ĮKVĖPK
NAUJŲ IDĖJŲ!

Menas – prekė ar prasmė?

Meno kūrėjai ir juos atstovaujančios organizacijos politiniame lygmenyje ir visuomenėje dažnai laikomi tik paramos prašytojais ar gavėjais. Siekdami pakeisti šį stereotipą aptarsime, kaip visuomenė bei sprendimų priėmėjai vertina menininkų kuriamą pridėtinę vertę bei jos įtaką visuomenės raidai. Kiek menininkai ir menas yra visuomenės inovacijų ir transformacijų variklis, kuriantis mūsų kasdienę ir sociokultūrinę aplinką? Diskutuosime, kiek meno ir menininkų sukuriama vertė visuomenei ir valstybei koreliuoja su visuotine ekonominės vertės paieška bei apskaičiavimu. Kodėl meno vertės matuojamos tik industriniais, kiekybiniais rodikliais? Gal atėjo laikas į jas atrasti vertybinį ir brandžios saviraiškos visuomenės požiūrį?

Tokie patys, bet skirtingi: ar vis dar egzistuoja (ne)moteriškas darbas?

151 metai – tiek laiko prireiks, kad visame pasaulyje būtų išspręsta ekonominė lyčių nelygybė ir moterys galėtų pasigirti vienodu atlygiu už tokį pat darbą, vis dažniau įsidarbintų neretai „vyriškais“ vadinamuose sektoriuose.

Ir nors Lietuva, kaip ir lyderiaujančios Šiaurės Europos šalys, yra kur kas arčiau šio tikslo, pokyčius stabdančių barjerų ar stereotipų netrūksta. Mergaitės ypač retai renkasi STEM srities mokslus, o energetikos, technologijų įmonėse dirbančių moterų vis dar yra labai mažai. Tad ar išties problema gimsta dar mokyklos suole, kur mergaitės atbaidomos nuo perspektyvių specialybių?

Investavimas pandemijos, karo ir rekordinės infliacijos kontekste

Po ilgus metus trukusio augimo 2022-aisiais finansų rinkose vyksta didžiausia per keliolika metų korekcija. Karas, infliacija, pandemija, kylančios palūkanų normos bei nežinomybė dėl pasaulio ekonomikos – tai tik kelios priežastys, kodėl madingiausia spalva finansų rinkose šiemet yra raudona. Kaip paprastiems investuotojams išlaikyti ramų protą neramiais laikais? Ar išvis verta prognozuoti, kada rinkos vėl sužaliuos, o gal tiesiog reikėtų ramiai ir reguliariai investuoti? Kaip nepatyrusiems investuotojams atsispirti pagundoms investuoti į rizikingas priemones arba pradėti aktyvią prekybą (day trading)? 

Paskendę atliekose: ar dabartiniu tempu sugebėsime atsikratyti sąvartynų?

Visoje Lietuvoje šiandien veikia 10 regioninių sąvartynų. Tuo tarpu daugiau nei prieš dešimtmetį vien Vilniaus apskrityje buvo skaičiuojami 126 sąvartynai ir šiukšlynai. 

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pagaliau išmokome gyventi ir tvarkytis atsakingiau, skaičiai rodo priešingai. Vienas lietuvis kasmet išmeta beveik 500 kg komunalinių atliekų ir šis kiekis pastaraisiais metais tik didėjo. Kodėl, nepaisant gerėjančių rūšiavimo įgūdžių, tobulėjančių perdirbimo sistemų ir atliekų naudojimo energijai gaminti, toliau auginame šiukšlių kalnus? Ar dabartiniu tempu ir su turimais įgūdžiais sugebėsime atsikratyti sąvartynų? Ar tinkamais įrankiais sprendžiame problemą?

Ar naujoji Lietuvos aviacijos strategija pritrauks daugiau turistų šalies kurortams?

Tarptautinių aviacijos organizacijų vertinimu, vidutiniškai viena darbo vieta aviacijos sektoriuje generuoja apie 100 tūkst. eurų BVP. Milijonas oro uostuose aptarnautų keleivių sukuria apie 1000 tiesioginių darbo vietų, o kiekviena jų aviacijos ar turizmo sektoriuje palaiko dar beveik 5000 darbo vietų kituose sektoriuose. Be to, 1 euras investicijų į aviacijos sektorių duoda 3 eurų grąžą valstybei. Pirmą kartą po 16 metų Lietuva turi naują Aviacijos strategiją. Ar mums pavyks pasiekti minėtų ekonominių rodiklių? Ar pavyks pritraukti daugiau turistų į Lietuvos kurortus? Ar pavyks sukurti daugiau darbo vietų turizmo sektoriuje? Ko reikia, kad ambicingi Aviacijos strategijos tikslai virstų realybe? 

(Ar) klimato krizė kalta dėl jūsų nemigos?

Psichologinis nerimas, kurį sukelia vis gilėjanti klimato krizė nėra naujas reiškinys. Jau 2017 metais Amerikos psichiatrų asociacija įvedė oficialų eko-nerimo apibrėžimą, o 2018 metais atliktoje nacionalinėje apklausoje net 7 iš 10 dalyvavusių JAV gyventojų pasakė, kad jaudinasi dėl klimato kaitos, o dar daugiau nei pusė jaučiasi bejėgiai. Kaip į į klimato krizę reaguojame Lietuvoje, kai nebe pirmą vasarą kaimynystėje siaučia milžiniški gaisrai ir kitos stichijos? Galbūt laikas pasikalbėti apie eko-nerimą ir mums?
Diskusijos metu kalbinsime tvarumo, aplinkosaugos ir psichologijos ekspertus ieškodami atsakymų kaip atpažinti psichologinė nerimą, kas jį sukelia ir kaip su juo susidoroti.

Ekonominis atsijungimas nuo priešiškų valstybių: misija įmanoma?

Lietuvos Respublikos Seimui svarstant iniciatyvą įstatymiškai drausti verslo ryšius su teroristine valstybe pripažinta Rusija Lietuvos verslo konfederacija kviečia diskutuoti, kaip keisis mūsų valstybės, visuomenės, verslo santykiai su Lietuvai priešiškomis valstybėmis bei kokiomis priemonėmis tikslinga (jei tikslinga) siekti visiško ekonominių ryšių nutraukimo.

Tarp eilučių: socialiniai tinklai – jaunimo kelrodis ar klystkelis?

Tyrimai rodo, kad Lietuvos jaunimas naujienas labiau seka socialiniuose tinkluose, o ne tradicinėje žiniasklaidoje. Taip pat pagal kritišką informacijos viešojoje erdvėje vertinimą esame ES autsaideriai. Ar tai precedento neturintis istorinis visuomenės poslinkis? O gal vis tik nereikia bijoti dėl visuomenės ateities? Šioje diskusijoje aptarsime ką rodo naujausi sunerimti verčiantys tyrimų duomenys? Ar tai gali vesti link visuomenės radikalėjimo ir kelti pavojų demokratijai? Kokios yra naujausios socialinių tinklų tendencijos ir jų keliamos problemos? Kaip prie situacijos prisideda karas Ukrainoje? Vis pasikartojančias „cancel“ kultūros apraiškas ir kt.

