Diskusijų festivalis „Būtent!”

Nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė, kurioje kiekviena nuomonė turi teisę egzistuoti.

2017 m. rugsėjo 8–9 d. Birštonas

Apie renginį

Visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas.

Pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Žodis „Būtent!” atspindi tą diskusijos momentą, kai diskusijos dalyviai, pateikę savus argumentus, pasiekia abipusį sutarimą ir supratimą. Siekiama, kad festivalis taptų tokio sutarimo, nuomonės formavimo, bendros valstybės vizijos kūrimo vieta, kuri suteiks įkvėpimo realiems verslo ir politikos sprendimams.

Įkvėpimo „Būtent!” semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, panašių renginių kitose Skandinavijos šalyse, taip pat renginių „Arvamusfestival“ Estijoje ir „Lampa“ Latvijoje.

Susipažinkite su programa

Vieta

Birštonas

Pranešėjai

Arnoldas Pranckevičius, Donatas Puslys, Justinas Žilinskas, Milda Ališauskienė, Nerija Putinaitė ir kiti.

Data

2017 m. Rugsėjo 8-9 d.

Organizatoriai

Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Bankas „Swedbank“.

Diskusijų festivalio „Būtent“ principai:
Esame atviri nuomonių įvairovei
Pagarbiai klausomės ir reiškiame savo nuomonę
Kritiką reiškiame konstruktyviai
Aktyviai dalyvaujame ir įsitraukiame

Organizatoriai

Atviros Lietuvos fondas
Britų taryba
Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje
Bankas „Swedbank“

Partneriai

Temų kūrėjai

Renginio programa

Diskusija: Kiek kainuoja skandinaviška laimė Lietuvoje?

Mod. Eglė Samoškaitė

Dalyviai: Bent Greve, Nerijus Mačiulis


Žiniasklaidoje kasdien galima išgirsti naujienų apie bendrąjį vidaus produktą, infliaciją, ekonomikos skatinimą ar verslumą. Tačiau vis dažniau pasaulyje pradedama kalbėti apie laimės ekonomiką. Ar tikrai nuostata, kad tas, kuris daug uždirba, yra laimingas, po truputį turėtų būti išstumta suvokimo, kad daug uždirba tas, kuris yra laimingas? Diskusijoje bus siekiama nuimti mistiką nuo skandinaviškų „laimės indeksų“ ir paaiškinti pavyzdžiais, ką valstybės raidai gali duoti nematerialūs išsivystymo veiksniai.

Diskusija: Lobizmas Lietuvoje: gėris ar blogis?

Mod. Algirdas Davidavičius

Dalyviai: Eglė Kavoliūnaitė - Ragauskienė, Jekaterina Lavrinec, Rasa Žemaitė


Kas yra lobizmas, ar jis „geras“, ar „blogas“? Kodėl svarbu jį tinkamai reguliuoti? Diskusijoje – gerosios praktikos pavyzdžiai, kai lobistinę veiklą valstybės ar savivaldybės lygmenyje vykdė visuomenės atstovai, taip pat bus aptariama, kaip skaidriai vykdomas lobizmas pasitarnavo demokratijai. Šio renginio dalyvė neišvengiamai susimąstys: ar kada nors aš užsiėmiau lobizmu? Kaip bet kuri / bet kuris iš mūsų gali tai daryti?

Mokykla bendruomenėje!

Mod. Arminas Varanauskas

Dalyviai: Rimtas Baltušis, Milda Laužikaitė, Dalius Misiūnas, Aritonė Plungienė


„Sterili“ mokylos aplinka, kai atsitveriama siena nuo likusio pasaulio, nebetinka šiuolaikiniam mokymuisi. Dabar svarbu išmokyti vaikus pritaikyti teorinius dalykus praktiškai, sieti mokymąsi su aplinkoje vykstančiais procesais (politiniais, socialiniais, biologiniais ir t.t.). Mokyklose, kaip ir versle, labai svarbus vadovo vaidmuo. Kaip mokyklai tapti atviresnei? Ko mokyklos gali išmokti iš verslo, nevyriausybinio sektoriaus, kuriančių praktikų?

