nepatogumų, nori tobulėti ir prisidėti prie ateities kūrimo. 

LiJOT prezidento pasiteiravus, kokius pokyčius jis pastebi stebėdamas kandidatų į Seimą amžių, jis sakė, kad realiems pokyčiams dar reikia laiko. Tačiau kartu pašnekovas tvirtina, kad pastebima teigiama tendencija – vis daugiau jaunų žmonių renkasi politiko kelią – dalyvauja ne tik jaunimo organizacijų veikloje, tačiau imasi lyderystės bei kandidatuoja į skirtingas institucijas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad nors einama ir teisinga linkme, tokiems pokyčiams reikia daugiau laiko. 

 Ar pasitikime jaunimu?

D. Katelė įsitikinęs, jog visuomenė turi pasitikėti jaunimu, nes aktyvūs jauni žmonės netruko įrodyti, kad yra reiklūs, turintys polėkį bei sveiką idealizmą. „Tačiau žinojimas, jog esi nuvertinamas vien dėl socialinės grupės, kuriai priklausai, gali demotyvuoti. Abipusis pasitikėjimas ir pagarba šiame profesiniame santykyje privalo būti“, – pabrėžė jis. 

Diskusijoje taip pat bus siekiama orientuotis į jauno žmogaus poziciją demokratinėje visuomenėje bei atsakyti, kaip jis pats vertina savo galimybes ir kaip yra vertinamas kitų. Svarstoma, kokios jaunimo įsitraukimo į politiką tendencijos, iššūkiai ir pagrindinė motyvacija, kaip ugdomos kompetencijos, formuluojami uždaviniai ir kokia yra šio sudėtingo, bet įdomaus kelio pradžia. 

Kartu diskusijos „Leiskit dar ir darželinukams kandidatuoti“: kada pradėsime pasitikėti jaunimu?“ dalyviai ketina aptarti, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant padėti jaunimui aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus bei kas galėtų įkvėpti drąsos ir ryžto išlikti šiame kelyje. 

 Lietuvoje kuriasi nauja diskusijų kultūra

Geriausia erdvė pasitikrinti sprendimų poreikį ar geriau suprasti kitą nuomonę yra diskusija. D. Katelė pabrėžia, kad ši kultūra Lietuvoje išties turi terpę augti ir skleistis. 

„Pagrįstai pateikiamų nuomonių skirties iškėlimas į viešąją erdvę leidžia visuomenei įvertinti vienos ar kitos temos įvairiapusiškumą. Tai gali būti labai paveiku, ypač plačiai įsivyravus ir šaknis suleidus vienai vienintelei nuomonei plačios temos kontekste. 

Kaip bebūtų, matome visokių pavyzdžių – tiek komiškų, tiek visapusiškai puikių ir kaip visuomenė mokomės racionaliai vertinti klausimus, kurie mus veikia emociškai. Taigi, turime progą mokytis ir kelti diskusijų kultūrą į aukštesnį lygmenį, kas yra puiku. Tokie reiškiniai kaip diskusijų festivalis „Būtent!“ parodo, koks galingas įrankis gali būti konstruktyvi, žaisminga diskusija. Nors gali nuskambėti kiek paradoksaliai, tačiau diskusija atveria galimybes atsitraukti nuo susitelkimo į mūsų skirtumus ir kiekvieną žiūros tašką priimti kaip lygiavertį savajam“, – savo mintimis dalijasi D. Katelė. 

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. 

Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2-3 d. Birštone!