Diskusijų festivalis „Būtent!”

Nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė, kurioje kiekviena nuomonė turi teisę egzistuoti.

2018 m. rugsėjo 7-8 d., Birštonas

Aktualu

Programa

Importuoti Suomiją: Lietuvos mokykloms metas keistis

Pastaraisiais metais švietimo būklė šalyje tapo viena aktualiausių viešojo gyvenimo temų. Užsimota iš esmės peržiūrėti ugdymo institucijų sąrangą ir turinį, vykdoma švietimo reforma, kuriami nauji mokytojų rengimo centrai. Viešajame diskurse pavydžiai linksniuojant gerąsias užsienio praktikas, bene geriausią švietimo sistemą turinčios Suomijos vardą, mažai dėmesio sulaukia esminis klausimas – ką ir kaip konkrečiai keisime ir ar tai, kas taikoma svetur, tiks ir mums? Diskusijoje bus aptariami būsimi pokyčiai rengiant mokytojus Lietuvos mokykloms, atskleidžiama, kokias tendencijas diktuoja žymiausios pasaulinės ugdymo praktikos, taip pat diskutuojama, kokias kompetencijas turėtų įgyti šiuolaikinis mokytojas.

Jei ne už grotų – tai nenubaustas?

Pasak filosofo I. Kanto, būti gailestingam yra neteisinga. Panašu, kad su juo sutiktų ne vienas Lietuvos pilietis, manantis, jog kuo griežtesnė bausmė, tuo geriau. Lietuva Europoje pirmauja pagal įkalintų asmenų skaičių, o valstybė, deja, kol kas neturi kitų svertų, kaip drausminti tuos, kurie nenori dorai gyventi. Tačiau, ar įkalinimas iš tiesų geriausia priemonė? Ypač turint galvoje, jog „sėdintieji“ išlaikomi už mokesčių mokėtojų pinigus, o Strasbūro teismų priteistos žalos kaliniams atlyginimas mūsų valstybei kainuoja šimtus tūkstančių. Kviečiame drauge diskutuoti ir į bausmę pažvelgti kitu kampu: kur link juda civilizuotas pasaulis, iš kur mūsų visuomenėje atsirado „kraujo praliejimo“ troškimas, kaip nuo jo gydyti(s) bei apie tai, ar ne laikas garsiau prabilti apie alternatyvias bausmes?

Nacionalinis niūrumo bruožas. Genuose ar tik mūsų galvose?

Ar lietuviška šokių muzika kitose šalyse iš tiesų skamba kaip liūdesio persmelkti garsai? Ar tikrai nuolatos vaikštome gatvėmis liūdni ir nežinome, ką reiškia šypsotis? Ar lietuvių tauta savyje nešiojasi nacionalinį niūrumo bruožą? Kartu su diskusijos dalyviais stengsimės išsiaiškinti, ar niūrumas yra užkoduotas mūsų genuose istoriškai, ar tai yra tik mūsų pačių susikurtas stereotipas, kurį griauna vis naujos pilietinės iniciatyvos. Bandysime išsiaiškinti, ar mokame į skaudžias temas pažvelgti pozityviai ir niūrumą keisti veiksmais, vedančiais į teigiamus pokyčius visuomenėje.

Lietuva 1:1 Islandija, arba leiskim vaikams žaisti futbolą

Islandija prieš 20 metų pradėjo įgyvendinti ilgalaikę vaikų užimtumo per sportą programą. Šiandien matomi šio darbo rezultatai: vaikų, pastarajį mėnesį ragavusių alkoholio, skaičius sumažėjo nuo 43 % iki 5 %, o Islandija žaidžia pasaulio futbolo čempionate. Ko reikia, kad Lietuva pakartotų Islandijos sėkmę?

Ateities medijų žemėlapis: išlikę ir išnykę

Pastaruoju metu medijos patiria neįtikėtinai didelius ir dažnai labai greitus pokyčius - kalbant ir apie technologijas, ir apie turinį bei vietą žmogaus asmeniniame bei visuomenės socialiniame gyvenime. Su iššūkiais susiduria tiek medijų valdytojai ir turinio kūrėjai, tiek rinkodaros specialistai ar tyrėjai. Kaip besivystančios technologijos pakeis medijas ir kokią vietą jos užims visuomenėje, politikoje, rinkodaroje ir kasdieniame žmogaus gyvenime? Ar tikrai niekas nebežiūrės televizijos? Koks likimas laukia spaudos? Ar yra pagrindo manyti, kad didžiulis informacinis ir komercinis triukšmas internetinėje erdvėje vers vartotoją gręžtis į tradicines medijas ir ieškoti turinio kokybės? Kas apibrėžia medijas – turinys ar platforma?

Ar Europai reikalingos ginkluotosios pajėgos?

Kokio vaidmens gynybos srityje turėtų imtis Europos Sąjunga? Ar nepakanka to, ką šiuo metu daro valstybės narės? Kaip galime užtikrinti, kad Europos iniciatyvos nedubliuotų NATO? Ar gali Europa turėti bendras ginkluotąsias pajėgas ir, jei taip, kas joms vadovautų? Koks yra nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) tikslas ir kokie yra su tuo susiję Lietuvos interesai?

Lietuvių kalba - stabas ar gyvas instrumentas?

Seime įregistruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas, kuris dar plačiau reglamentuoja lietuvių kalbos statusą. Tuo tarpu viešojoje erdvėje diskutuojama apie galimybę įteisinti tautinių mažumų kalbą kaip pagalbinę kai kuriuose vietovėse, o kalbos inspekciją – tiesiog naikinti kaip nereikalingą instituciją. Diskusijos metu mėginsime atsakyti į klausimą, ar lietuvių kalba yra stabas, ar gyvas instrumentas? Ar ji turi būti stiprinama, o galbūt verta atsisakyti jos perdėtos apsaugos? Taip pat bandysime apibrėžti valstybinės kalbos reikšmę visuomenei.

Lietuva - Šiaurės Europos pasitikėjimo startuolis. Akcininkų susirinkimas

Apklausose teigiame, kad ugniagesiais ir bažnyčia pasitikime beveik besąlygiškai. O gydytojais? Verslu? O kaip gyventi pasitikint valstybės institucijomis ir politikais? Šiaurės šalys itin aukštai vertina pasitikėjimo lygį savo visuomenėse ir vadina jį ištekliumi. Tai tarsi rūda, kuri valstybės ūkyje perdirbama į korupcijos nebuvimą, mokestinę moralę, institucijų ir valdymo kokybę. Pasitikėjimas naudingas ekonomikai, nes skatina bendradarbiavimą ir sumažina papildomus kaštus, kurių reikalauja saugumo priemonių užtikrinimas. Tai skatina kurti ambicingesnius ir pelningesnius projektus. Tad padiskutuokime, kaip šį išteklių galime „išgauti" Lietuvoje ir kokių būtinų sąlygų pasigendame, kad imtume labiau pasitikėti savimi ir valstybe.