Diskusija: Laisvė ir jos priešai – atviri ir pasislėpę

Mod. Žilvinas Šilėnas

Dalyviai: Nerija Putinaitė, Ramūnas Vilpišauskas


Laisvės jausmas ir poreikis yra svarbus ir giliai įsišaknijęs žmogaus gyvenime. Laisvė tokia svarbi, kad visos, net ir nesuderinamos, politinės kryptys deklaruoja ją kaip vertybę. Norintys atkreipti dėmesį ir patraukti žmonių širdis, negali ignoruoti laisvės ir jos siekio. Laisvės sampratą turi visos politinės ideologijos. Atrodytų, kad laisvė žmones sujungia, suteikia bendrumą, bendrą vardiklį. Tačiau laisvė yra žodis, po kuriuo slypi daug nesuderinamų dalykų. Ką reiškia iš tikrųjų būti laisvam? Kokios grėsmės kyla laisvei šiandien? Kas yra laisvės priešai – matomi ir nematomi?

Diskusija: Socialinės inovacijos: ir geri darbai būna verslūs“

Mod. Monika Juknienė

Dalyviai: Arūnas Survila, Giedrius Bučas,Violeta Masteikienė, Jurgita Ribinskaitė - Glatzer, Marija Bunkaitė


Socialinis verslas Lietuvoje sparčiai augantis judėjimas, su kiekvienais metais įtraukiantis vis daugiau entuziastų, vadinamų socialiniais inovatoriais. Šie asmenys didžiausiems visuomeniniams iššūkiams spręsti taiko verslo metodus. Kaip suderinti verslą ir socialinių problemų sprendimą? Kas svarbiau – finansinė vertė ar socialinis poveikis? Kas yra socialiniai verslininkai ir kaip atrodo jų eilinė diena? Apie tai šioje diskusijoje su pokyčių lyderiais.

Diskusija: Tautinės bendrijos: kaip jas mato nacionalinė ir rusakalbė žiniasklaida?

Mod. Ernestas Alesinas

Kalbėtojai: Aurimas Perednis, Olegas Jerofejevas, Miroslavas Juchnevičius, Antonijus Radčenko


Diskusijos tema – tautinės bendrijos Lietuvoje ir jų pristatymas skirtingose žiniasklaidos priemonėse. Nors tautinių bendrijų kasdienybė susilaukia vis daugiau dėmesio, akivaizdu, jog diskusijos šia tema itin skiriasi. Nacionalinio lygmens žiniasklaidos priemonėse problemos yra pristatomos vienu kampu, tuo metu medijose, kurios yra skiriamos tautinėms bendrijoms, natūraliai formuojasi kitokie naratyvai, prioritetizuojami kiti aspektai. Dažniausiai sąlyčio taškų bei dialogo tarp šių skirtingų lygmenų surasti nepavyksta. O juk tai ypatingai svarbu dabartinių aplinkybių kontekste, kuomet nuolatos kalbame apie propagandos grėsmes ir informacinį karą.

Diskusija: Įvairios Lietuvos arba vieningos Lietuvos receptas

Mod. Vita Ličytė

Dalyviai: Jurga Bučaitė-Vilkė, Modesta Kairytė, Nijolė Dirginčienė, Gitanas Nausėda, Vidmantas Vasiliauskas


Socialinė ir ekonominė skirtis tarp sostinės, didmiesčių ir regionų akivaizdi, ją liudija statistiniai rodikliai. Tad ką daryti: pasyviai stebėti, kaip atsiveria praraja? Ar tegalima konstatuoti faktus ir spėlioti apie regionų ateitį? O gal privalu skubiai spręsti ir imtis veiksmų, siekti pokyčių? Diskusijoje bus ieškoma „recepto“ regionų atskirčiai mažinti.

Diskusija: Politinis korektiškumas (ne)atėjo į Lietuvą

Mod. Justinas Žilinskas

Dalyviai: Donatas Puslys, Ugnė Barauskaitė, Laurynas Peluritis


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žodį „negras“ pripažino įprastiniu lietuvių kalbos žodžiu; medijose įprasta pranešti, kad žiaurų nusikaltimą įvykdė „čigonai“, o viešojoje erdvėje – skųstis, kad politkoretiškumas mus nustekeno. Esą nebegalime pasakyti, ką galvojame, o kai pasisakome, pavyzdžiui, apie gėjus ir žydus, tuomet apsilanko policija, atima kompiuterius ir dar skiria baudas. Ar šitaip vargstame, patekę į politkoretiškumo gniaužtus? O gal yra priešingai: vis neišmokstame politkorektiškumo, todėl neatsikratome neapykantos ir patyčių?