Tvarumo algoritmai NT sektoriuje: kiek pasiryžę esame mokėti?

Kiek mokėsime už tvarų būstą? Nepaisant balansavo ant klimato kaitos bedugnės vis dar klausiame, ar esame pasiryžę mokėti už tvarius sprendimus? Šio jautraus klausimo akivaizdoje turime suvokti, kad tvarumas šiandien jau nėra „nice to have“ – jis virsta į „must to have“. Kaip šio būtino virsmo kontekste atrodo galimybė įpirkti tvariu namus? Ar žmonės nori gyventi aplinkai draugiškame būste? Kaip plėtotojai priima žaliojo kurso iššūkius? Koks yra miestų lankstumas ir pasirengimas įgyvendinat tvaraus gyvenimo principus? Ar miestai ieško dialogo su miestų kūrėjais žaliųjų sprendimų kontekste? Kokia yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė ir investicija kuriant aplinkai draugišką gyvenimo būdą?

Kiek kainuoja kūrybinė laisvė?

Diskusijoje kalbėsime apie pasirinkimą būti laisvai samdomu dizaineriu ar dirbti pagal darbo sutartį įmonėje (Freelancer VS In-house designer). Ar darbas įmonėje su darbo sutartimi suteikia daugiau galimybių ar varžo kūrybinę laisvę? Kaip rasti balansą tarp kūrybos laisvės ir užtikrinto pragyvenimo? Kokį kelią mieliau renkasi dizaineriai? Kodėl vienos įmonės samdo „freelancer‘ius“, o kitos renkasi „in-house“ dizainerius? Kas lemia šį pasirinkimą? Ar daug reikia paaukoti dizaineriui už savo kūrybinę laisvę? Diskutuos patirtį tiek dirbant įmonėje, tiek dirbant laisvai samdomą darbą turintys dizaino profesionalai. Klausime ir įmonių atstovų, kada ir kokiose situacijose jos mato skirtumus ir renkasi laisvai samdomus dizainerius.

Lobizmas korupcijos rizika ar įrankis geresnei teisėkūrai?

Tarptautinių žodžių žodyne lobizmas apibrėžiamas kaip interesų grupių teisėta veikla, kuria siekiama, kad būtų priimti, pakeisti ar panaikinti joms svarbūs įstatymai, kiti teisės aktai ar politiniai sprendimai. Galimybė skirtingoms interesų grupėms įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus yra vienas esminių veikiančios demokratijos principų. Visuomenėje veikia įvairios interesų grupės – nuo jaunų šeimų, profsajungų, nevyriausybinių organizacijų iki verslo asociacijų ar pavienių įmonių, kurios siekia ne tik kuo geriau atliepti savo bendruomenių poreikius, bet ir formuoti valstybės gyvenimą. Visgi Lietuvos viešojoje erdvėje šie demokratiniai ir Vakarų demokratijose įprasti procesai bei interesų grupių veiksmai ne retai demonizuojami pabrėžiant korupcijos riziką, nors turėtų būti sveikintini ir skatinami. Diskusijos metu bus siekiama atrasti atsakymus į klausimą, ar lobizmas reiškia padidintą korupcijos riziką ar tai vis dar neišnaudota galimybė užtikrinti kokybišką ir Lietuvos gyventojų interesams atliepiančią teisėkūrą.

Keturi Lietuvos 2050 scenarijai: ar ir kaip galime numatyti ateitį?

Kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių? Kaip priimti sprendimus siekiant paveikti ateitį, kuri dar neegzistuoja? Viena iš galimybių – ateities įžvalgų (angl. foresight) metodas, kuris naudojamas ir šiuo metu rengiamoje Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“. Įvairių sričių ekspertai įvardijo ir sutarė dėl keturių galimų Lietuvos ateities scenarijų, kurie bus toliau gilinami, o surinkta informacija panaudota kuriant bendrą Lietuvos viziją artimiausiems keliams dešimtmečiams ir rengiant „Lietuva 2050“ strateginį dokumentą. 

Kokios valstybės norime 2050-aisiais?

Dabartinis pasaulis yra dinamiškas, sudėtingas ir neapibrėžtas. Prie naujų iššūkių lengviau prisitaiko valstybės, kurios ne tik įvertina praeitį, bet ir skiria dėmesio ateities perspektyvai. Galvoti apie Lietuvos ateitį skatina ne tik skirtingi globalūs pokyčių veiksniai, tokie kaip skaitmenizacija, klimato kaita, bioįvairovės nykimas, geopolitinės įtampos, demografinis disbalansas, naujos valdysenos formos, bet ir lokalūs iššūkiai, tokie kaip švietimo sistema, socialinė aplinka, vertybių kaita visuomenėje, ryšiai su diaspora ir kt. Ar pribrendome ne tik spręsti kasdienes problemas šiandien, bet ir galvoti apie valstybės ateitį? Kokie turėtų būti valstybės prioritetai? Ar šiandien klausiame savęs, kokioje valstybės norėtume gyventi 2050-aisiais?

„Naujos kartos Lietuva“ plano pirmi žingsniai: ar jaunoji karta ‘like‘ina?

Finansų ministerija inicijuoja diskusiją apie „Naujos karto Lietuva“ planą, kuris remiasi realių pokyčių įgyvendinimu. 
Šiuo planu inicijuojami ilgalaikiai ir globalūs bei tektoniniai pokyčiai. Įgyvendinamos kompleksinės reformos, sprendžiamos Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusios problemos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse bei šalies proveržį ir konkurencingumą užtikrinantys iššūkiai, susiję su žaliąja pertvarka bei skaitmenine transformacija. Numatytos reformos ir investicijos sukurs ilgalaikį pozityvų ekonominį efektą, didins potencialų ūkio augimą bei stiprins šalies atsparumą ateities iššūkiams. 
Pokyčiai būsimi ir reikalingi, nes Lietuva įžengia į dar vieną valstybės raidos etapą.
Šis plane užfiksuotas procesas natūralus ir kasdienis naujajai Lietuvos kartai, bet keliantis daug susirūpinimo ankstesnėms kartoms. Diskusijoje sieksime parodyti, kad ir naujoji karta, ir „Naujos kartos Lietuva“ planas yra pasiruošę įgyvendinimui, pokyčiams, naujam Lietuvos kaip valstybės kokybinio augimo etapui.

„Nevalgyk po šešių“ ir kiti mitai, gaubiantys sveiką gyvenseną

Jei pasižadėjote nuo rugsėjo sveikai maitintis ir sportuoti turbūt jau ieškote informacijos, nuo ko pradėti? Medžiagos daug, o kaip atskirti grūdus nuo pelų? Kartu su specialistais diskusijoje bandysime paneigti mitus, gaubiančius sveiką mitybą, judėjimą ir vaikų fizinį aktyvumą bei atsakyti, ar nevalgydami po šeštos valandos vakaro ir atsisakydami angliavandenių tikrai padarysime paslaugą organizmui? Ar tikrai geriausia sportuoti ryte, o treniruotis reikia kasdien? Ar vaikui svarbu kuo anksčiau pasirinkti vieną sporto šaką ir kaip ugdyti fiziškai raštingą asmenybę?