Kas parduos lietuvišką prekę pasaulyje?

Ekonominiams rodikliams augant ir verslui vis dažniau ryžtantis plėtrai į užsienį, Lietuva tampa vis geriau atpažįstama pasaulyje. Lietuviškų prekių užsienyje parduodama vis daugiau, eksporto apimtys kasmet nuosekliai didėja, sėkmės istorijų apie aukštos kokybės lietuviškus produktus, randančius kelią į užsienio rinkas, girdisi vis dažniau. Įsivažiavusį eksportuotojų būrį gali pristabdyti tik viena – kvalifikuotų darbuotojų stoka. „Versli Lietuva“ skaičiavimu, vien 2018 m. užsienio plėtrą į užsienį pradeda apie 300 įmonių. Joms visoms reikia darbuotojų, kurie turėtų gebėjimų gerai pažinti užsienio rinkas ir išmanytų eksporto procesus. Spręsdama specialistų poreikio problemą, „Versli Lietuva“ šiemet atnaujino eksporto lyderių programą „Sparnai“, kurios dalyviai po dvejų metų taps konkurencingais profesionalais ir prisidės prie Lietuvos eksporto sėkmės. Tačiau tai bus 24 darbo rinkoje konkurencingi jauni specialistai, dėl kurių susikaus daugybė sėkmingai eksportuojančių įmonių.
Diskusijoje bus aptariama, kas yra geras eksporto vadybininkas? Kaip savo srities žinovą ir profesionalą paversti eksporto specialistu? Kur rasti ir kaip išlaikyti žmones, mokančius ne tik kelias kalbas, bet ir parduoti prekę klientui užsienyje?

Investuotojai jau Kaune. Kas toliau?

Dauguma investuotojų galutinį sprendimą dėl savo plėtros Lietuvoje priima tik po susitikimo su aukštųjų mokyklų atstovais. Kokius lūkesčius iš tokių gamybos milžinių kaip „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“, praėjusiais metais įžengusių į Lietuvos rinką ir Kauno regione sukėlusių tikrą proveržį, jau išgirdo universitetai? Ką daro ar turėtų daryti valstybė, miestas, aukštosios mokyklos, verslas, kad patenkintų išaugusį specialistų (ypač pramonės ir gamybos sektoriuose) poreikį dabar ir ateityje? Kaip bus vykdomi pažadai investuotojams, kaip bus koreguojamos studijų programos, kokie bus tolimesni švietimo įstaigų, verslo, savivaldybės žingsniai?

Kaip atsiranda įvairūs stereotipai apie tautines mažumas Lietuvoje?

Dažniausiai propaganda Lietuvoje yra nukreipta į tautines mažumas, siekiant jas atskirti nuo Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo. Vis dėlto, dažnu atveju kalbėdami apie tautines mažumas bei propagandą galime patys to nenorėdami sustiprinti įvairius stereoripus apie jas visuomenėje. Tokiu būdu sukurdami galimas grėsmes, kurios šiaip neegzistuotų. Todėl analizuoti „atsparumo“ (angl. resilience) problemą ir apžvelgti įvairius stereotipus apie tautines mažumas Lietuvoje bei kaip jos į tai reaguoja tampa vis aktualiau. Svarbu ne tik paneigti įvairius stereotipus, tačiau ir geriau suprasti tautinių mažumų požiūrį.

Balsavimas nuo 16 metų. Galimybė ar misija neįmanoma?

Piliečių įsitraukimas į valstybės valdymą yra svarbiausias demokratijos principas. Statistika rodo, jog Lietuvoje mažėja jaunų žmonių, tačiau jų poreikių atstovavimą šalyje svarbu užtikrinti. Vienas iš būdų – balsavimo teisės Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose suteikimas nuo 16 metų. Šią praktiką Europos Sąjungoje jau taiko Estija, Austrija, Malta. Ar šiuo keliu gali pasukti ir Lietuva? Su kokiomis problemomis susidurtume priėmę šį sprendimą? Ar jauni žmonės yra pakankamai pilietiški ir politiškai išsilavinę? Ar dėl to pilietinė visuomenė gautų daugiau galios? Apie tai diskutuosime kartu su politikais, politologais, švietimo ekspertais, Europos jaunimo forumo atstovais ir, žinoma, pačiais jaunais žmonėmis!

XX amžiaus žaizdos: ką apie mus (ne)pasako istorijos politika?

XX amžiaus istorija yra tapusi ne tik mokslinių tyrimų, tačiau ir visuomeninių diskusijų, informacinių karų bei vis stiprėjančios istorijos ir atminties politikos objektu. Mus itin kaitina partizanų kovos, Holokaustas, o ypač sovietinis laikotarpis. Istorijos politika apibrėžia normatyvinį požiūrį į tą laikmetį ir padeda suklasifikuoti okupacijų meto veiklas į didvyriškas, prisitaikėliškas ir nenormalias.Gauname supaprastintą vaizdą, kurį lengva visuomenei vartoti: skelbiant kolaborantų sąrašus, vertinant to meto kūrėjų indėlį į kultūrą, griaunant paminklus ir pan. Tačiau istorijos politika savyje talpina ir savęs įprasminimą šiandienos gyvenime, istorijos panaudojimą šiandieniniams politiniams interesams, galios santykiams. Šia diskusija siekiama aptarti vyraujančią istorijos politiką, apžvelgiant jos ryšį su istorijos tyrinėjimais, politiniu isteblišmentu bei konkuruojančiomis idėjinėmis laikysenomis.

Nekaltumo prezumpcija. Ar taikoma tautybei?

Ar romas reiškia asocialumą? Rusas – nelojalumą? Lenkas - separatizmą? Kokią pridėtinę vertę kuria kaltinamajame akte prašoma nurodyti tautybė ir ar nepriešina tai visuomenės, informacijai patekus į žiniasklaidos priemones? Ar neatstumia Lietuvos visuomenė ir politikai Lietuvos rusų bendruomenės, apriori asocijuodama ją su Kremliumi? Ar turi teisę kitatautis nejausti kolektyvinės kaltės ir neprivalo įrodyti mylįs Lietuvą labiau už lietuvį? Diskusija siekiama inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių tautybės nurodymą, padarius nusikaltimą, pakeitimą ir nepagrįstų fobijų, susijusių su tautybe, mažinimą visuomenėje.