Diskusija: Globalūs, bet ar saugūs?

Mod. Margarita Šešelgytė

Dalyviai: Dovilė Jakniūnaitė, Ramūnas Vilpišauskas, Vytautas Keršanskas


Esminė diskusijos tema – globalizacija ir jos keliamos pasekmės saugumo kontekste. Kaip globalizacija veikia tarptautinę politiką? Kodėl vienoje valstybėje vykstantys įvykiai jau seniai nebėra tik nacionalinės valstybės reikalas? Diskusijoje bus aptariama, kokie veiksniai didina globalizaciją – socialiniai tinklai, skaitmenizacija, technologijų vystymasis, kaip tai keičia politiką, valstybių bendradarbiavimą. Taip pat diskutuojama, kaip globalizacijos procesai veikia mūsų individualų ir nacionalinį saugumą.

Diskusija: Partizaninė politika: kaip technologijos keičia politikos veidą?

Pranešėjai: Eglė Radvilė, Bernardas Gailius


Lengvai prieinamos informacinės technologijos šiuolaikinę politiką daro partizanišką. Tradicines politikos struktūras – politines partijas – atakuoja ir kartais nukonkuruoja aplink individualius lyderius susitelkę spontaniški sąjūdžiai, politikoje veikiantys panašiai kaip partizanų būriai kare. Tačiau technologijomis grįstomis priemonėmis apsiginklavę politikai gali ne tik greitai išpopuliarėti, bet ir būti greitai nukauti. Ar vakarietiškai demokratijai ir partijoms jau galas? Kokia tolesnė partizaninės politikos raida? Koks sėkmės receptas lyderiams, aštrėjančios politinės poliarizacijos kontekste siekiantiems naujos vieningos laisvų žmonių valstybės pergalės?

Interaktyvi diskusija: Pabėgėlis Lietuvoje

Menų ir mokymo namų aktoriai


Dažnai kalbame apie Lietuvos emigrantus užsienyje, o ar kada susimąstėte kaip jaučiasi į Lietuvą atvykę užsieniečiai? Kokie iššūkiai jų čia laukia ir kaip jiems sekasi juos išspręsti? Forumo teatro suvaidintoje situacijoje „Pabėgėlis Lietuvoje“ aktoriai kvies diskutuoti apie tai kokios kasdienės problemos laukia tarp mūsų gyvenančių pabėgelių, kaip juos sutinkame mes, vietiniai. Biurokratijos mechanizmai, pasirinkimas tarp namų ir emigracijos, kultūrų skirtumai ir visuomenės atvirumas – tai kaip spektaklio herojui pavyks išspręsti šias ir kitas problemas, priklausys tik nuo žiūrovų!

Pranešimas: Ateities Lietuva, kurią patys turime sukurti

Pranešėjas: Mantas Katinas


Norint būti sėkminga šalimi, privalu suvokti ateitį ir aiškiai įvardinti savo vaidmenį. Tuomet aktyviai siekti išsikeltų tikslų net tuo metu, kai dauguma abejoja. Pranešimas ir diskusija identifikuoja keletą sričių, kuriose pokyčiai reikalingi labiausiai: tai vieningas požiūris ir lyderystė viešajame sektoriuje, verslo orientacija į ateitį, modernus švietimas, talentų vs. investicijų pritraukimas. Pranešėjas kvies diskutuoi, ką galime padaryti, kad užtikrintume proveržį bent vienoje šių sričių ir kels klausimą, ar „bent vienos“ srities pakanka? Šalies ateities sėkmė priklauso nuo sprendimų, kurie priimami dabar.

Diskusija: Metas - Meno Tikslai ir AteitiS

Mod. Vytis Jurkonis

Kalbėtojai: Justinas Malinauskas, Ugnė Paberžytė, Unė Kaunaitė, Agnija Leonova, Vytautas Michelkevičius


Koks meno tikslas? Švietimas? Pramoga? Laisvalaikis? Provokacija? Sukrėtimas? Atsakymų į šiuos klausimus išvestinė programuoja ir meno ateitį. Ar menas turi būti valstybės rūpestis ar privačių rėmėjų interesas? Visuomenė kaip meno objektas ir subjektas. Rinkos dėsniai mene – išgyvenimas ar pančiai? Žvilgsnis į meną Lietuvoje jaunų menininkų akimis.