Sidabrinės kulkos paieškos siekiant klimato neutralumo

2021 m. pasaulyje iškastinio kuro CO2 emisijos viršijo 36 Gt. Panašus rodiklis laikosi ne vienerius metus. Europos Sąjunga (ES) siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, o iki 2030 m. ES lygiu sumažinti emisijas daugiau nei perpus (lyginant su 1990 m). Akivaizdu, kad tiek žmonės, tiek įmonės turi keistis ieškant sprendimų kovoje su klimato kaita. Elektrifikuotis? Pereiti prie kitų energijos rūšių? Bet kaip tai padaryti? Kas padėtų pasiekti nulinių emisijų tikslus? Kokių sprendimų reikia verslui, o ypač pramonei, kad jų žalioji transformacija jau artimiausią dešimtmetį būtų įmanoma? Galiausiai, ko galėtume pasimokyti iš Bilo Geitso, Elono Musko ir pažangiausių startuolių eksperimentinių inovacijų?

Protmūšis „Septyniolika tvarumo žingsnių“

„Swedbank“ erdvėje „Ateities Lietuva“ – protmūšis „Septyniolika tvarumo žingsnių“ su Pauliumi Ambrazevičiumi. Protmūšio metu galėsite pasitikrinti savo žinias apie klimato kaitą, CO2 pėdsaką, tvarų judėjimą, atsakingą vartojimą ir kitus tvaresnės ateities aspektus. Registruokite savo komandą (max. iki 6 asmenų) bet kuriuo festivalio metu „Swedbank“ erdvėje ir laimėkite šaunių prizų.

Socialiniai burbulai – juos pasirenkame patys ar esame pasirinkti?

Žmogus natūraliai kreipia dėmesį į informaciją, kuri palaiko jo paties nuomonę, o socialinių tinklų algoritmai prie to prisideda atrinkdami turinį, kuris atitinka jo interesus, draugus ir įsitikinimų sistemas. Skirtingose socialiniuose burbuluose atsidūrusiems asmenims sudaromas įspūdis, kad visi galvoja taip, kaip jie patys. Ar toks reiškinys gali būti spartesnio visuomenės poliarizavimosi priežastis? Kiek tai yra pavojinga bei ar galime išsivaduoti iš skirtingų realybių, kurias mums pateikia algoritmai?

Karas ar taika? Priešiškos valstybės kultūros klasika, ką drausti ir ką palikti mūsų kultūros ir švietimo lauke.

Prasidėjus karui Ukrainoje netyla diskusijos, kaip vertinti priešiškos valstybės menininkų kūrybą. Žinomo ukrainiečių rašytojo Jurijaus Andruchovyčiaus teigimu, „Buča ir yra tikroji Rusijos kultūra ir visi, kurie kalba apie Bulgakovą, stoja į žudikų pusę“. Tačiau ar tikrai galime lyginti režimo rėmėjų, tokių kaip Filipas Kirkorovas, kūrybą ir klasikinių kūrėjų – antiimperialistų (L. Tolstojaus) kūrybą? Koks turėtų būti demokratinės valstybės santykis su priešiškos šalies kultūros klasika, ypač jei ji buvo sukurta režimo oponentų? O gal viskam, kas sukurta priešiškoje valstybėje, taikytina „atšaukimo kultūra“ (cancel culture)?

Ar propaganda – tik vienos pusės įrankis? O gal jie – apie mus, mes – apie juos?

Demokratinės valstybės viešojoje erdvėje nuolat veikia analitikai, nuomonių formuotojai, valstybės institucijų atstovai ir komentatoriai. Siekiama ne tik pristatyti pozicijas, tačiau taip pat savo skleidžiamomis idėjomis paveikti visuomenės nuomones, pasirinkimus, aktualizuoti problemas ir jų sprendimus. Karo regione metu nuomonių įvairovė įgauna kitokią reikšmę, o valstybėje skleidžiamos idėjos vertinamos atsižvelgiant į augančią įtampą. Kyla klausimas, kaip nuomonių įvairovė priimama karo kontekste bei kokia yra valstybės tolerancija skirtingoms nuomonėms? Ar tendencingai pateikiama informacija gali būti demokratinės valstybės gynybos priemonė? Ar propaganda – tik diktatūrų praktika?

Ar vis dar auginame „tikrus vyrus“ ir „pavyzdingas mergaites“? Vaikų auginimas siekiant lyčių lygybės.

Auklėjant vaikus vis dar girdimi tokie pasakymai kaip „mergaitės netriukšmauja“ ar „berniukai neverkia“ bei vaikams dažniau vis dar siūlomos lyčių stereotipus atitinkančios veiklos. Ar mūsų pačių praktikos auginant vaikus neprisideda prie žemų ir nuo ES vidurkio atsiliekančių lyčių lygybės rodiklių Lietuvoje? Kas auklėjant vaikus galėtų padėti kuriant lygesnę visuomenę? Ar skirtumai formuojasi atitinkamai auklėjant berniukus ir mergaites? Ar vis dėlto jie yra nulemti genetikos? Ką apie lyčių lygybę sako neuromokslas?

Atvira Lietuva: misija (ne)įmanoma?

Kiek A – atvirumas, dera su B – Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir jo taikymu Lietuvoje. Ką ir nuo ko saugo duomenų apsauga? Kur riba tarp duomenų apsaugos ir (savi)cenzūros, privatumo bei viešojo intereso? Kokia informacija apie asmenį turėtų būti laikoma privačia, o kada visuomenės teisė žinoti ir viešasis interesas yra svarbiau? Kodėl ginčai dėl duomenų apsaugos vis dažniau nagrinėjami teismuose? Kas turėtų užtikrinti, jog viešojo sektoriaus institucijos laikosi įstatymų ir taiko teismų sprendimus savo veikloje, kurie yra susiję su viešajam interesui svarbių duomenų viešinimu?

DIGIRES – kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą?

Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES kviečia dalyvauti diskusijoje visuomenės skaitmeninio atsparumo didinimo tema.

Pasikalbėkime drauge, kas atsakingas už mūsų skaitmeninį atsparumą. Politikai, priimantys sprendimus? Mokytojai, mokantys medijų raštingumo mokyklose? Žiniasklaidos darbuotojai, tikrinantys ir paneigiantys neteisingos informacijos sklaidą? O gal mes patys, kiekvienas asmeniškai?
Ką reikia išmokti ir ką suprasti, kad taptume atsparesni, diskusijoje kalbės VDU mokslininkai, žiniasklaidos ir medijų raštingumo ekspertai, žurnalistai.

Emocinė sveikata darbe – kas atsakingas?

Emocinė sveikata darbe – tai daug daugiau nei ligos nebuvimas.Tai bendra gerovė, už kurią atsakingi tiek darbuotojai, tiek organizacijos. Kodėl emocinė sveikata darbovietėje tapo svarbi? Kokie būdai jai palaikyti yra priimtini bei kas daroma jau dabar, o kas turėtų būti daroma?

Pramonė 4.0, 5.0 ir 6.0: ar Lietuvos verslas pasiruošęs laimėti visas revoliucijas?

Lietuvos gamybos, kaip ir viso pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia kelios milžiniškų transformacijų bangos – technologijų pritaikymo šuoliai, iš esmės pakeisiantys šimtmečiais susiklosčiusius pramonės santykius. 

Šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija (Pramonė 4.0), susijusi su gamybai pasitelkiamu dirbtiniu intelektu, robotizavimu. Tačiau kai kurios valstybės Europoje jau dabar aktyviai veikia skatindamos penktąją pramonės revoliuciją (Pramonė 5.0), susijusią su žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, aplinkai draugiškos plėtros įgyvendinimu. O tada ateis laikas ir Pramonei 6.0. Ji, manoma, pakeis nusistovėjusius santykius nuo gamybos iki galutinio vartotojo. 

Kaip šias revoliucijas pasitiks verslai, o kaip jas išgyvens visuomenė? Kaip su tuo dorosis atskiri miestai ir valstybės? Apie tai kalbėsime Lietuvos inovacijų centro inicijuojamoje diskusijoje.

Kodėl „visos kiaulės pakastos“ ne įstatymuose, o kultūroje? Unifikuotas visų mūsų bėdų aiškinimas

Seimo kanceliarijos inicijuojamoje diskusijoje politikai, visuomenės veikėjai bei politologai ieškos atsakymų, kodėl dėl visko, kas bloga, visuomenė kaltina įstatymus ir teisinio reguliavimo netobulumą. Diskusijoje bus keliamas klausimas, ar tikrai kaltas teisinis reguliavimas, ar vis dėlto mūsuose tarpstanti kultūra – susiformavusi politinė tradicija, kultūriniai standartai, elgesio klišės, kasdieninio gyvenimo papročiai ir įpročiai. O gal tiesiog nesivarginame į daugybę problemų pažvelgti atidžiau ir einame lengviausiu keliu?

Kokias tėvų klaidas turi taisyti pirmasis darbdavys?

Kas atsakingas už jaunimo paruošimą darbo rinkai? Tėvai? Visuomenė? Švietimo sistema? O gal pirmasis DARBDAVYS? Pirmasis darbas yra unikali ir itin svarbi patirtis jaunimui ne vien profesine, bet ir asmenybės augimo bei atsakomybės ugdymo prasme. Visgi kodėl darbdaviai sutinka profesinių žinių prikimštą, tačiau savo teisių ar pareigų, atlygio sistemų, disciplinų, elgsenos darbe ar net atsakomybės už save stokojantį jaunimą? Tema opi darbdaviams ir plačiajai visuomenei. Diskutuosime su jaunimo, tėvų bei švietimo sistemos atstovais.

Ar prasidėjo universitetų saulėlydis?

Diskusija apie universiteto, aukštojo mokslo, studijų prasmę šiuolaikybėje. Kodėl universiteto tradicija ir jo forma svarbi ir kokios jų galimybės išlikti kintančiame pasaulyje? Ar virtualus mokymas gali išstumti tiesioginį dėstytojo ir studento/mokytojo ir mokinio santykį? Ar virtualus švietimas papildo ar pakeičia tradicines švietimo formas? Ko reikės karjeros sėkmei dešimtmečių eigoje?

Tėvynei ir tiesai: Lietuvos žvalgyba apie atsaką tradicinėms grėsmėms ir naujiems iššūkiams

Nusikalstamas Rusijos karas prieš demokratinių šalių bendruomenės remiamą Ukrainą patvirtina: grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui nemažėja, o tradicines grėsmes papildo naujos ir technologiškai sudėtingesnės bei sunkiau atpažįstamos. Lietuvos žvalgyba ir ekspertai diskusijoje kalbės apie atsparumą autoritarinių valstybių spaudimui ir artimiausios perspektyvos iššūkius, priešiškų valstybių veikimą ir mėginimus vidines įtampas panaudoti prieš Lietuvą.

Mažmeninės investavimo kultūros vystymasis Lietuvoje: pagrindiniai pokyčiai bei galimybės investuoti plačiai visuomenei

Baltijos vertybinių popierių rinkoje per pastaruosius kelerius metus pastebimai plečiasi mažmeninių investuotojų gretos. Kaip rodo „Nasdaq Baltijos 2022“ liepos mėnesio rinkos duomenys, 2/3 investuotojų buvo privatūs asmenys, kurie sugeneravo 57 proc. visos apyvartos. Festivalio „Būtent“ diskusijoje drauge su kapitalo rinkos dalyviais diskutuosime, kodėl Lietuvai svarbu vystyti mažmeninę investavimo kultūrą, kokie pagrindiniai veiksniai lemia pastaraisiais metais vis aktyvesnį visuomenės investavimą į vertybinius popierius, dalinsimės įžvalgomis, kokiais veiksmais ateityje stiprinsime investavimo kultūrą Lietuvoje bei pristatysime galimybes, kaip pradėti investuoti Baltijos rinkoje.

Lietuvos gatvių ateitis – Amsterdamas ar Los Andželas?

Kaip lietuviai keliaus ateityje – dviračių takais ar penkių juostų greitkeliais? Ar įgyvendinsime automobilių taršos mokestį ir uždrausime automobilius miestų centruose? Jei tvarus transportas naudingas visiems, kodėl tuomet jam taip priešinasi gyventojai? 

Ar Lietuvos ateities mieste bus kamščių?

Technologinė pažanga pastarąjį šimtmetį kardinaliai pakeitė miestų raidą pasaulyje. Dabar vis dažniau miestų pažangai naudojami daiktų interneto, debesijos ar dirbtinio intelekto proveržiai taip pat neatpažįstamai pakeis ir Lietuvos miestus. Kaip keisis mūsų įpročiai? Kaip atrodys Lietuvos miestai po 50 metų? Ar Vilniuje vis dar bus automobilių kamščiai?

Visi norime būti vadovais, bet ar tikrai žinome to kainą?

Turbūt nepameluosime sakydami, jog 8 iš 10 darbuotojų siekia arba norėtų būti vadovais, mato save vadovais arba mano tokie esantys. Tačiau dažno įsivaizdavimas, supratimas ir suvokimas, kas yra tas vadovas, koks jis turėtų būti ar ką veikią prasilenkia su realybe. 
Taigi, kas yra tas „vadovas“? Ar tikrai kiekvienas mūsų galime juo tapti? Ar tikrai suprantame, ką reiškia būti vadovu? Su kokiais iššūkiais jis susiduria? Kokia atsakomybės našta tenka ir ar visi esame pasiryžę, norime ir galime ją prisiimti?

Menas ir lyčių lygybė – atrodo ar yra?

Diskusija „Menas ir lyčių lygybė – atrodo ar yra?“ kviečia kalbėtis apie lyčių lygybę menų lauke. Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva atliktas lyčių lygybės tyrimas (autorės Kamilė Čelutkaitė ir Kristina Mažeikaitė) atskleidė, kad aukštesnėje pajamų iš kūrybos kategorijoje vyrų dalis yra du kartus didesnė nei moterų. Sudėtingesnę moterų situaciją išryškino ir kiti tyrimo pjūviai: diskriminaciją ir patyčias darbinėje aplinkoje moterys patiria dvigubai dažniau. Visuotinio pripažinimo ir nacionalinio įvertinimo jos sulaukia 3,5 karto rečiau, o seksualinį priekabiavimą patiria net 6 kartus dažniau nei vyrai. Tyrime dalyvavusios moterų ir vyrų „focus“ grupės pripažino įsitvirtinusį stereotipą, kad moterys reiškiasi kaip puikios vadovės, vadybininkės ar kritikės, tačiau kūrybos praktikoje ryškiausi pasiekimai priklauso vyrams. Kviečiame ateiti ir išgirsti, ar dar toli iki lyčių lygybės kultūros srityje, o gal jau galime nusiraminti? Ar moterims – saviraiška, vyrams – pripažinimas? Ir apskritai, ar reikia keisti lyčių stereotipus menų srityje? 