Kas yra tikrasis „auksinis jaunimas“ Lietuvoje?

Žiniasklaida ir socialiniai tinklai formuoja „auksinio jaunimo” įvaizdį, akcentuodami materialinę gerovę: prabangą, lengvą ir nerūpestingą gyvenimą, dalinamasi „elitinių” vakarėlių ir kelionių nuotraukomis. Visa tai formuoja augančio jaunimo vaizdinį, jog būtent toks gyvenimas reiškia sėkmę. Nors realiame gyvenime nebūtinai tai sutampa su šeimos, kurioje užaugo vertybėmis bei galimybėmis, visuomenės ir valstybės lūkesčiais. Taip susiklosčius aplinkybėms jaunuoliai neretai išgyvena vidinį konfliktą. Natūraliai kyla klausimas: ar tikrai sėkmė tik finansinės laisvės rezultatas, nekreipiant dėmesio, kas sukūrė ekonominę gerovę? O galbūt sėkmė – pažinti savo stiprybes ir pamatyti tobulintinas vietas, suprasti, kas tau patinka, o kas ne. Galbūt sėkmė – turėti svajonių ir aktyviai veikti, jas įgyvendinant. Diskusijos dalyvių klausime: kokie jaunimo sėkmės apibrėžimai „galioja” šiuo metu Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais susiduria jaunimas, siekiantis geriau suprasti save? Kaip jaunimas gali susikurti jiems patiems patinkantį sėkmingą gyvenimą?

Narkotikų politika Lietuvoje: bausti negalima padėti

Nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje už narkotinių medžiagų įsigijimą ir laikymą taikoma vien baudžiamoji atsakomybė: net už mažiausią narkotinių medžiagų kiekio turėjimą ar kanapių rūkymą. Tokio reguliavimo pasekmė – daugiau nei tūkstantis 2017 m. iškeltų baudžiamųjų bylų. Politikai kalba, kad griežtesnė bausmė užtikrina sėkmingą karą prieš narkotikus. Tačiau jis - seniai pralaimėtas, o dabartinė, į baudimą nukreipta Lietuvos narkotikų politika kovoja vienintelį karą – prieš asmenis, vartojančius narkotines medžiagas. Pažangios valstybės (Portugalija, Čekija ir kt.) pastangas kreipia kovai prieš narkotikų platinimą, o jų disponavimą mažais kiekiais dekriminalizuoja. Asmenims, vartojantiems narkotikus, teikia visokeriopą pagalbą – sveikatos, psichosocialinę ir pan. Akivaizdu, kad ir Lietuvai reikalinga subalansuota ir į asmens, ir į visuomenės sveikatą orientuota narkotikų politika, kurią įgyvendinti galima dekriminalizavus nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymą savo reikmėms ir sukūrus nukreipimo į pagalbą sistemą. To nepadarius, Lietuvoje ir toliau veiks sistema „už kasiaką – baudžiakas į cyviaką“.

Kaip sukurti Skandinaviją Lietuvos regionuose?

MOSTA ir „City Alumni“ kviečia diskutuoti apie regionų perspektyvas ir jaunimo vietą juose. Diskusijos dalyvių klausime, kaip galime sukurti regionuose tokią aplinką, į kurią norisi ne tik atvykti vasaros savaitgaliams ar trumpam pabėgti nuo miesto šurmulio, tačiau joje kurti šeimą, namus, verslą ir su ja sieti savo ateitį. Dažnai girdime, jog regionai tuštėja ir sensta, o jaunimas, vos pasitaikius pirmai progai išvyksta ieškoti geresnių mokslų ir karjeros perspektyvų į didžiuosius Lietuvos miestus ar užsienį. Diskusijos dalyviai atsakys, kaip jie vertina šias tendencijas, ir ar jie mano, kad regionų plėtrai siūlomos priemonės bus veiksmingos. Kur turime susitelkti ieškodami būdų regionų plėtrai: į švietimą, kultūrą, darbo rinką? Kas paskatintų jaunus žmones kurtis mažesniuose miestuose?

One Size Fits All: ar tai tinka ir gimdant?

Gimdymas - labai asmeniška ir unikali patirtis, kiekvienos moters su kiekvienu vaiku patiriama skirtingai. Kartu jis - kultūrinis ir politinis reiškinys, kuriam įtaką daro sprendimus priimančiųjų pasaulėžiūra. Kaip demokratinė visuomenė turėtų atsižvelgti į mažumos poreikius? Jei jų patenkinimas neužtikrinamas, kaip tai atsiliepia ne tik mažumai, bet ir teoriškai priimtinas paslaugas gaunančiai daugumai? Ir specialistai, ir gimdančiosios sutinka, kad gimdant svarbiausias yra saugumas. Bet ar jam visi suteikia tą pačią prasmę? Kiek mes, emocinio raštingumo tik pradedanti mokytis visuomenė, esame pasiruošę suprasti ir padėti priimti gimdymo metu kylančias emocijas, jų svarbą eigai, baigčiai, jų ilgalaikes pasekmes? Kiekvienas lietuvis, net ir nesusidūręs su gimdymu asmeniškai, turi savo aiškią nuomonę, kas jo metu yra priimtina, o kas - ne. Kviečiame patyrinėti, ar ta nuomonė pagrįsta ir ar ji vis dar aktuali šiame kintančiame pasaulyje.

Bepiločiai orlaiviai: iššūkiai ir galimybės

Pasaulyje sparčiai populiarėjantys dronai atveria daug galimybių. Jie naudojami paieškos ir gelbėjimo darbams, pradedami naudoti pristatant siuntas, įvairių už valstybės saugumą atsakingų institucijų specialiose operacijose. Tačiau kartu jie kelia iššūkius ir oro erdvės naudotojams (lėktuvams, avialinijoms ir t. t.), o dėl jų pasitelkimo žvalgybai kyla etinių klausimų dėl žmonių privatumo pažeidimo. Pasitelkus teroristų išmonę jie gali sukelti ir katastrofinių padarinių visuomenei. Kokia situacija yra Lietuvoje? Kokias galimybes ir grėsmes mato įvairių Lietuvos institucijų ir visuomenės atstovai? Šiuos ir kitus klausimus aptars diskusijos dalyviai, vėliau prie jos prisijungti ir klausimus užduoti bei savo nuomonę išsakyti galės renginio žiūrovai.

Meno kolekcionavimas Lietuvoje: mada, verslas ar gyvenimo būdas?

