Tvarūs namai: pritaikyti ar prisitaikyti?

Būsto sektorius sunaudoja didžiulę dalį energijos ir gamtos išteklių, todėl tvarumas šioje srityje yra jau nebe ateities vizija, o būtinybė. Diskusijos metu bus nagrinėjama, kaip tvarumu grįstos idėjos keičia mūsų kasdienybę, įpročius ir svarbiausią gyvenimo erdvę – namus. Diskusijos dalyviai papasakos, kokie išmanūs namų sprendimai laukia už kampo ir kaip mūsų namai atrodys ateityje. Jie taip pat apžvelgs naujausias technologines tendencijas bei pasidalins patarimais, kaip tvariai „įdarbinti“ namus jau šiandien.

Tauta, Seimas ir Lietuvos kūrimas: aklavietės poliarizuotus ir rožinius stiklus bekaitaliojant

Tauta, atkūrusi Lietuvos nepriklausomybę, valstybės ateitį matė Laisvą ir Demokratišką. Ar pavyko? Nors padarėme didelę pažangą, daug ką pavijome ir aplenkėme, kodėl esame nepatenkinti tuo, ką sukūrėme per daugiau nei 30 metų? Tai, kad esame nepatenkinti, rodo aibė faktų. Pavyzdžiui, pasitenkinimo, kaip veikia mūsų demokratija, rodikliai, nepasitikėjimas valdžios institucijomis ir partijomis. Dažnai būna nuviliantys ir bet kurio lygio rinkimų rezultatai, netenkina politikų santykis su rinkėjais. Nepalaikome ir reikalingiausių reformų, svarbiausių viešosios politikos rezultatų.

Investicinis klimatas – ne tik mokesčiai ir infrastruktūra

Diskusijoje kalbėsime apie veiksnius, kurie artimiausiais metais bus svarbiausi Lietuvos ekonomikai ir šalies investicinio klimato gerinimui. Daugiausia dėmesio skirsime trims esminiams aspektams: gynybai, žmogaus teisėms ir klimato kaitai (tvarumui). Šie elementai vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį formuojant Lietuvos ekonomikos stabilumą ir bendrą tautos gerovę. Mūsų dialogo tikslas – laikytis visapusiško požiūrio į visas tris sritis, siekiant jas panaudoti kaip katalizatorius gerinant Lietuvos investicinį klimatą.

Kodėl nuvertiname poilsį Lietuvoje?

Vis dažniau pasigirstant kalboms, kad užsienio kurortuose atostogauti pigiau, kyla klausimas – ar tikrai mokame pinigus už tą pačią poilsio kokybę, kokią gautume Lietuvoje?

Ar patiriame žalumo infliaciją? Kiek žaliosios iniciatyvos kuria realios vertės aplinkai?

Tvarumo bei žalumo sąvokas girdime kasdien – matome aplinkai draugiškų verslų reklamas, žalumą indikuojančias pakuotes, minimalų pėdsaką aplinkai užtikrinančias paslaugas. Taip pat girdime skandalus, kai žalieji pažadai yra sulaužomi. Taigi, kiek žaliosios iniciatyvos kuria realios vertės aplinkai? Ar nenupiginome tvarumo sąvokos? Kas laukia ateityje?

Kiek įrodymų reikia, kad išteisintų ar nuteistų?

Rezonansinėse bylose visuomenė dažnai tikisi, kad prieš teismą stojantis žmogus bus nuteistas. Pritrūkus įrodymų ir išteisinus žmogų sulaukiama audringos reakcijos. Pastaruoju metu kai kurie teisininkai pasisako, kad, pavyzdžiui, korupcijos bylose teismai taiko per aukštus įrodinėjimo standartus. Kita gi pusė argumentuoja, kad visoms byloms taikomas vienodas įrodinėjimo standartas. Diskusijoje aptarsime:

• kas laikoma įrodymais ir kokia jų svarba?

• kas yra įrodinėjimo standartas?

• ar įrodinėjimo kartelė galėtų būti pažeminta?

Ar efektyviai desovietizacijai užtenka nugriauti paminklus?

Viena iš 2022 m. pradžioje Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmių yra paspartintas desovietizacijos procesas tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje. Pradėta vis daugiau diskutuoti apie išsivalymą nuo sovietinių simbolių ir paminklų, kvestionuojami gatvių pavadinimai, diskutuojama dėl sovietinės architektūros pastatų likimo. Bet ar to pakanka, kad desovietizacijos procesą laikytume baigtu?

Ar švietimas tik šviečia, ar ir šildo?