Kaip paaiškinti internetą tėvams?

Natūralu, kad besikeičiant kartoms suprasti jaunosios kartos įpročius, pomėgius bei kalbą darosi vis sudėtingiau. Ką reikia žinoti apie Z kartos naujoves ir ateinančius pokyčius, kurių vyresnieji jau nebesupranta, papasakos pati Z karta.

Nuo diskusijos bare iki įstatymo: kaip būti išgirstam?

Pokalbiai apie mūsų valstybę ir politiką prasideda pačiuose buitiškiausiuose lygiuose – nuo kolegų pasisėdėjimų baruose ar draugų kompanijos susibūrimų. Vis tik išsakytos mintys, ką turi daryti valdžia arba kaip Lietuvai gyventi geriau, dažniausiai ir lieka tik nuomone. „Kiekvieno piliečio balsas turi būti girdimas”, “Nei vienas pilietis negali būti paliktas nuošalyje”, – dažnai kartoja tiek politikai, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Bet ką tai reiškia praktiškai? Ar tikrai turime pakankamai įtakos valdžios sprendimams? Jei neturime, ką tuomet reikėtų keisti? Demokratiški politiniai sprendimai yra grįsti masių diktatūra ar visų visuomenės grupių įtraukimu? Ką gali pilietinė visuomenė karų ir krizių akivaizdoje?

Ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai?

Kol esame sveiki ir kupini gyvybės bei gyvenimo džiaugsmo retai susimąstome, kokia reikšminga yra sanatorinė reabilitacija. Ją įvertiname tik patyrę sunkias ligas ar traumas. Lietuvos kurortai per daugelį veiklos metų yra sukaupę materialiąją sanatorinės reabilitacijos paslaugų teikimo bazę, specialią infrastruktūrą ir neįkainojamą patirtį, užtikrinančią kryptingą sveikatinimo bei sveikatingumo sričių veiklą. 
Deja, 2022 m. pradžioje LR sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota sveikatos priežiūros įstaigų reforma sukėlė realią grėsmę tolesniam kurortų vystymuisi bei jų infrastruktūros plėtojimui. Šioje diskusijoje pasistengsime atsakyti į klausimą, ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai ir kokia ateitis laukia šių išskirtinių vietų.

Lietuva ir tarptautiškumas: neišnaudotas potencialas

Diasporos profesionalų tinklas Global Lithuanian Leaders jungia tūkstančius skirtingų sričių ekspertų lietuvių visame pasaulyje. Siekiant valstybės progreso, tarptautinio pripažinimo ir pasiekimų, aukšto lygio diasporos profesionalai vis dar yra neišnaudotas Lietuvos potencialas. Diskusijoje kalbėsime apie:
– sėkmės ir nesėkmės istorijas, kaip globalūs profesionalai siekia palaikymo kandidatuojant į garbingas tarptautines pozicijas;
– talentų pritraukimo priemones Lietuvoje, jų efektyvumą ar klaidas;
– pasiūlymus, ko reikia, kad daugiau diasporos profesionalų aktyviau prisidėtų prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo.

Mes finansiniai raščiai ar beraščiai?

Skaičiuoti pinigus, atrodo, kiekvienas mokame, bet ar tikrai? Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio, o kas trejus metus atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) ir kitos apklausos rodo, kad šalies jaunuolių finansinis raštingumas dar per lėtai gerėja.
Diskusijoje kelsime klausimus: su kokiais iššūkiais Lietuvoje susiduria mokytojai, moksleiviai ir tėvai, o kodėl, pavyzdžiui, estai vėl pirmauja šiuo klausimu. Galbūt finansinio raštingumo terminas paseno ir per siauras šiandienos pasaulio kontekste? Kokių sprendimų galime imtis dabar ir kas padės ugdyti finansiškai saugesnę kartą?

Metavisatos: kiek mygtukų paspaudimų liko iki gyvenimo kitose realybėse?

1985 m. internetas atrodė nerealus dalykas, tačiau šiandien jis jau valdo mūsų gyvenimus. 2009 m. sukurtas filmas „Avatar” atrodė tarsi visiška fantastika, o šiandien technologijų ir kvantinės kompiuterijos ekspertai teigia, kad tai – netolima ateitis, kuri palies ne tik verslus, bet ir kiekvieną mūsų.
Jau dabar turime įsisąmoninti, kad virtuali realybė ir dirbtinis intelektas taps didele mūsų gyvenimo dalimi, suteiksiančia mums daugiau galimybių. ROCKIT kartu su kitais ekspertais diskusijoje kels klausimus apie iššūkius, technologines galimybes, blokų grandinių vaidmenį ir gyvenimą metavisatose. Kalbėsime ir apie pavojus, nes dar daugiau mūsų asmeninių duomenų bus patalpinta atvirose skaitmeninėse erdvėse.

Ar gali emocijos, mintys ir sveikata atsispindėti mūsų odoje?

Apie odą susimąstai, kai ji suserga, pradeda berti, niežėti arba pastebi senėjimo požymius. Oda pirmiausiai signalizuoja apie organizmo sveikatos būklę, gyvenimo būdą, vyraujančias emocijas,
žalingus įpročius bei elgseną. Oda labiausiai matomas ir didžiausias organas, atliekantis daugybę sudėtingų apsauginių funkcijų bei neatsiejama mūsų išvaizdos dalis. Tačiau ar tai aktualu tik moterims? Kodėl atsiranda odos ligos? Ar galima išvengti lėtinių ir varginančių odos ligų
(žvynelinės, aknės, atopinio dermatito)? Kodėl susergame odos vėžiu ir melanoma? Ar venerinės ligos jau praeitis? Gal jau išrastas amžinos jaunystės eliksyras?

Saugi e. visuomenė: kur veda kibernetinio saugumo tendencijos?

Pandemijos metu skaitmeninė erdvė tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo ir bendravimo dalimi. Eksponentiškai didėjant daiktų interneto, debesijos, didžiųjų duomenų ir pramonės skaitmeninimo sektoriams, kartu didėja ir pažeidžiamumas, todėl būtina ypatingą dėmesį skirti kibernetiniam saugumui, užtikrinti ir nepalikti spragų atakai. Net 85 proc. incidentų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos: nuo užkrėstų nuorodų paspaudimo iki slaptažodžių atskleidimo ar netyčia ištrintų duomenų.