Lietuvių kolekcionavimo įpročiai kurį laiką buvo užgožti, o meno mecenavimo tradicijos - fragmentiškos ir nutolusios nuo kasdienio gyvenimo aktualijų. Pastaruoju metu jos vėl atgyja. Menininkai veržiasi į elito gretas, o meno kūrinių pirkėjų skonis nuolat lavėja. Turime ir itin reikšmingų kolekcininkų, jau dabar įeinančių į Lietuvos dailės istoriją. Ar meno kolekcionavimas ir domėjimasis menu įgaus pagreitį? Ar pokalbis apie meną kada nors taps įprasta pokalbio tema, o kolekcionavimas - gyvenimo būdu? Apie tai diskutuosime festivalio „Būtent!" metu.

Diskusija apie Lietuvą po 100 metų: atvira, kiaura, uždara?

Ar tikrai šiandien atviros visuomenės idėja patiria krizę? O gal ji karikatūrizuojama tik tam, kad kurstant apgultos tvirtovės mentalitetą, būtų kuriama uždara, baimėje gyvenanti visuomenė? Ką apskritai turime mintyje kalbėdami apie atvirą visuomenę? Ar atvirumas nevirsta kiaurumu, kai nebegebame ir baiminamės brėžti ribas, saugoti sienas, savąją tapatybę, tradicijas?

Skaitmeninė ateitis: ar valstybė suspėja paskui visuomenę?

Išmaniosios technologijos visuomenėje sparčiai populiarėja, o valstybės institucijos ir politikai vis dar retai pasinaudoja skaitmeniniais sprendimais valstybės problemoms spręsti. Skaitmenizacija taip pat tampa nacionalinio ir regioninio konkurencingumo instrumentu. Diskusijos dalyviai aptars, kodėl taip smarkiai auga skaitmenizacijos svarba ir kaip išmaniosios technologijos galėtų prisidėti prie aktualių valstybės ir visuomenės problemų sprendimo.

Kultūrinis seksizmas: dramblys kambaryje, kurio nenorime matyti

Kultūrinis seksizmas yra sąvoka, naudojama apibūdinti praktikoms, kurios normalizuoja moterų ir visko, kas siejama su jomis, nuvertinimą. Jo apraiškos – tai seksualinis priekabiavimas, smurtas prieš moteris, moterų išstūmimas į visuomenės paraštes, jų indėlio ir darbo rezultatų nuvertinimas, mažesnis atlyginimas už tos paties vertės darbą, teisių nepaisymas, žeminimas įvairiose gyvenimo situacijose arba neįtraukimas į sprendimų priėmimą, viešosios nuomonės formavimo procesus. Kultūrinis seksizmas palaiko ir reprodukuoja lyčių nelygybę, tad neigiamai veikia ir vyrų patirtis. Hegemoninio vyriškumo normos trukdo pripažinti vyrų egzistencijos sudėtingumą, atsikratyti destruktyvių stereotipų. Diskusijos tikslas – atskleisti iš pažiūros nesusijusių reiškinių (seksualinio priekabiavimo, smurto, vyrų pažeidžiamumo, kultūrinės, politinės (ne)reprezentacijos) tarpusavio sąsajas ir didinti suvokimą apie būtinybę atpažinti ir šalinti kultūrinio seksizmo apraiškas mūsų gyvenime.

Šiame kelyje šiais metais žuvo 0

Pastaraisiais metais Lietuva reikšmingai sumažino žūčių keliuose skaičių, tačiau pagal šį rodiklį vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Lietuvoje 100 000 gyventojų 2017 m. teko 6,8 žūčių kelyje. Tuo tarpu Švedija, taikydama programą „Vizija 0“, šį rodikį 2015 m. buvo sumažinusi iki 2,8. Ar įmanoma tikėtis, kad 2050 metais išties nebeliks žūčių ir Lietuvos keliuose? Saugus eismas priklauso nuo daugelio veiksnių: eismo dalyvių elgsenos, kelių infrastruktūros bei automobilių technologijų. Kokie darbai ir sprendimai yra svarbiausi, siekiant „Vizija 0” tikslų Lietuvoje?

Išgalvojau Lietuvą. 100 įvaizdžio formavimo metų

Satyrinė diskusija kvies su humoru ir ironija pažvelgti į vykusius ir nevykusius bandymus formuoti Lietuvos įvaizdį. Koks yra tikrasis Lietuvos įvaizdis ir ar įmanoma jį dirbtinai suformuoti? Kodėl neretas šalies įvaizdžio formavimo bandymas tampa nesėkme? Ką kiekviena „išgalvotos Lietuvos" koncepcijų byloja apie tikrąją Lietuvą? Apie visa tai ir daugiau – džentelmeniškai satyriškoje diskusijoje.

Pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną

Ar šiandien egzistuoja lietuvių literatūros kanonas, kuris kalbėtų apie mums bendrą patirčių, kultūrinių ar estetinių nuorodų žemėlapį? O gal XXI amžiuje tai tapo nebereikalinga? Koks mūsų literatūrinio kanono santykis su pasauline literatūra? Ar siekdami įsiklausyti į pasaulį turime ką pasakyti patys?

Bendruomenės lyderio transformacija: iš Rūpintojėlio į Batman'ą

Diskusijoje norime pažvelgti į Lietuvos bendruomenių situaciją, pasiaiškinti kuo jos gyvena bei kaip galima paskatinti bendruomenių aktyvumą. Lietuvos bendruomenės tradiciškai buvo gan statiškos, nes vyko nedidelė vidinė migracija, kultūriškai aktyvumas nebuvo labai skatinamas ar palaikomas, todėl „bendruomeniškumas“ dažnai asocijuodavosi su pagalba kai jos reikia arba talkomis. Pastaraisiais metais bendruomenėms skiriama tikrai daug dėmesio – bendruomenių iniciatyvos skatinamos ir remiamos per įvairias programas, bet ar tikrai išnaudojamas visas potencialas?
Diskusijoje klausime apie:
- bendruomenės rolę ir paskirtį besikeičiančiame pasaulyje;
- kokių savybių reikia bendruomenių lyderiams, kad jie
sugebėtų sutelkti bendruomenę, išgirsti jos poreikius bei gebėtų kurti bendrą viziją;
- kaip įtraukti jaunimą į visuomenės bei bendruomenės procesus;
- kokių priemonių reikia, kad žmonės patikėtų, kad gali patys kurti ir keisti savo aplinką, bendruomenę, valstybę.
Pasidalinsime programos Active Citizens (kuri veikia 57-iose pasaulio valstybėse, o nuo 2017 metų įgyvendinama ir Lietuvoje) požiūriu bei sėkmės istorijomis.

Gydymas Lietuvoje: natūralūs gamtiniai ištekliai ar vaistai?