Emocinė mokinių sveikata ir žalingi įpročiai – šiuo metu ypač aktualios temos. Diskusijoje „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė, „Kūrybinių jungčių“ programų koordinatorius Justas Tertelis ir „Vaikų linijos“ patarėjų komandos narė, moksleivė Toma Tamulynaitė kalbės apie mokytojų ir mokinių motyvaciją eiti į mokyklą bei bendrą savijautą joje, palies nepatogių mokinių, patyčių temas ir pasidalins tikromis istorijomis iš mokyklos gyvenimo.

Ar jautiesi visuomenės bendrakūrėja(s)?

Tyrimai ir apklausos rodo, kad Lietuvos pilietinė galia auga. Bet ar tikrai mes tai pastebime ir jaučiame savo kasdieniame gyvenime? Kokių iššūkių atneš tai, jog žmonės menkai įsitraukia į nevyriausybines organizacijas, nenoriai dalyvauja politinėje veikloje, nepasitiki valdžia, nedrįsta išreikšti savo nuomonės ir imtis iniciatyvos? Kokį vaidmenį šiuo klausimu vaidina iš bendruomenių kylančios iniciatyvos spręsti opius klausimus, aktyviai formuoti vietos kultūrą, kurti, peržengiant įprastas sektorių, institucijų ribas?

Kam valstybei reikia jaunimo? Juk galite nuspręsti už mus!

Jaunas žmogus kasdien siekia imtis vis daugiau atsakomybių – pradedant savo asmeniniu gyvenimu, baigiant įsitraukimu į valstybės reikalus. Vis dėlto, jaunas žmogus, norėdamas tinkamai atstovauti savo interesams, turi kur kas mažiau įrankių negu vyresnio amžiaus žmonės. Tai lemia ir tam tikras galios disproporcijas tarp skirtingų socialinių grupių. Pasaulio tendencijoms rodant, kad šiuolaikinis jaunas žmogus yra kur kas geriau pasiruošęs dalyvauti valstybės ir socialiniame gyvenime, nevyriausybinių organizacijų veikloje, Lietuvoje jaunimo palaikomos iniciatyvos kelią skinasi vis dar sunkiai, o dažnai yra palydimos ir doze diskriminacijos dėl amžiaus. Tad koks turėtų būti jauno žmogaus ir valstybės santykis XXI amžiuje?

Dirbtinis intelektas ir autorių teisės

Dirbtinio intelekto sukurtų kūrinių apsauga kelia iššūkių. Visų pirma dėl to, kad turime nuspręsti, ar galime pripažinti, jog nuo šiol žmogus nebėra vienintelė kurianti būtybė. Autorinių teisių suteikimas dirbtinio intelekto sukurtiems kūriniams reikštų, kad dirbtinį intelektą laikome autoriumi, tuo pačiu lyg ir pripažindami jį disponuojant tokiais pačiais teisiniais gėriais kaip žmogus – garbe, orumu, finansiniais interesais.

Kada kelionė elektromobiliu taps savaime suprantama?

Deklaracijos apie tvarumą ir tvarų elgesį jau nebestebina. Bet kodėl, kai kalba pasisuka apie keliones automobiliu, vis dar dažniau renkamės vidaus degimo varikliu varomus automobilius? Bijome keliauti tolimesnį atstumą elektromobiliu, nes reikia planuoti laiką? Nusimatyti įkrovimo vietą? Bijome, kad nebus vietos įsikrauti elektromobilį ar patirsime kitų nepatogumų. Tai kada jau Lietuvoje kelionė elektromobiliu taps savime suprantama?

Kaip inovacijos gynyboje užtikrins mūsų saugumą?

Kalbant gynybos ir saugumo stiprinimo tema, beveik visada yra minimos inovacijos. Kodėl inovacijų svarba gynyboje įgauna vis didesnę reikšmę? Ar kuo daugiau gynybos inovacijų šalyje turėsime, tuo saugesni būsime? Kas svarbiau – kurti inovacijas šalies viduje, ar perimti jas iš kitų valstybių? O kaip mūsų verslas reaguoja į žaibiškai išaugusį gynybos poreikį visame pasaulyje? Ar išnaudojame galimybes, koks mūsų potencialas ir kokie mūsų iššūkiai? Inovacijų agentūros inicijuojamoje diskusijoje atsakymų į šiuos klausimus ieškosime kartu su ekspertais, politikais ir verslo atstovais.

Kodėl „atiduodame“ geriausius savo ekspertus tarptautiniams projektams?

Lietuvos ekspertai dalijasi patirtimi su tokiomis šalimis kaip Moldova, Sakartvelas, Ukraina, Albanija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Kosovas, Turkija ir tolimesnėmis: Armėnija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Palestina, Jordanija, Angola, Ruanda bei kitomis. Remdamosi Lietuvos patirtimi, besivystančios šalys įgyvendina esmines valstybines reformas, o Lietuvos pavyzdys stojant į ES neretai įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių istorijoje. Kokią vertę gauname patys dalydamiesi patirtimi? Ar dėl to nenukenčia mūsų valstybės interesai?