Full digital Jacket. Civil society fight against the digital regimes (ENG)

Siekdami sukurti sekimo valstybę ir nuslopinti pilietines visuomenes bei opoziciją tiek savo šalyse, tiek užsienyje autoritariniai režimai ir jų verslo partneriai plačiai naudoja technologijas. Po 2020 m. suklastotų rinkimų Baltarusijoje vis dar tęsiasi brutali represijų kampanija prieš žurnalistus, aktyvistus ir interneto vartotojus. Abi pusės naudojasi technologijomis skirtingais tikslais, vieni norėdami pokyčių, o kiti stengdamiesi tuos pokyčius užgniaužti. Pakalbėkime apie tai, kaip technologijos gali padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei ir kokios iniciatyvos yra kertinės norint pokyčių prieš gerai skaitmenine prasme įsitvirtinusį priešininką.

Kaip pagauti naują verslo bangą ramioje jūroje?

Naujų verslo įmonių apklausos rodo, kad kas antras žmogus verslą steigia norėdamas dirbti sau ir įgyvendinti seniai puoselėtą verslo idėją. Tik 16 proc. apklaustųjų tai daro matydami galimybes užimti laisvą verslo nišą, pasiūlant naują produktą ar paslaugą. Diskusijoje kalbėsime apie tai, kur ir kaip atrasti unikalias verslo idėjas bei kaip jas paverti neįtikėtinomis sėkmės istorijomis. 

Sunki priklausomybė: Kada Lietuva nušoks nuo naftos adatos?

Visi sutinkame, kad ateitis priklauso žaliajai energijai. Deja, bet Europa ir Lietuva vis dar yra pernelyg priklausomos nuo iškastinio kuro. Karas Ukrainoje parodė, kad nafta ir gamtinės dujos gali būti ne mažiau veiksmingas agresoriaus ginklas nei tankai ar raketos. Nors Europa pasiryžusi atsiriboti nuo rusiškų energijos išteklių, akivaizdu, kad šio žingsnio nepakanka: svarbu mažinti visuminį iškastinio kuro naudojimą, atsisakyti naftos ir dujų protegavimo bei įjungti aukščiausią žaliosios transformacijos pavarą.
Diskusijos dalyviai pasidalins savo įžvalgomis apie priemones mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinant energijos išteklių naudojimą. Ko reikia, kad drastiškai sumažintume, o gal net visiškai atsisakytume iškastinio kuro? Ar Lietuva gali tapti atsinaujinančių energijos išteklių lydere?

Žalioji energetika: ar esame pakankamai ambicingi?

Pasauliniai pavojaus signalai skamba vis garsiau ir stipriau, o kasdienė žmogaus veikla veda arčiau negrįžtamų klimato kaitos ir Žemės pokyčių. Įtampą vis labiau didina ir Rusijos karas prieš Ukrainą bei energetinis karas prieš visą Europą. Lenktynėse su laiku didėja poreikis ieškoti naujovių, kurios leistų siekti energetinės nepriklausomybės ir sumažintų žmonijos anglies pėdsaką, ypač – energetikos sektoriuje: didelę dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetantis sektorius rikiuojasi taršiausiųjų priekyje. Žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos keičia energetiką, tačiau ar pokyčiai vyksta pakankamu tempu? Ar esame ganėtinai ambicingi, kad įsileistumėme inovacijas ir didesniais žingsniais siektume transformacijos?

Sveikatos iššūkiai: ar juos gali įveikti inovacijos ir startuoliai?

Gyvybės mokslų sektoriuje pastebimi milžiniški technologinės pažangos pokyčiai. Ypač pažangiomis sveikatos technologijų kryptimis laikoma vienos ląstelės analizė, smegenų ląstelių ir neuronų tinklų tyrimai, pacientų stebėjimo nuotoliniu būdu sistemos, vėžio gydymas imunoterapija, naujų vakcinų išradimai, genų redagavimo technologija CRISPR genų mutacijoms koreguoti, individualizuotos technologijos ir kt. 
Keičiasi iki tol naudotas tradicinis gydymo ir priežiūros po gydymo ciklas. Per ateinančius 10 metų bus naudojami nanobotai, kurie galės taisyti pažeistus ar sergančius audinius molekuliniu lygmeniu, prisitvirtinti prie konkrečių ląstelių, pavyzdžiui, vėžinių, ir pranešti apie šių audinių padėtį bei struktūrą.

Kaip maža valstybė gali daryti įtaką regiono politikai?

Mažoms valstybėms labai svarbu išsaugoti pasaulio tvarką, kurioje nebūtinai tik didelis yra laikomas galingu ir teisiu. Nuo to tiesiogiai priklauso jų išgyvenimas ir galimybės veikti. 
Mažesnės demokratijos, tokios kaip Ukraina, Taivanas ar Lietuva nėra „atsarginės“. Tai rodo pavyzdžiai keičiant įprastus tarptautinius politinius ar ekonominius formatus bei kryptis. Tad kaip mažos valstybės gali kovoti dėl išlikimo?

Klimatui neutrali Lietuva: ar Baltijos jūra skalaus Gedimino kalną?

2020-ieji šalyje buvo šilčiausi per visą metereologijos istoriją. Vienas iš ryškiausių ženklų Lietuvoje, kad klimato kaita vyksta ir turės rimtų pasekmių – Baltijos jūros lygio kilimas (pastarąjį šimtmetį jūros lygis pakilo jau 20 cm). Klimato kaita yra tiesiogiai susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiu, kuris susidaro ekonominėse veiklose, o norint lėtinti ir stabdyti klimato kaitą turime keisti ekonominių veiklų principus ir metodus.
ES fondų programoje iškeltas tikslas iki 2030 m. į atmosferą išmetamas ŠESD sumažinti perpus, o iki 2050 m. užtikrintas poveikio klimatui neutralumas. 

Ar dirbtinis intelektas laikysis mūsų sukurtų taisyklių?

Kaip galima užtikrinti, kad dirbtinis intelektas išliktų paklusnus savo kūrėjui? Vystant technologijas tūkstančiai specialistų susiduria su įvairiausiais etiniais klausimais. Sunkiausia užduotis – numatyti iššūkius, galinčius iškilti net po dešimtmečio bei apibrėžti jų reguliavimą. Ar dirbtinį intelektą gali reguliuoti valstybė bei kas bus atsakingas už jų klaidas?

Ką reiškia suvaldyti šimtamilijoninės vertės projektą?

Kiek iš tiesų esame pasiruošę sumokėti už valstybinius interesus? Ar strateginių projektų dėka įgyvendinti interesai svarbiau nei šimtamilijoninė, o kartais ir milijardinė jų kaina? Projekto „Independence“ pavyzdys parodė, kad vystant šį projektą buvo galima išgirsti nuomonių, kad projektas yra per brangus tokiai mažai šaliai kaip Lietuva. Vis tik paaštrėjusi geopolitinė situacija aiškiai parodė suskystinto dujų terminalo naudą. Šiuo metu vykdomas kitas Lietuvai itin svarbus strateginis projektas „Rail Baltica“, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą, taip pat nėra išimtis. Ir vėl susiduriama su virtine iššūkių bei rekordine infliacija ir karu regione. Diskusijoje bus kalbama, ką reiškia suvaldyti šimtamilijoninės vertės projektus ir kokia yra jų reali nauda. 

Ko vertas lietuviškas aukštojo mokslo diplomas?

Lietuva – viena labiausiai išsilavinusių valstybių. Ar diplomas garantuoja žinias ir ko jis vertas darbo rinkoje?