Protmūšis: PAKARTOT.LT muzikinis protmūšis „Tu vėjo paklausk“


Muzikinis protmūšis, kuriame sužinosime ar pažįstame skirtingų žanrų ir laikotarpių lietuvišką muziką. Ar domimės tiek jos praeitimi, tiek šių dienų aktualijomis? Ar atpažįstame lietuviškas melodijas bei mokame dainų žodžius?

Lietuva pasaulyje arba nacionalinio aukštojo mokslo identiteto beieškant

Mod. Ramojus Reimeris

Kalbėtojai: Ainius Lašas, Gintaras Valinčius, Mantas Katinas, Milda Ališauskienė


Lietuva šiuo metu pradeda aukštojo mokslo reformą, kurios pagrindinis tikslas yra kelti per daugelį metų išsibarsčiusią ar net prarastą auštojo mokslo sistemos kokybę. Bandome suderinti viską: stiprinti stipriuosius, išsaugoti silpnuosius, didesnį akcentą skirti didiesiems miestams, stiprinti aukštąjį mokslą regionuose, saugoti nacionalinį interesą atitinkantį mokslą ir studijas, orientuotis į tarptautinius iššūkius ir galimybes, išduoti kuo daugiau diplomų, kelti aukštojo mokslo vertę ir t.t. Tad dalyviai kvies pokalbiui apie tai, ar Lietuva ir toliau gali likti neapsisprendusi dėl prioritetų, net esant ribotiems resursams? Ar turime teisę kažko atsisakyti dabar, jei ateityje bus geriau?

Diskusija: Inovatyvus, greit augantis verslas - ar įmanoma, kad toks verslas taptų socialiniu verslu?

Mod. Daina Kleponė

Dalyviai: Simona Šimulytė, Gytenis Galkis, Donatas Bagdonas, Neringa Stroputė


Šiuolaikinis jaunimas kuo toliau tuo labiau pasineria į startuolių veiklas. Jaunieji verslininkai suinteresuoti ne tik efektyvia, pelno siekiančia veikla, tačiau ir socialiniu poveikiu visuomenei. 2016 m. 10% verslininkų ES buvo iš socialinės ekonomikos, sektoriaus ir skaičiai sparčiai auga. Informacijos gausa, programų įvairovė leidžia patikėti, kad visi esame arba galime būti verslininkai, turėti savo verslus. Kuo toliau, tuo labiau kalbama apie inovacijų svarbą, socialinį poveikį. Diskusijos dalyviai dalinsi patirtimi, kaip susieti visas dedamąsias, nepasiklysti raktinių žodžių labirintuose, į ką labiausiai atsižvelgti.

Diskusija: Ar įstatymai tampa ginklu prieš NVO?

Mod. Aurelija Olendraitė

Dalyviai: Darius Sauliūnas, Rytis Jokubauskas, Guoda Burokienė


NVO sektoriaus reglamentavimo tendencijos ekspertams kelia nerimą tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Autoritarinėse valstybėse naudojama praktika, kuomet teisinėmis priemonėmis susidorojama su „nepaklusniaisiais“, plinta kaip virusas ir Europos valstybėse. Visus teisinius suvaržymus NVO sektoriuje Rusija, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Egiptas, Izraelis, o dabar jau ir Lietuva, grindžia vienu bendru argumentu – NVO yra nepatikimos. Ar keliami reikalavimai yra adekvatūs ir ko iš tiesų siekiama griežtinant įstatymus?

Aktyvi diskusija: Kaip ir kodėl verta matuoti skaidrumo pokyčius?

Dalyviai:Sergejus Muravjovas, Ingrida Palaimaitė


Diskusijoje TILS pristatys atliktus socialinius eksperimentus – „Vitaminų laboratoriją“ ir „Sąžiningumo pasižadėjimų efektyvumo tyrimą“ – bei papasakos, kaip siekia skaidrumo pokyčių, kaip suvokia antikorupcinę sėkmę ir kaip prisideda prie naujų įpročių suformavimo. Remiantis šiais pavyzdžiais, bus diskutuojama, kaip vertinti veiklos sėkmę, kokias mažas pergales švenčia. Bus keliami klausimai, kokius metodus pasitelkti spręsti sudėtingas problemas netradiciniais būdais.