Europos ekonomika po karo

Diskusijos „Europos ekonomika po karo“ metu Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius, Juozas Olekas, Petras Auštrevičius ir Bronis Ropė pasidalins įžvalgomis apie ekonomikos ateitį ir apie karo baigties ekonominį poveikį Europos Sąjungai, Lietuvai, smulkiajam verslui bei kiekvienam piliečiui. Diskusijos dalyviai – keturių skirtingų EP politinių grupių atstovai. Jų panašias bei skirtingas nuomones padės išryškinti politikos aktualijų žurnalistė Roberta Salynė.

Kodėl svarbiausias reformas lydi konfliktai arba kada pradėsime kalbėtis?

Su politikais, akademikais ir verslo asociacijų atstovais diskutuosime apie konstruktyvaus reformos rengimo ir derinimo proceso svarbą. Diskusijos metu bus nagrinėjama, kaip tokio proceso formavimas ir dalyvių elgesys gali paveikti reformų sėkmę ir rezultatus. Ar vieši konfliktai yra neišvengiama reformų dalis, ar galima patį procesą struktūrizuoti taip, kad konfliktų būtų mažiau ir sustiprintume dalyvių paskatas rasti bendrus sprendimus?

Pasmerkti gyventi savo burbuluose: ar dar galime susikalbėti su kitokiais nei mes?

Gyvename apsupti panašių į save, o soc.tinkluose sekame tuos lyderius, kurių nuomonei pritariame. Kitiems, mažiau „teisingiems“ lengvu mostu užklijuojame menkinančias etiketes. Šitas „vatnikas“, anas „maršistas“ , o čia „gėjų propaganda“.

Ir nors toks etikečių klijavimas nėra nei nauja, nei neįprasta, tačiau atsidūrus kritinėse situacijose, kaip COVID-19 pandemija ar karas, viskas tik dar labiau užaštrėja. Kaip etikečių klijavimas skaldo visuomenę, kokie pavojai kyla valstybei, kai visuomenės grupės ne tik nesusikalba, bet ir nebesikalba? Kaip atkurti dialogą, išmokti klausytis ir išgirsti?

Švietimas inkaras ar koziris priešrinkiminėse batalijose?

Prieš rinkimus švietimas dažnai atsiduria kandidatų pažadų ir programų prioritetuose. Tačiau atrodo, kad po rinkimų klausimų apie švietimą imama vengti. Kodėl taip yra? Kokie išties yra rinkėjų lūkesčiai politikams švietimo klausimais? Ar švietimo tema padeda laimėti rinkimus, ar kaip tik tampa kandidatų inkaru?

Kaip (iš)gyventi paauglystę?

Paauglystėje dažnai patiriame įvairiausių jausmų. Vieni – nuteikiantys džiugiai, kiti – verčiantys susimąstyti, o gal net užsidaryti. Viduje viskas verčiasi kūlversčiais, o ką jau kalbėti apie besikeičiančius fizinius pojūčius. Kaip su savimi ir aplinka, kurioje esame, gyventi, o gal išgyventi?

„Skrolinimas” kaip mūsų kultūros dalis arba kur yra socialinių tinklų dugnas?

Lietuviai „mirksta” įvairiuose socialiniuose tinkluose ir tai tampa vieša kultūrine erdve, kurioje mes dalinamės informacija, keliame klausimus, komentuojame, formuojame savo nuomonę ir vertybes. Diskusijos metu iš skirtingų perspektyvų tyrinėsime, kaip gyvenimas algoritmų parenkamuose interneto, socialinių medijų srautuose keičia buvimo, veikimo ir pasaulio matymo kultūrą, kaip tai keičia mūsų bendrabūvį, mūsų švietimą, meninį lauką ir kitas sritis?

Kaip brangūs pinigai paveiks akcijų, obligacijų ir nekilnojamo turto kainas?

Pastarojo laikotarpio įvykiai: geopolitinės įtampos, karas ir ekonominis nestabilumas, stipriai paveikė finansų rinkas. Tačiau neapibrėžtumas – neatsiejamas finansų sektoriaus elementas, kuris investuotojams gali tapti ir sunkiai įveikiamu iššūkiu, ir atverti naujas galimybes. Nuo centrinių bankų politikos padarinių skirtingoms turto klasėms iki asmeninių investavimo istorijų – diskusijoje dalyvaujantys ekspertai atsakys, kas svarbaus šiuo metu vyksta finansų pasaulyje, kokios rizikos ir galimybės laukia ateityje bei kaip sėkmingai investuoti sunkiai nuspėjamose rinkose.