Mūsų skaitmeninė ateitis. Kam tarnauja algoritmai ir technologijų milžinai?

Europos Sąjunga neseniai atnaujino taisykles interneto pasauliui. Tiesa, technologijų milžinai socialiniai tinklai, paieškos sistemos bei algoritmų kūrėjai ne visada noriai pritaria naujiems įsakams. Kur prasideda ir baigiasi internetinių platformų atsakomybė? Kokios dinamikos lemia europiečių patirtis internete? Kaip europiečių privatumas, žodžio laisvė ir atsakomybė internete atrodys ateityje?

Aktyvus pilietis – šalies likimo kalvis

Diskusija apie pilietinį aktyvumą ir parlamentinę demokratiją, rinkimus, pasirinkimus ir politines kampanijas.
Diskusijos metu bus aptarta:
· Kaip padidinti visuomenės suvokimą apie parlamentinę demokratiją, paskatinti visuomenę aktyviai dalyvauti Europos Parlamento, Seimo bei savivaldos rinkimuose.
· Pilietinė visuomenė Lietuvoje: piliečių aktyvumo stoka ir tai lėmusios priežastys
· Lietuvos politikų sugebėjimas išgirsti ir įsiklausyti į piliečių balsą.

Tvarumas ir sveika gyvensena – nūdienos mada ar gyvenimo būdas?

Tvarumas ir sveika gyvensena pastaraisiais metais skamba bene kiekvieno šiuolaikinio žmogaus lūpose. Tačiau tam, kad tvarumas ir sveika gyvensena atneštų apčiuopiamus rezultatus žmogui, jį supančiai aplinkai ir visai planetai reikia nuoseklaus ir ilgo vartotojiškos elgsenos koregavimo. Nors šis terminas atsirado visai nesenai, tačiau žmonija jau senai ieškojo būdų kaip gyventi tvariai, nešvaistyti energijos, laiko, medžiagų, sąnaudų ir rinktis kokybę vietoj kiekybės. Kokioje kelio į tvarumą atkarpoje esame mes? Ar tai tik trumpalaikė mada? Ar mada tampanti gyvenimo būdu ir filosofija?

Atsijungti, bet neatsitraukti? Kaip energetinį saugumą suderinti su žaliuoju kursu

Kylančios energijos kainos, geopolitinė krizė ir Rusijos karas Ukrainoje. Europa į tai atsako pasiūlydama REPowerEU planą, kuriuo sieks atsijungti nuo rusiško iškastinio kuro. Kaip Europos energetinė nepriklausomybė derės su Europos Žaliuoju kursu? Ar pasiūlytos priemonės yra pakankamos? Ar jos vienodai priimtinos ir paveikios ES valstybėse narėse ir kaimynystėje? Kaip Lietuva gali pasinaudoti REPowerEU galimybėmis ir ko kitos ES valstybės gali pasimokyti iš Lietuvos?

„Leiskit dar ir darželinukams kandidatuoti“: kada pradėsime pasitikėti jaunimu?

Lietuvos jaunimo metų kontekste labai svarbu kalbėti apie jaunimo įgalinimą. Šiemet parlamente buvo galutinai pritarta kandidatavimui į Seimą nuo 21-erių, vis garsiau skamba siūlymai leisti balsuoti nuo 16-os savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Jaunimo aktyvumas rinkimuose auga, tačiau jis dar nėra toks, kokiu būtų galima didžiuotis, tad būtina ieškoti priemonių, kurios padėtų jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į demokratinius procesus.

Protmūšis „Pinigai ir reikalai“

„Swedbank“ erdvėje „Ateities Lietuva“ vyks protmūšis „Pinigai ir reikalai“ su Pauliumi Ambrazevičiumi. Protmūšio metu galėsite pasitikrinti savo žinias apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą ir finansinės edukacijos reikšmę ateities kartoms. Registruokite savo komandą (max. iki 6 asmenų) bet kuriuo festivalio metu „Swedbank“ erdvėje ir laimėkite šaunių prizų.

Karas Ukrainoje: kokias pamokas išmoko Lietuva?

Karas Ukrainoje supurtė Europos ir viso pasaulio visuomenes, privertė įvairiais lygmenimis peržiūrėti savo santykius su agresore Rusija, ieškoti esminių sprendimų. Visi mes šiandien jaučiame šio brutalaus karo pasekmes. Lietuvoje ypatingai išaugo dėmesys krašto gynybai. Priimta Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, diskutuojama apie visuotinę privalomąją karinę tarnybą, plečiami kariniai poligonai, stiprinamas sąjungininkų Lietuvoje buvimas, planuojami nauji kariniai įsigijimai. Vis dėlto, ar to pakanka, kad jaustumėmės saugūs? Kokios yra iš Ukrainos išmoktos pamokos, kurias galėtume pritaikyti Lietuvoje?

Kodėl Lietuvai reikalinga civilinė sąjunga?

Civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymas skirtas suteikti daugiau apsaugos ir teisių LGBTQ+ bendruomenei, tačiau dalis visuomenės tokiam įstatymui priešinasi. Iš kur kyla šios baimės? Kodėl toks įstatymas yra reikalingas ne tik LGBTQ+ bendruomenei, bet visai visuomenei? Kas pasikeičia valstybėje priėmus tokį įstatymą?

Dead planet vs Green transition: do we know the real price? (ENG)

Šiandien pasaulis yra ant tvarumo krizės slenksčio. Kasdien girdime apie globalinį atšilimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekstremalius klimato reiškinius. Šalys ir regionai tariasi dėl ambicingų planų kovoje su klimato kaita ir jos padariniais. Tačiau tuo pat metu susiduriame su staigiu energijos sąskaitų ir degalų kainų šuoliu. Daugeliui kyla klausimas, ar mes vis dar galime sau leisti tvaresnę dabartį ir ateitį? Kaip rasti išeitį? Ar tikrai mūsų vienintelis pasirinkimas, kurį turime, yra mirštanti planeta arba tuštėjančios piniginės? 
Diskusijoje kalbėsime apie neatidėliotinus veiksmus, kainas ir investicijas, aptarsime jų poveikį mūsų kasdienybei ir kiekvienam iš mūsų. 

Kaip mums pavyko atkurti savo gyvenimus čia? Pabėgėliai, kurie liko Lietuvoje

Ar žinote, kodėl pabėgėliai lieka gyventi Lietuvoje? Ką patys Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai mano apie tai? Atsakymai JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) organizuojamoje festivalio „Būtent!“ diskusijoje „Kaip mums pavyko atkurti savo gyvenimus čia? Pabėgėliai, kurie liko Lietuvoje“. Diskusijoje išgirsite Lietuvoje savo gyvenimus atkurusių pabėgėlių pasakojimus bei vietos valdžios atstovų įžvalgas.