Diskusijos metu būtų keliamas klausimas, ar siekiant sveikesnės visuomenės Lietuvoje ilgalaikėje perspektyvoje, turėtų būti skatinamas gydymas, sveikatos stiprinimas natūraliais gamtos ištekliais ar vaistais.
Birštono savivaldybė, kartu su sanatorijų, sveikatingumo centrų atstovais, gydytojais, reabilitologais, pasisako už tai, kad turi būti dar labiau skatinamas gydymas natūraliais būdais ir metodais: sveikatinimo ir gydymo procedūras, programas, naudojant mineralinį vandenį, gydomąjį purvą, sveiką mitybą, žoleles, dvasinės harmonijos užsiėmimus ir kita. Vaistų gamintojai, juos parduodančių įmonių atstovai pasisakytų už gydymą vaistais, pateiktų savo argumentus.

Šimtmečio dvasią atspindintis lietuviškas kinas

Nuo juodai baltų arklio karčio kadrų rūko fone, lėtų, rūsčių būrų žvilgsnių į rugių laukus iki dinamiškų Q. Tarantino stiliaus sprogimų lietuviškose HD ryškumo gatvėse bei tiesios erotikos istoriniuose filmuose. Nuo 1 iki 100 metų apie lietuvišką kiną „Snobo kino" kūrėjo Ryčio Zemkausko draugijoje. Diskusija „Šimtmečio dvasią atspindintis lietuviškas kinas“ dedikuota lietuviško kino raidai. Režisieriai ir kino kritikai aptars kaip keitėsi lietuviški kino filmai, nagrinės temas, scenarijus ir vaidybą, publikos simpatijas. Ar egzistuoja bendras lietuviškojo kino vardiklis? Ar įmanoma atrasti lietuvių režisieriaus filmą, kurį galėtume pavadinti atspindinčiu visą šimtą Lietuvos metų?

Lietuvos kurortų ateitis: ar taps lygiaverčiais konkurentais pasauliniams kurortams?

Diskusijos metu bus keliamas klausimas, ar Lietuvos kurortai – Birštonas, Druskininkai, Palanga, Neringa turi galimybių tapti pasaulinio lygio kurortais, konkuruoti su tokiais, kaip Baden Baden Vokietijoje. Bus keliamas klausimas apie valstybės požiūrį į kurortus, apie kurortų vizijas, unikalumą, o kartu ir strategijas, įvaizdį pasauliniu mastu. Diskutuos kurortų merai, Turizmo departamento, Ūkio ministerijos, Ūkio ministerijos turizmo politikos skyriaus atstovai, taip pat turizmo tendencijas analizuojantys akademinės visuomenės atstovai.

Kibernetinė erdvė - šiandieniniai iššūkiai ir grėsmės nacionaliniam saugumui

Kibernetinių grėsmių tema pastaruoju metu vis plačiau ir garsiau aptarinėjama Lietuvoje ir visame pasaulyje. Nuolat girdime apie kibernetinius išpuolius, nukreiptus tiek į viešąjį, tiek į privatų sektorių. Ar esame pažeidžiami kibernetinėje erdvėje? Ar galime teigti, kad kibernetinėje erdvėje vyksta karas? NATO jau įvardijo kibernetiką kaip vieną iš karinių operacijų sričių – greta sausumos, jūros ir oro. Todėl šioje diskusijoje bus aptariama, kaip kiekvienas iš mūsų gali išvengti, reaguoti ir atsakyti į kibernetinius išpuolius.

Investavimo kultūra Lietuvoje: kaip taupančiuosius paversti investuotojais?

Vertybinių popierių rinkos teikiamomis galimybėmis Šiaurės Europos  šalyse domisi ir pasinaudoja didžioji dalis  šių šalių visuomenės – ne veltui įvardijama, kad Šiaurės šalyse investavimo kultūra yra viena giliausias tradicijas turinčiųjų Europoje. Aktyvų šiauriečių investavimą bei tinkamai subalansuotą kapitalo rinkos ekosistemą  atspindi ir vis didėjantis mažų ir vidutinių įmonių skaičius Šiaurės šalių biržose. Visuomenė aktyviai investuoja į vietos įmones, tapdama jų dalinininke bei domisi šių įmonių sėkme. Augančios įmonės aktyviai žengia į vertybinių popierių rinką, taip kurdamos naujas darbo vietas, skatindamos ekonomiką bei  suteikdamos platesnį investicinių instrumentų pasirinkimą visiems visuomenės nariams.
Lietuvoje verslas vis dar neryžtingai žengia į viešąją vertybinių popierių rinką, o šalies gyventojų finansiniame portfelyje grynųjų pinigų ar indėlių dalis išlieka nepaprastai didelė. Mažų palūkanų aplinkoje tai lemia gyventojų pajamų nuvertėjimą. Kodėl Lietuvai reikalinga kapitalo rinkos plėtra, tvari ekosistema ir kaip taupančiuosiuos galime paversti aktyviais, sąmoningais  investavimo kultūros kūrėjais?

Pranešėjai

Algirdas Toliatas
Algirdas Toliatas

Lietuvos policijos kapelionas, knygos „Žmogaus ir Dievo metai“ autorius, ratuotų piligriminių kelionių organizatorius.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

LRT generalinė direktorė.

Algis Ramanauskas
Algis Ramanauskas

TV ir radijo laidų vedėjas, visuomenės veikėjas.

Mantas Katinas
Mantas Katinas

„Investuok Lietuvoje“ vadovas. Turi daugiau nei 10 m. patirties rinkodaros, verslo vystymo ir skaitmeninio verslo srityse. Jo specializacija – ateities verslo tendencijos ir modeliai bei inovacijų ekonomika.

Åsa Zetterber
Åsa Zetterber

Naujai paskirta Švedijos vyriausioji pareigūnė skaitmenizacijai, vadovauja šalies pastangoms įgyvendinti ambicingą Švedijos skaitmenizacijos strategiją.

Giedrius Savickas
Giedrius Savickas

Lietuvos jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius, TV laidų vedėjas, nuostabaus humoro savininkas, aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje socialinėje veikloje.

Vladimiras Laučius
Vladimiras Laučius

Žurnalistas, politologas, naujienų portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius. Publicistikos kryptys – politinio gyvenimo, informacinės erdvės, socialinių kultūrinių reiškinių analizė, mokslinių interesų sritys - politinė filosofija ir politinė komunikacija.

Rytis Zemkauskas
Rytis Zemkauskas

VDU PMDF docentas, televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas, kelių publicistinių knygų autorius, vienas projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovų. Visuomeninė veikla – Lietuvos kaip modernios valstybės ir pasaulio lietuvių tinklo problematika.