Kodėl svarbu remtis įrodymais, priimant visuomenei reikšmingus sprendimus?

Niekas nebeabejoja, kad priimant visuomenei svarbius sprendimus būtina remtis įrodymais. Tyrimams ir analizėms išleidžiame milijonus, tačiau ar efektyviai tai panaudojame? Ar dabartiniame greitai besikeičiančiame pasaulyje, priimant visuomenei svarbius sprendimus, visais atvejais yra naudingi praeities duomenys? Gal verčiau turėtume prognozuoti ateities tendencijas ir remtis su ateitimi susijusiomis įžvalgomis? Kaip įrodymų naudojimas susijęs su valstybės valdymo branda? O kuo labiau pasitiki verslas – įrodymais ar intuicija? Kodėl mums, visuomenės nariams, turėtų rūpėti priimamų sprendimų pagrįstumas?

Dirbtinis intelektas namuose ir biure: trukdis ar pagalbininkas?

Dirbtinio intelekto potencialas tiek darbe, tiek namuose – ar gebame jį maksimaliai ir efektyviai išnaudoti? Ar dirbtinis intelektas sunkina, ar vis dėlto lengvina mūsų kasdienybę? Kokios yra išmaniųjų technologijų plėtros ribos? Ar iš viso jos yra? Kaip tinkamai „prisijaukinti” dirbtinį intelektą? Kokie yra didžiausi DI pranašumai? Ir kokios galimos grėsmės? Kiek mes esame pasiruošę investuoti į išmaniuosius sprendimus namuose ir biuruose?

Įsitraukimas ar atsitraukimas? Kaip savanorystė kuria emocinį atsparumą?

Diskusijoje bus paliestos visuomenei svarbios temos. Bus kalbama apie emocinę sveikatą, įsitraukimą ir aktyvų pozityvių permainų siekį. Taip pat bus klausiama, gal vis tik kartais svarbu atsitraukti? Ar savanoriška veikla organizacijose veikia mūsų emocinę būseną, prisideda prie kiekvieno savanoriaujančio ir pagalbos prašančio emocinio atsparumo didinimo?

Jaunimas + politika = ❤ (EN)

Visi sutinkame, kad mūsų pasauliui reikia pokyčių. Todėl vis dažniau kreipiame žvilgsnį į jaunimą, iš jų tikėdamiesi didžiausio proveržio. Nors jauni žmonės nori, kad jų balsas būtų išgirstas, tik nedaugelis iš jų įsitraukia į politinę veiklą ar mato ją kaip galimybę daryti įtaką ir kurti pokytį. Kodėl? O dar svarbiau – kaip galime tai pakeisti? Su jaunaisiais Lietuvos, Danijos ir Suomijos politikais diskutuosime, kas motyvuotų jaunimą aktyviau dalyvauti politikoje ar išreikšti savo valią balsuojant. Ieškosime sprendimų ir veiksmingų idėjų, kad iš gerųjų praktikų galėtume pasimokyti visi.

Pokalbis su Ingrida Šimonyte

Šių metų festivalyje sukuriama unikali galimybė pasiklausyti specialaus interviu su Lietuvos Respublikos premjere Ingrida Šimonyte. Ministrė Pirmininkė ne tik aptars šių dienų aktualijas, bet kalbės ir apie platesnę valstybės raidos viziją bei tai, kaip ji matoma iš aukščiausių valstybės vadovų perspektyvos. Be to, užduodami klausimus premjerei, į interviu tiesiogiai įsitraukti galės ir patys klausytojai.

Ko apie integraciją išmokome priimdami pabėgėlius iš Ukrainos?

Beveik 200 tūkstančių – tiek užsieniečių šiuo metu gyvena Lietuvoje, dauguma jų atvykusių iš karo draskomos Ukrainos bei kaimyninės Baltarusijos.

Ar tikrai vis dar esame tik tranzitinė šalis bėgantiems nuo karo ar priespaudos? Statistika byloja priešingai. Tad kaip šiems žmonėms sekasi integruotis į Lietuvos visuomenę? Su kokiais iššūkiais jie susiduria ir kaip mūsų visuomenė bei valdžia galėtų sukurti sklandesnį integracijos procesą? Ar tiesa, kad ukrainiečiams paprasčiau nei atvykusiems iš kitų šalių ir kaip Lietuvos visuomenei sekasi priimti įvairių tautybių užsieniečius?

Tėtis kompiuteris, mama internetas, o mokytojas – ChatGPT?