How to create a resilient society? Insights from Lithuania, Finland and Sweden. (ENG)

Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė pasaulinę saugumo aplinką, priversdama daugelį šalių permąstyti savo gynybos strategijas, kur civilinei gynybai tenka itin svarbus vaidmuo. Šiaurės šalys yra Pasaulio vertybių tyrimo dalies „Noras kovoti už šalį“ rekordininkės (75–87 proc. apklaustųjų atsakė „Taip“). Diskusijoje nagrinėsime civilinės gynybos ir visuomenės atsparumo temas. Kaip šiauriečiai tapo apklausos rekordininkais ir kaip galime dar labiau sustiprinti norą gintį savo šalį? Ar atsparumo kultūra ir noras gintis vienodai stiprūs visoje visuomenėje, ar išsiskiria kai kurios grupės? LR Seimas 2022 m. pritarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektui. Ar Lietuva gali ko pasimokyti iš Šiaurės šalių? Ar šiauriečiai gali pasimokyti iš Lietuvos?

Ar savanorystė gali tapti sekmadienine šeimos tradicija?

2022-ieji paskelbti savanorystės ir jaunimo metais. Pandemija ir karas Ukrainoje neabejotinai sustiprino savanorystės pozicijas Lietuvoje, tačiau svarbu, kad krizėms pasibaigus savanorystė ir toliau nedingtų iš Lietuvos piliečių kasdienybės. Pilietiškumo stiprinimas ir pilietiškos vertybės pradeda formuotis šeimoje ir tik vėliau persikelia į švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas, bendruomenes ar socialines medijas. Todėl šeimų savanorystė galėtų tapti populiaria veikla, kuri skatintų empatiją kitam skiriant laiką savo valstybei. Kaip pakviesti šeimas rinktis savanorystę bei kokią savanorystę galėtume siūlyti?

How to Make Tech Work for Democracy? (ENG)

Pasaulis vis sparčiau skaitmenizuojasi, o ar visuomenė pasitiki skaitmeniniais sprendimais? Netolimoje ateityje būtent technologijos nulems svarbiausius saugumo ir užsienio politikos formavimo procesus. Daugelis skaitmeninių sprendimų jau egzistuoja, tačiau ne visi jie atsiduria politikų dienotvarkėse. Kaip galime paspartinti skaitmeninę transformaciją? Nors naujos technologijos atveria daug galimybių demokratijos plėtrai ir piliečių įtraukimui, turime pripažinti ir jų keliamus pavojus. Vienas iš jų – skaitmeninė atskirtis. Privalome užtikrinti, kad skaitmeninė tranformacija bus socialiai teisinga, o paslaugos prieinamos visiems piliečiams ir kuriamos įtraukiuoju būdu. Kaip įveiksime šį iššūkį?

Dar nekaltas, bet jau kaltas: ar Lietuvoje veikia nekaltumo prezumpcijos principas?

„Kaltinamasis yra nekaltas tol, kol neįrodyta jo kaltė“ – tai nekaltumo prezumpcija, kuri galioja kiekvienam nusikaltimu įtariamam asmeniui. Nors tai galime neretai išgirsti viešojoje erdvėje, vos tik žmogus sulaikomas bei yra atliekamas galimos korupcijos ar kito sunkaus nusikaltimo tyrimas ir tokie faktai patenka į žiniasklaidą, susidaro įspūdis, kad kaltė jau yra konstatuota. Teismo sprendimo susidomėjusieji neretai laukia tik kaip patvirtinimo. Nesulaukusi žinios apie didelę kaltinamajam teismo skirtą bausmę visuomenė piktinasi, kad Lietuvoje nėra teisingumo, nes išteisintas kaltas asmuo. Kodėl Lietuvoje gaji kaltumo prezumpcija ir polinkis teisti?

If not me, then who? How civil societies mobilize during crises in Lithuania and the Nordics (ENG)

Tradiciškai pasirengimas krizėms ir jų valdymas yra laikoma valstybės ir jos institucijų atsakomybės sritimi. Tačiau pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip COVID-19 pandemija bei pagalba Ukrainos karo pabėgeliams, parodė, kad situacija keičiasi iš esmės. Vis svarbesnis tampa paprastų piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atsakas krizių metu. Neretai būtent jie pirmieji atsiliepia į pagalbos prašymus ir ima veikti. Kas skatina šiuos pilietiškumo proveržius? Kokie nauji būdai pasiteisino, telkiant ir koordinuojant piliečių ir valstybės atsaką? Kokia patirtimi gali pasidalinti Šiaurės šalys ir kaip galime sustiprinti savo atsaką krizių metu dar labiau?

NATO be Ukrainos – NATO be ateities

Rusijos okupacinio karo Ukrainoje kontekste vyksta globalūs saugumo sistemos pokyčiai. Vienas jų – NATO aljanso plėtra, Suomijai ir Švedijai oficialiai pareiškus sprendimą siekti narystės. Tačiau tuo pačiu metu ryškėja ir naujos skiriamosios linijos – tarp Aljansą telkiančių šalių normatyvinių nuostatų ir jas išskiriančių interesų, tarp šalių, griežtai vertinančių Rusijos agresiją, ir šalių, kurios imasi nuolaidų Rusijos režimui bei priešinasi Suomijos ir Švedijos narystei (Turkija, Vengrija, Kroatija). Galima klausti, ar šios aljanso šalys narės vis dar gali būti pilnavertėmis NATO narėmis? Ar veikiau Ukrainos pasipriešinimas okupacinėms jėgoms ir įsipareigojimas pro-europietiškam, demokratiniam kursui labiau atitinka NATO normatyvinius principus? Ar NATO tapo erdve, kurios viduje vyksta skilimas tarp pro-demokratinų ir autoritarinių narių? Koks turi būti balansas tarp saugumo ir normų gynybos politikoje? Ar kalbant apie NATO įmanoma aiškiai atskirti šiuos du dėmenis?

Kas besikeičiančiame pasaulyje gali ir turi paruošti žmogų gyvenimui?

Pasaulis nesustoja vystytis ir keistis, o keičiantis pasauliui neišvengiamai keičiasi ir žmogui reikalingos kompetencijos. Ar žinios ir įgūdžiai, kurie šiuo metu yra perduodami vaikams, atitinka šiandienos ir ateities poreikius? Ar pakankamai dėmesio skiriame bendrųjų savęs pažinimo, socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui? Ar suaugę patys turi šias kompetencijas ir gali jas perduoti vaikams? Kas turėtų būti atsakingas už šių kompetencijų ugdymą, o galbūt to apskritai turėtų būti mokoma ne mokykloje, o šeimoje ar kitose aplinkose? Kur šiuo klausimu prasideda ir baigiasi kiekvieno su vaiku bendraujančio suaugusiojo galimybių ir atsakomybių ribos?

Kaip suprasti antikorupciją ir skaidrumą naujų išorinių grėsmių metu?

Ar sutariame, jog korupcija ir skaidrumo stoka yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Kaip turime keisti savo antikorupcinę strategiją ir taktikas vis naujų išorinių grėsmių akivaizdoje? Karas Ukrainoje, didėjantis dezinformacijos srautas, kriptovaliutų naudojimas neskaidriems tikslams skatina permąstyti, kaip dar labiau sustiprinti Lietuvos demokratiją bei visuomenės atsparumą išorinėms grėsmėms. Taigi, ką jau darome ir kur norėtume matyti Lietuvą po 5 metų? Ko galime pasimokyti iš kitų šalių ir ko joms verta pasimokyti iš mūsų?