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, nuo 2006 m. iki 2016 m. dirbo Europos Parlamente, pirmininkų Jerzy Buzeko ir Martino Schulzo diplomatiniu patarėju.

Rasa Tapinienė
Rasa Tapinienė

Žurnalistė, TV laidų vedėja, vertėja.

Eugenijus Laurinaitis
Eugenijus Laurinaitis

Psichoterapeutas, dėstytojas, lektorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, daugiau nei 40 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautorius.

Tommy Fagerlund
Tommy Fagerlund

Lietuvos-Švedijos akademijos valdybos pirmininkas, Švedijos prekybos rūmų valdybos narys.

Dr. Vida Montvydaitė
Dr. Vida Montvydaitė

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė.

Dainius Radzevičius
Dainius Radzevičius

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Ištvanas Kvikas
Ištvanas Kvikas

Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas.

Prof. Šarūnas Liekis
Prof. Šarūnas Liekis

Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) atstovas Lietuvoje, istorikas, VDU Politologijos katedros profesorius.

Nina Mackevič
Nina Mackevič

Lietuvos radijo laidos rusų kalba vyr. redaktorė.

Oleg Jerofejev
Oleg Jerofejev

Portalo Ru.delfi.lt vyr. redaktorius.

Audrius Cininas
Audrius Cininas

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.

Algimantas Čepas
Algimantas Čepas

Teisininkas, Lietuvos kriminologų asociacijos vadovas, Vilniaus universiteto lektorius.

Raminta Kėželytė
Raminta Kėželytė

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė.

Dr. Norbertas Černiauskas
Dr. Norbertas Černiauskas

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas .

Doc. Valdas Jaskūnas
Doc. Valdas Jaskūnas

Vilniaus universiteto studijų prorektorius.

Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė

Švietimo ir mokslo ministrė.

Saulius Jurkevičius
Saulius Jurkevičius

Vilniaus licėjaus direktorius.

Ignas Gaižiūnas
Ignas Gaižiūnas

Fizikos mokytojas.

Algirdas Davidavičius
Algirdas Davidavičius

Vilniaus instituto ekspertas, VDU lektorius, filosofas ir mentorius.

Donatas Paulauskas
Donatas Paulauskas

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas, Vilniaus universiteto lektorius, rašytojas. Išleido knygą apie feminizmą „F žodis, kurio negalima minėti“.

Jūratė Juškaitė
Jūratė Juškaitė

Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė ir portalo manoteises.lt redaktorė. Feministiniame aktyvizme dalyvauja jau ne vienerius metus.

Dr. Margarita Jankauskaitė
Dr. Margarita Jankauskaitė

Humanitarinių mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė. Visuomenininkė, dirbanti lyčių lygių galimybių srityje.

Rajmund Klonowski
Rajmund Klonowski

Publicistas, vertėjas, pilietinės visuomenės veikėjas, 2005 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje blogą lenkų kalba. Rašo „Kurier Wileński”, priklauso Europos tautinių ir etninių mažumų dienraščių asociacijos MIDAS valdybai.

Audrys Antanaitis
Audrys Antanaitis

Kalbos komisijos pirmininkas. 2004 metais apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. 2017 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Mark Adam Harold
Mark Adam Harold

Emigravo iš D. Britanijos į Lietuvą prieš daugiau nei dešimtmetį, dirba muzikos industrijoje, vadovauja VšĮ "Muzikos eksporto fondas". 2015 m. jis tapo pirmuoju ne piliečiu, išrinktu į Vilniaus miesto Tarybą.

Vytautas Sinica
Vytautas Sinica

Politologas, VU TSPMI absolventas ir filosofijos doktorantas, viešojoje erdvėje rašantis kalbos ir šeimos politikos, pilietinės visuomenės, tautinių santykių, Europos integracijos ir kitomis temomis.

Evelina Dobrovolska
Evelina Dobrovolska

Teisininkė bendradarbiaujanti su VšĮ Europos žmogaus teisių fondu ir kitomis NVO. Atstovauja klientams žmogaus teisių ir originalios asmenvardžių rašybos bylose.

Gintaras Zukas
Gintaras Zukas

RusRadio.Lt naujienų redaktorius, vienas iš humoro kolektyvo „The Monday Show“ kūrėjų, kūrybinis rašytojas „Laisvės TV“ televizijoje.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis

Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, Lenkijos aukštųjų mokyklų akreditacijos komisijos užsienio ekspertas, Europos Komisijos ekspertas užimtumo ir darbo rinkos politikos klausimais, aktyviai bendradarbiauja su užsienio mokslo centrais bei Lietuvos mokslo ir valstybės valdymo institucijomis, savivaldybėmis bei NVO sektoriaus organizacijomis.

Marijuš Antanovič
Marijuš Antanovič

VU TSPMI dėstytojas bei Lenkų diskusijų klubo narys. Baigė ekonomikos, politikos ir tarptautinių santykių bakalauro studijas Warwicko universitete Jungtinėje Karalystėje, VU TSPMI įgijo tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro laipsnį.

Kristen Aigro
Kristen Aigro

Europos jaunimo forumo valdybos narė.

Dr. Ainė Ramonaitė
Dr. Ainė Ramonaitė

Politologė, Vilniaus universiteto dėstytoja.

Raminta Matulytė
Raminta Matulytė

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė.

Unė Kaunaitė
Unė Kaunaitė

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais.

Lukas Kaminskis
Lukas Kaminskis

„Turing Society“ vienas iš įkūrėjų.

Rūta Jančytė
Rūta Jančytė

Panevėžio „City Alumni“ bendruomenės lyderė, inicijavusi Panevėžio forumą, po kurio prasidėjo Panevėžio robotikos proveržis. „Telia Company“ personalo atrankų komandos, koordinuojančios talentų pritraukimą į technologines pozicijas, vadovė.

Gintautas Jakštas
Gintautas Jakštas

MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas. G. Jakšto interesų sritys apima aukštojo mokslo politiką, jaunimo integracijos į darbo rinką bei Lietuvos žmogiškojo kapitalo temas.

Roma Žakaitienė
Roma Žakaitienė

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.

Dr. Skaidra Trilupaitytė
Dr. Skaidra Trilupaitytė

Menotyrininkė, kultūros politikos tyrinėtoja, mokslo monografijų autorė. Lietuvos kultūros tyrimų institute eina vyresniosios mokslo darbuotojos pareigas, skaito paskaitas Vilniaus dailės akademijoje.

Ramunė Zabulienė
Ramunė Zabulienė

Kolekcininkė, „Lewben art foundation" valdybos narė, Šiaulių banko stebėtojų tarybos narė.

Algirdas Petraitis
Algirdas Petraitis

Meno ir kolekcinių vertybių aukciono „ARS VIA" vadovas, kolekcininkas.