Ar dirbtinis intelektas gali pakeisti mokytoją? Bijoti ar susidraugauti? Kokia švietimo ateitis mūsų laukia? Su edukacinių technologijų įmonės OXSICO vadove, EdTech Lithuania asociacijos tarybos nare Kotryna Tomkevičiūte, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos nare Karolina Griciūne ir Šiaulių r. Dubysos aukštupo mokyklos direktoriumi Vaidu Baciu diskutuosime – ChatGPT – draugas ar priešas?

Pasiruošimas dienai X: piliečių galia ginant laisvę

Vertinant valstybės gebėjimą apsiginti, mūsų dėmesys krypsta į turimus ginklus, kariuomenę, lėšas, skiriamas krašto apsaugai. Tačiau karas prieš Ukrainą parodė, kad organizuota pilietinė visuomenė karo metu atlieka itin svarbu vaidmenį. Drąsūs piliečiai, žinantys, kaip susitelkti ir prisidėti krizės metu, tampa nenugalima jėga.

Vieša kritika ir viešos kovos dėl idėjų. Kur padorumo ribos?

Viešojoje erdvėje (žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose) „agresyvi“ komunikacija yra dažnas reiškinys, kai racionalius argumentus ar atvirą diskusiją keičia užgauliai pateikiami epitetai, apibūdinimai ir net sąmokslo teorijos. Įsivaizduojami dalykai keičia realius faktus, o norą išklausyti oponento argumentus keičia beatodairiškas troškimas visus įtikinti sava tiesa. Noras ieškoti pritariančiųjų bei atmetimo kultūros dominavimas neretai tampa net ir profesionalios žiniasklaidos veiklos dalimi. Kodėl? Ką daryti? Kaip išmokti diskutuoti, o ne kariauti viešojoje erdvėje? Kur yra etikos ribos?

Kas atsakingas už Lietuvos virsmą? (Verslas, valdžia, žmogus?)

Susidūrus su pastarųjų metų krizėmis, tiek verslas, tiek visuomenė turi permąstyti, kas yra tvarumas ir kokia jo esmė – pelnas ar ilgalaikė tvari vertė? Tačiau ar krizių akivaizdoje tinkamas metas tai daryti? Ir kas turėtų imtis iniciatyvos, kad Lietuva taptų tvarumo ir atsinaujinančios energijos lydere regione? Valdžia? Verslas? Ar žmogus?

Kas pietums? Mokslininkų įžvalgos, ką valgysime ateityje (EN)

„Mažiau mėsos, daugiau augalinės kilmės produktų“, – teigiama naujausiame Šiaurės šalių mitybos rekomendacijų leidime. Jame pirmą kartą pateikiamos ne tik sveikatai, bet ir aplinkai palankios mitybos rekomendacijos, skirtos Baltijos ir Šiaurės šalių gyventojams. Rekomendacijas pagrįstai galima vadinti išsamiausiu pasaulyje moksliniu dokumentu, prie kurio rengimo ketverius metus dirbo keli šimtai mokslininkų. Diskusijoje kalbėsime ne tik apie tai, kaip maitintis sveikai ir tvariai, bet ir žvilgtelsime į ateitį – koks maistas mūsų laukia ten.

Lyčių (ne)lygybė: sovietmečio šešėliai šiuolaikinėse šeimose

Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Taigi kokia buvo tipinė sovietinė šeima? Apie kokią lyčių lygybę buvo galima kalbėti sovietinėje Lietuvoje ir kokius šeimos konstruktus paveldėjome iš sovietmečio? Ar praėjus daugiau nei trisdešimčiai nepriklausomybės metų mes jau išmokome kurti santykius ir būti gerais tėvais? Diskusijoje aptarsime, kaip šiuolaikinėse šeimose keičiasi vyrų ir moterų vaidmenys, darbų pasidalijimas bei sprendimų priėmimas ir ar patirtys bei stereotipai, atėję iš sovietmečio, vis dar gajūs.

Demokratija ir drakonas: Europos Sąjungos ir Kinijos geopolitika

Metas pakalbėti apie Europos Sąjungą ir Kiniją. Dar 2019 m. ES pozicija Kinijos atžvilgiu skambėjo taip: „Kinija yra ES strateginė partnerė, ekonominė konkurentė ir sisteminė varžovė“. Tačiau pasaulis dramatiškai pasikeitė. Kinija nuo reformų ir atvirumo strategijos perėjo prie saugumo ir kontrolės strategijos, o prieš Lietuvą ir Australiją naudojama ekonominė prievarta. Tačiau apsimesti, kad Kinijos mums nereikia – negalime. ES prekyba su Kinija kasdien siekia 2,3 mlrd. eurų, ši valstybė karaliauja retųjų elementų žaliavų rinkoje. Tad koks geopolitinėje sumaištyje turėtų būti mūsų požiūris į Kiniją?

Ar mes dar auginsime vaikus?

Žmonių pasirinkimą auginti ar neauginti vaikų nulemia begalė priežasčių: bendri susitarimai, pasaulėžiūra, ekologinės ir ekonominės priežastys. Ar visuomenė mums leidžia rinktis, mus palaiko? Ar vidiniai argumentai yra pakankama priežastis savo gyvenimą kurti tokį, kokio norime? Ar turime teisintis dėl savo pasirinkimų? Diskusija ,,Ar mes dar auginsime vaikus?” nepaliks abejingų. Kalbėsime apie drąsą neauginti vaikų ir drąsą juos užauginti, apie ryžtą kurti savo gyvenimą nesilaikant tradicijų ir nepaisant kitų lūkesčių.

„Šį mėnesį pamokų nebus“: ar mokytojų tikrai trūksta?

Augantis pedagogų amžiaus vidurkis ir jų trūkumas kuria bene didžiausią problemą švietimo sistemoje – ar greitai nebeliks, kas mokys vaikus? Kokie yra būdai pritraukti mokytojus ir juos išlaikyti? Ar darome viską, ką galime? Savo patirtimi kviesime pasidalinti „Renkuosi mokyti“ alumnus Alių Avčininką ir Rimvydą Kojį, į diskusiją įsitrauks Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras bei „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė.

Kaip perkurti save visą gyvenimą? Kritinio mąstymo kultūra.

Kritinis mąstymas dažnai painiojamas su įtarumu ir kitokios nuomonės kritikavimu, tačiau šių dienų pasaulyje, kuriame būdingi greiti pokyčiai, didžiuliai informacijos srautai, viešosios informacijos daugiapoliškumas, medijų kuriama tikrovė ir fikcija, savarankiško, kritinio mąstymo tema tampa gyvybiškai svarbi. Diskusija kviečia atrasti, kaip kritinis mąstymas galėtų tapti atvirumo sau ir aplinkiniams pamatu, puikiu įrankiu, padedančiu judėti per neapibrėžtumo pilną laikmetį, padėti keisti ir perkurti save.

Finansinė sveikata: kaip suvaldyti jausmus ir piniginės įpročius?

Nuolat rūpinamės savo fizine ir emocine sveikata, bet kaip dažnai pagalvojame apie savo finansinę būklę? Finansinė sveikata svarbi ne mažiau nei emocinė ar fizinė, ypač jei asmeninė finansinė situacija kelia stresą ne tik piniginei, bet kūnui ir protui. Kviečiame į diskusiją, kuri apjungs žmogiškas emocijas, mūsų įpročius ir finansų valdymą. Su skirtingų sričių ekspertais kartu ieškosime teorinių ir praktinių kelių, kaip ne tik perprasti savo elgesį, mintis ir kūną, bet ir sustiprinti finansinę sveikatą bei finansinį raštingumą.

Dirbtinis intelektas: žaidimas su ugnimi ar dar neatskleistas potencialas?

Kaip suprantame dirbtinį intelektą? Ar dirbtinis intelektas gali tapti toks galingas, kad nebegalėtume jo kontroliuoti? Ką turime padaryti, kad dirbtinis intelektas būtų teisingai kontroliuojamas? Kaip užtikrinsime, kad jis tarnautų visiems? Ar yra sričių, kuriose dirbtinis intelektas jau yra pakeitęs žmogų? Kaip dirbtinis intelektas vystysis per ateinantį dešimtmetį ir kaip tai pakeis visuomenę: tai, kaip dirbame, kuriame, mokomės ar valdome?

Kaip inovacijos regionų verslams atveria kelius į JAV rinką ar net Silicio slėnį?

Naujajame Europos sąjungos investicijų periode numatytas rekordinis finansavimas regionų verslams, o didžioji dalis nukreipta į verslo inovacijas. Dabar Lietuvos regionų verslai turi dar didesnį augimo potencialą, tik kaip juo pasinaudoti? Inovacijų agentūros inicijuojamoje diskusijoje kalbėsimės su regionų verslų atstovais, kuriems investicijos į inovacijas jau atvėrė tarptautinius kelius bei padėjo įsitvirtinti JAV rinkoje, sužinosime apie jau greitai inovatyviems verslams duris atversiančią Lietuvos atstovybę Silicio slėnyje ir kalbėsimės su ten verslą vystančiais lietuviais.

Medijų raštingumas kaip naujoji daugybos lentelė. Kokį pažymį rašome Lietuvai?

Jau ne vienerius metus esame dezinformacijos ir melagingų naujienų sklaidos taikinyje, tačiau vien žinoti apie grėsmes – negana. Nors turime mokėti ir būti pasiruošę atpažinti informacines atakas, akademikai ir pilietinė visuomenė įspėja: „Medijų raštingumo stoka Lietuvoje kelia riziką.“ Kas yra daroma, siekiant ugdyti medijų raštingumą, kokia yra situacija ir ko šiandien trūksta?