Ornela Ramašauskaitė
Ornela Ramašauskaitė

Konsultuoja investavimo į meną klausimais, kolekcininkė, menininkė, docentė-praktikė.

Sigita Valevičienė
Sigita Valevičienė

Psichologė, 10 metų dirbanti su besilaukiančiomis ir pagimdžiusiomis moterimis, ruošianti poras gimdymui ir tėvystei, rašanti motinystės temomis.

Lina Gabrijolavičienė
Lina Gabrijolavičienė

Dula, dviejų vaikų mama, tinklaraštininkė, Lietuvos dulų asociacijos valdybos narė.

Dr. Violeta Davoliūtė
Dr. Violeta Davoliūtė

VU TSPMI dėstytoja bei Imre Kertész Kolleg Jena tyrinėtoja, besispecializuojanti istorinių traumų, atminties politikos bei tapatumo tyrimuose. Ji yra knygos „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War” (2013) bei straipsnių prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose autorė.

Dr. Saulius Grybkauskas
Dr. Saulius Grybkauskas

Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, tyrinėja sovietinę ūkio ir tautinę politiką, sovietinės lietuviškosios nomenklatūros tinklus, jos santykius su Maskva, KGB vykdytą visuomenės kontrolę. Šiomis temomis yra paskelbęs dvi monografijas ir mokslinius straipsnius Lietuvoje ir užsienyje.

Vaidotas Kondroška
Vaidotas Kondroška

VĮ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, aviacijos ekspertas, transporto inžinerijos mokslų daktaras. Savo kasdieniniame darbe jis siekia taikyti inovatyvius aviacijos srities sprendimus Lietuvos oro eismo vadybos sistemoje bei integruoti bepiločius orlaivius į bendrą Lietuvos oro erdvę.

Adolfas Kuzborski
Adolfas Kuzborski

Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už bepiločius orlaivius ir jų integravimą į bendrąją oro erdvę.

Sergejus Mandrykinas
Sergejus Mandrykinas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Sienos kontrolės organizavimo valdybos Sienos stebėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už tarnybos orlaivių panaudojimą valstybės sienos apsaugai.

Antanas Gedvilas
Antanas Gedvilas

Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos prezidentas, kartu su asociacijos nariais organizuoja bepiločių orlaivių varžybas, bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene.

Orijana Mašalė
Orijana Mašalė

Strateginės komunikacijos konsultantė, valdybų narė.

Algirdas ir Remigijus Gataveckai
Algirdas ir Remigijus Gataveckai

Meninikai, visuomenininkai, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai.

Dmitrijus Škulis
Dmitrijus Škulis

Paauglių ir suaugusiųjų psichologas, priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ dienos centro vadovas, MRU psichologijos instituto doktorantas.

Tomas Moška
Tomas Moška

„Turing Society“ įkūrėjas, technologinio švietimo ekspertas, IT entuziastas, kuris tiki, kad decentralizuotas ugdymas(is) gali išspręsti daugybę šiandieninių švietimo problemų.

Inga Čėsnaitė
Inga Čėsnaitė

Tarptautinės programos jaunimui „The Duke of Edinburgh‘s International Award“ vadovė Lietuvoje.

Vytautas Ulozas
Vytautas Ulozas

Verslo renginių vedėjas ir moderatorius, investuotojas į nekilnojamąjį turtą.

Prof. Paulius V. Subačius
Prof. Paulius V. Subačius

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius.

Paulius Gritėnas
Paulius Gritėnas

15min.lt aktualijų žurnalistas ir politikos komentatorius.

Dr. Aušra Širvinskienė
Dr. Aušra Širvinskienė

Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja, Vilniaus universiteto lektorė.

Dr. Rokas Uscila
Dr. Rokas Uscila

Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojas, kriminologas, socialinių mokslų (teisės) daktaras. Daugiau bei 20 metų atlieka įvarius kriminologinių, įskaitant socialinių deviacijų, viktimologinių reiškinių tyrimus. Turi ekspertinės patirties bausmių vykdymo sistemoje, ypač probacijos ir atkuriamojo teisingumo srityse.

Girvydas Duoblys
Girvydas Duoblys

Lektorius, veda seminarus apie savanorystę, jaunimo subkultūras, strateginį planavimą, žmogaus teises ir pilietinį ugdymą, žalingų įpročių prevenciją, smurtą ir patyčias, viešą kalbėjimą, tėvų įtraukimą į vaikų ugdymą, narkotikų politiką ir kt.

Aurimas Perednis
Aurimas Perednis

Žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas.

Laima Kreivytė
Laima Kreivytė

Parodų kuratorė, poetė, aktyvistė, VDA dėstytoja.

Mintautė Jurkutė
Mintautė Jurkutė

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovė. Projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ vadovė.

Rūta Miliūtė
Rūta Miliūtė

Lietuvos Respublikos Seimo narė.

Sigita Valevičienė
Sigita Valevičienė

Psichologė, 10 metų dirbanti su besilaukiančiomis ir pagimdžiusiomis moterimis, ruošianti poras gimdymui ir tėvystei, rašanti motinystės temomis.

Lina Gabrijolavičienė
Lina Gabrijolavičienė

Dula, dviejų vaikų mama, tinklaraštininkė, Lietuvos dulų asociacijos valdybos narė.

Doc. Jurgita Šiugždinienė
Doc. Jurgita Šiugždinienė

Laikinai einanti pareigas Kauno technologijos universiteto rektorė.

Šarūnas Bulota
Šarūnas Bulota

Kauno technologijos universiteto Komunikacijos departamento vadovas.

Rimantas Žylius
Rimantas Žylius

„Norway Registers Development“ vykdantysis direktorius.

Helén Nilsson
Helén Nilsson

Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje direktorė.

Kristian Kaas Mortensen
Kristian Kaas Mortensen

„Girteka Logistics" komunikacijos vadovas.

Šarūnas Radvilavičius
Šarūnas Radvilavičius

Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje direktorės pavaduotojas, istorikas.

Peter Thisted Dinesen
Peter Thisted Dinesen

Kopenhagos universiteto politikos mokslų instituto profesorius, tiriantis socialinį pasitikėjimą kaip politinių mokslų, sociologijos ir psichologijos sąveiką.

Žydrūnė Vitaitė
Žydrūnė Vitaitė

Verslininkė, technologijų mentorystės programos moterims „Women Go Tech“ iniciatorė, viena iš 50 įtakingiausių PEF tinklo „Global Shapers“ lyderių. 2018 metais kartu su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite oficialiu pakvietimu dalyvavo Davoso susitikime.