Pokalbis „Romai Lietuvoje: mažai pažįstame, bet visi turime nuomonę“ ir filmo „Skambina Pongo“ peržiūra

Nors romų bendruomenę Lietuvoje sudaro vos pora tūkstančių žmonių, visuomenės apklausos rodo, kad 2 iš 3 Lietuvos gyventojų apie romus turi susidarę neigiamą nuomonę. Tai yra daug! O neigiamos nuostatos per 20 metų mažai pakito.

Ką reiškia tokioje šalyje augti jauniems romams? Kaip bendruomenės nariai randa savo vietą Lietuvoje? Kaip išgyvena kasdienes neigiamas nuostatas ir kovoja su diskriminacija? Pokalbis su romų bendruomenės nariais Rumina Rumianceva ir Gopalu Michailovskiu.

Apie filmą: Štefanas Pongo yra sunkvežimio vairuotojas. Prieš 15 metų jis emigravo į Jungtinę Karalystę tam, kad apsaugotų save ir savo šeimą nuo diskriminacijos. Vaikai baigė universitetus, šeimai sekasi gerai. Misija baigta? Tačiau neapykantos aidai Pongo pasiekia iš gimtosios Čekijos. Filmas „Skambina Pongo“ yra šių metų festivalio „Nepatogus kinas“ programos dalis.

Kiek sovietinė mūsų atmintis, praeitis ir istorija?

Net ir praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, sovietinės praeities šešėlis apgaubia diskusijas apie Lietuvos istorijoje svarbias asmenybes, reiškinius ir koncepcijas. Kiek sovietiškumas yra palietęs ne tik mūsų atmintį, praeitį ir istorinius naratyvus, bet ir dabarties vaizdinį? Ar visiškas desovietizacijos procesas yra įmanomas? Kaip sutaikyti sovietines patirtis konkrečių žmonių atmintyje, visuomenės praeities patirtyse ir istorijos moksle? Ar buvo sovietinė Lietuva ir jei taip – kiek dabarties Lietuvą galime vadinti post-sovietine?

Išlaisvinti balsai: aktyvių piliečių slemas

„Žodis turi didelę galią įvardinti visuomenės žaizdas. Poezijos skaitymuose kuriame terpę kalbėti laisvai, eksperimentuoti su savo būsena ir socialine pozicija per tekstą“, – sako režisierė ir tarpdisciplininio meno kūrėja Greta Štiormer bei kviečia į slemo dirbtuves.
Čia dalyviai mokysis pasitelkti poeziją tam, kad galėtų įtaigiau išreikšti savo poziciją žmogaus teisių, pilietinio dalyvavimo, advokacijos klausimais, išgyventų ir atskleistų įvairiapusiškas pažeidžiamų grupių patirtis. Tai poetinė atviro dialogo ir asmeninio santykio paieška su šiandienos aktualijomis.

Pokalbis su Europos Komisijos nariu V. Sinkevičiumi

Lietuva ir Europos Sąjunga: du dešimtmečiai, grįžus namo. Kitąmet sueis dvidešimt metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Tai – ne tik ir ne tiek formali narystė organizacijoje, kiek civilinis procesas, grįžimas į vakarietišką europinę erdvę, kuriai Lietuva visuomet save priskyrė. Kiek šioje erdvėje per šį laiką mes pažengėme – ne tik formaliai, bet ir viduje, iš tiesų grįždami namo? Kiek ir mums, ir kitoms mūsų regiono valstybėms pavyko perkopti tą neregimąją, tačiau realią Berlyno sieną, kuri visuomet dalijo ir, atrodo, vis dar dalija Europos Sąjungą? Kokie iššūkiai ir pokyčiai laukia visos sąjungos ateityje, Senąjį žemyną drebinant karui Ukrainoje, o visam pasauliui žengiant į naują globalinių konfliktų epochą? Koks Europos Sąjungos, kaip geopolitinio subjekto, vaidmuo šioje epochoje turėtų būti ir kaip prie to vaidmens kūrimo turėtų prisidėti Lietuva?

Ananasų odos rankinė, kelnės iš kanapių pluošto. Ar verslas ir vartotojai jau pasiruošę tvariai madai?

Visi sutinka, kad mados pramonė – viena taršiausių pasaulyje. Tačiau, nepaisant visų pastangų, vis dar perdirbama vos 1 proc. drabužių. Vienas svarbiausių tvarios mados principų – naudoti aplinkai draugiškas medžiagas. Kiek atsakomybės tvarios mados srityje tenka vartotojams, kurie Europoje drabužiams kasmet išleidžia vidutiniškai 490 Eur, ir greitajai madai, skatinančiai beatodairiškai sekti tendencijomis? O gal tvarumo proveržį sukels žiedinė ekonomika, skatinanti ne išmesti, o pakartotinai naudoti, perdirbti ir kitaip panaudoti drabužius?

Kaip masiniai renginiai Lietuvoje keičia turizmo veidą?

Pasaulinio lygio žvaigždžių koncertai, tarptautiniai sporto renginiai, kultūros ir meno festivaliai, konferencijos. Kaip masiniai renginiai Lietuvoje sąveikauja su turizmo sektoriumi – kiek ir kuo esame įdomūs užsienio turistams? Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ inicijuotos diskusijos metu kartu su ekspertais sieksime išsiaiškinti, kaip atrodome renginių ištroškusių užsieniečių akyse ir kur dar galėtume pasitempti.

Keliauju, vadinasi, teršiu? Tvaraus turizmo mitai ir realybė

Kelionės yra malonios ir laukiamos patirtys, kurios lemia mūsų emocinę būklę, silpnina nerimą ir gerina smegenų veiklą. Tačiau šiandieniniame kontekste, kai vis daugiau kalbama apie aplinkosaugos temas bei taršą lemiančius faktorius, egzistuoja ir „keliautojo kaltės“ jausmas. Ar „skrydžio gėda“ privers mus nebekeliauti? Ar patys galime „išpirkti“ kaltę ir kaip? Kokie pokyčiai neišvengiamai laukia turizmo, aviacijos ir kas reikšmingo vyksta šiuo metu? Kas turi žengti pirmąjį žingsnį – kelionių organizatorius ar keliautojas?

Smurtas ir priekabiavimas darbe: ar tapome pernelyg jautrūs?

Įstatymai įpareigojo darbdavius imtis smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos. To reikėjo, nes vieši įvykiai rodo, kad darbuotojų teisės ne visada buvo užtikrinamos ir jie dažnai jautėsi bejėgiai. Šių reikalavimų nesilaikymas gali neigiamai paveikti visą kolektyvą bei sukelti neigiamas teisines pasekmes darbdaviui. Visgi, praktikoje pasitaiko atvejų, kai netinkamas kolegos žvilgsnis, komplimentas ar neigiamas grįžtamasis ryšys apie darbo rezultatus tampa kaltinimu darbdaviui dėl smurto ar priekabiavimo. Aptarsime, kur yra riba tarp pagalbos darbuotojui ir šantažo prieš darbdavį.

Kaip aukosime 2035-aisiais?

Kaip keičiasi aukojimo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tampame išrankesniais aukotojais, o gal ieškome lengvesnių kelių? Ar Lietuvos verslas linkęs prisidėti prie gerų darbų? Kokių paramos formų ir idėjų remti ieško šiuolaikiniai verslininkai? Kokie nauji iššūkiai dėl to kyla nevyriausybiniam sektoriui bei ieškantiems paramos? Kur yra kelio vidurys, kuriame ateityje susitiksime darydami gerus darbus?

Ar Lietuvos „minkštoji galia“ turi galios?

„Minkštoji galia“ laikoma veiksminga tik tada, kai valstybė savąsias idėjas, kultūrą ir įpročius artina prie tų, kurie vyrauja globalioje kultūros sistemoje. Tad kodėl savo „minkštąją galią“ labiau naudojame istorijos nei šiuolaikybės kontekste? Kiek, kalbėdami apie Lietuvos kultūrą, esame drąsūs ir žvelgiantys į priekį? Ar tarptautiniame diskurse galime būti aktualūs ne tik dėl karo metu ypač svarbios okupacinės praeities ar geopolitinės padėties? O galbūt tiesiog nesugebame paveldėti savo paveldo ir interpretuoti jo pagal laikmečio poreikius?

(Ne)ringe: Paul de Miko ir Nerijus Mačiulis prieš klaviatūros riterius

„BAIK MELUOT, EKONOMISTE“. Šimtai komentarų po jo straipsniais žiniasklaidoje, tinklaraščio ar „Facebook“ įrašais jau tapo „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio kasdienybe. O rimti, juokingi ar įžūlūs žmonių komentarai neturi likti nepastebėti. Iš tūkstančių komentarų išrinkome tuos, kurie privers ne tik pakelti antakį, nusišypsoti, bet ir ironiškai sureaguoti. Šįkart N. Mačiulis išeina iš socialinių tinklų ribų ir į sceną žengia tam, kad atsakytų į juokingiausius komentarus apie save ir finansų sektorių. Kaip jam seksis žodžių kovoje su klaviatūros riteriais?