Martynas Snieganas
Martynas Snieganas

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėjas.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga

Sveikatos apsaugos ministras.

Gediminas Tvarijonas
Gediminas Tvarijonas

NVO „Padėk gatvės vaikams“ ir futbolo klubo „Ataka“ steigėjas, jau daugelį metų mėgina atkreipti valstybės ir visuomenės dėmesį į vaikų užimtumo problemas.

Inga Dora Sigfusdottir
Inga Dora Sigfusdottir

Reikjaviko universiteto profesorė, tarptautinio projekto Youth in Europe direktorė.

Justina Lavrenovaitė-Perez
Justina Lavrenovaitė-Perez

FIFA teisėja, buvusi Lietuvos futbolo rinktinės žaidėja, trenerė.

Prof. dr. Milda Ališauskienė
Prof. dr. Milda Ališauskienė

Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkė. Mokslinių interesų sritys susijusios su religijos vaidmeniu šiuolaikinėse visuomenėse, religijų įvairove, fundamentalizmu ir naujųjų religijų formavimusi.

Donatas Puslys
Donatas Puslys

Bernardinai.lt vyr. redaktorius. 2014 m. tolerancijos žmogus, politologas, žurnalistas. D. Puslio profesiniai interesai apima tarptautinę politiką, pilietinį ugdymą, tapatybės klausimus.

Andrius Zimaitis
Andrius Zimaitis

Teisininkas, visuomenės veikėjas, „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“ scenaristas.

Vytautas Toleikis
Vytautas Toleikis

Mokytojas, kultūrininkas, eseistas, visuomenininkas, inicijavęs ir vykdęs daugybę kultūros ir švietimo projektų, skirtų čigonų, žydų ir kitų tautinių mažumų kultūrų atminčiai puoselėti.

Dr. Jūratė Čerškutė
Dr. Jūratė Čerškutė

Literatūrologė, tyrinėjanti dabartinę lietuvių prozą ir literatūros procesus. Dėsto šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir kultūrą Varšuvos universitete, nuolat rašo knygų apžvalgas ir recenzijas.

Elžbieta Banytė
Elžbieta Banytė

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) doktorantė, literatūros kritikė, vertėja, buvusi mokytoja. Domisi literatūros kritikos tradicija ir dabartimi, besikeičiančia klasikinės literatūros recepcija, švietimo ir mokslo klausimais, verčia daugiausia iš naujosios graikų kalbos.

Audrius Juzėnas
Audrius Juzėnas

Kino filmų „Vilniaus getas“, „Ekskursantė“, „Pelėdų kalnas” režisierius, scenaristas, prodiuseris.

Giedrė Beinoriūtė
Giedrė Beinoriūtė

Kino režisierė ir pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė. Nuo 2014 m. – LMTA meno doktorantė. Meno tyrimo tema – Vaikų vaizdavimas kine: režisūrinis aspektas. Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Europos kino akademijos narė.

Rasa Paukštytė
Rasa Paukštytė

Teatrologė, kino kritikė, LMTA, VDA lektorė, lfc.lt svetainės redaktorė, dienraščio „Verslo žinios" kino apžvalgininkė.

Edvinas Kerza
Edvinas Kerza

Krašto apsaugos viceministras, kuruojantis nacionalinę kibernetinio saugumo politiką, nacionalinio saugumo ir gynybos interesams naudojamų elektroninių ryšių ir informacinių sistemų plėtojimo ir saugumo politiką, krašto apsaugo sistemos ryšių ir informacinės sistemas.

Eglė Radvilė
Eglė Radvilė

AB „Lietuvos geležinkeliai“ LG.DIGITAL vadovė, kuruojanti Informacinių technologijų centrą ir jo veiklas. LG.DIGITAL pagrindinė paskirtis – kurti LG ir jos įmonių grupės strateginį pranašumą pažangiausiais skaitmeniniais sprendimais.

Dr. Vilius Ivanauskas
Dr. Vilius Ivanauskas

Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kurio tyrimų interesų sritys apima sovietines ir posovietines transformacijas, elitus, intelektualus ir istorijos politiką. Šiomis temomis yra paskelbęs dvi monografijas bei mokslinius straipsnius Lietuvoje ir užsienyje.

Apie renginį

Visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas.

Visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas.

Jau antrą kartą Birštone 2018 m. rugsėjo 7-8 d. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Žodis „Būtent!” atspindi tą diskusijos momentą, kai diskusijos dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį sutarimą ir supratimą. Siekiama, kad festivalis taptų tokio sutarimo, nuomonės formavimo, bendros valstybės vizijos kūrimo vieta, kuri suteiks įkvėpimo realiems verslo ir politikos sprendimams.

Įkvėpimo „Būtent!” semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, panašių renginių kitose Skandinavijos šalyse, taip pat renginių „Arvamusfestival“ Estijoje ir „Lampa“ Latvijoje bei kitų „Democracy Festivals“ šeimos renginių Šiaurės-Baltijos šalyse.

The initiative to hold discussion festival in Lithuania was inspired by the examples of Democracy festivals in all Scandinavian countries as well as Latvia and Estonia. The festival’s mission is to contribute to building a democratic welfare state by fostering a culture of discussion, concord and tolerance. This festival is an annual assembly of people from political, business, academic, cultural, non-governmental organizations and other sectors, where they discuss the most important topics of the development of the state, share ideas and forge new collaborations.

Participation in the event is free of charge.

Vieta / Place of the event

Birštonas, Vytauto parkas

Pranešėjai / Speakers

Tikimės sulaukti daugiau nei 200 pranešėjų ir 5000 dalyvių

Data / Date

2018 m. Rugsėjo 7-8 d. /
7–8th of September.

Organizatoriai / Organizers

Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Birštono savivaldybė, bankas “Swedbank”

Diskusijų festivalio „Būtent!“ principai:
Esame atviri nuomonių įvairovei
Pagarbiai klausomės ir reiškiame savo nuomonę
Kritiką reiškiame konstruktyviai
Aktyviai dalyvaujame ir įsitraukiame

Organizatoriai

Britų taryba
Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje
Bankas „Swedbank“
Birštono savivaldybė

Programos partneriai

Festivalio dvasią užtikrina

Informaciniai partneriai

Draugai

Temų kūrėjai

nuolat pildoma

DUK

Susidomėjote diskusijų festivaliu „Būtent!“? Prenumeruokite naujienlaiškį ir nepraleiskite aktualių renginio naujienų:

Turite idėjų dėl bendradarbiavimo galimybių ar dalyvavimo renginyje? Susisiekime!

Festivalio komunikacijos vadovė:
Orinta Barkauskaitė

Mob. tel.: 8 611 27985