Diskusija: Šioje šalyje nebėra faktų? (anglų kalba)

Mod. Donatas Puslys, Simas Čelutka

Dalyvis: Edward Lucas


Kariaujama ne tik kulkomis, bet ir žodžiais, vaizdiniais. Šiuolaikinė karyba – tai ir dezinformacija, „alternatyvieji faktai“, sąmokslo teorijos, žodžio ir saviraiškos laisvės idealu dangstoma propaganda. Kremlius ir kitos Vakarams priešiškos jėgos sumaniai išnaudoja kai kurių vakariečių perdėtą nuostatą, esą „nėra faktų, tik interpretacijos“. Tad diskusijos dalyviai kvies aptarti – ar iš tikrųjų „nėra faktų“? Jei tai melas, kaip su juo kovoti?

Diskusija: Ar išliks nacionalinė valstybė globalizacijos amžiuje? (anglų kalba)

Mod. Nerija Putinaite

Dalyviai: William Outhwaite; Szabolcs Pogonyi; Lars Tradgardh


Nacionalinės valstybės, kurias suformavo nacionalinio atgimimo sąjūdžiai, Europoje egzistuoja jau daugiau kaip šimtą metų. Su globalizacijos ir ES ateities iššūkiu jos susiduria sukaupusios nemenką teigiamą ir neigiamą istorinį kapitalą. Kai kuriose šalyse ima stiprėti nacionalizmas, grįžtama prie praeito šimtmečio nacionalinės valstybės idėjų. Tad diskusijoje bus kalbama apie tai, kokia nacionalinės valstybės ateitis globalizacijos amžiuje: ar ji praras savo prasmę, formuosis transnacionalinės tapatybės ir pilietiškumas? O gal įgis naujų bruožų, kurie bus pagrindas formuotis naujo pavidalo tarptautinei tvarkai?

Diskusija: Lietuva – Europos pakraštys ar branduolys?

Mod. Arnoldas Pranckevičius

Kalbėtojai: Liudas Mažylis, Rytis Zemkauskas, Vladas Lašas, Jovita Neliupšienė


Įvairių sričių visuomenės lyderių diskusija apie Lietuvos ateitį Europos Sąjungoje.

Diskusija: Ko niekaip negalime išmokti iš Lietuvos istorijos?

Mod. Norbertas Černiauskas

Dalyviai: Alfredas Bumblauskas, Alvydas Jokubaitis


Antikinė sentencija byloja: istorija yra gyvenimo mokytoja. Tačiau, ar šis posakis vis dar aktualus XXI amžiuje? Diskusijos dalyviai kvies pasikalbėti apie tai, kuo mums Lietuvos istorija (ne)naudinga šiandien – įkvepia savo didingais vaizdiniais ir datomis, moko kritinio mąstymo bei padeda tvarkytis su mus supančiais informacijos kiekiais? O gal tėra tik senstantis intelektualus žaidimas? Ar gali mokymasis iš praeities atnešti daugiau bėdos nei naudos? Ko mūsų valstybę ir visuomenę gali išmokyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, tarpukario respublikos patirtys ar Antrojo pasaulinio karo tragedijos? Ką labiausiai vertėtų šiandien prisiminti Lietuvos istorijoje ir kaip ją skaityti XXI amžiuje?

Diskusija: Žmogaus teisės ir diagnozė „F“

Mod. Marius Strička

Dalyviai: Arūnas Germanavičius, Mykolas Majauskas


„F“ – tai ligų klasifikacijoje naudojamas kodas žymintis psichikos sveikatos sutrikimus. Diagnozė „F“ yra lydima stigmos, visuomenėje apipinta mitų ir stereotipų. Diskusijoje dalinamasi įžvalgomis apie tai, kaip Lietuvoje (iš)gyvena šią diagnozę turintis žmogus.

Diskusija: Keliaujame laisvai (ar ilgai?)

Mod. Aurimas Perednis

Dalyviai: Eimutis Misiūnas, Arnoldas Pranckevičius, Norvegijos Teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos atstovas


Pastaraisiais metais Šengeno erdvė išgyvena krizę. Dėl migracijos srautų Šengeno narės patiria padidėjusį migracijos spaudimą, visuomenėse kyla nepasitenkinimas dėl migrantų skaičiaus padidėjimo, kyla grėsmės saugumui, kai kuriose valstybėse atnaujinti patikrinimai prie Šengeno vidaus sienų. Lietuvos narystės Šengeno erdvėje 10-mečio proga diskutuosime, ar Šengenas vis dar yra vertybė mums ir kitoms šalims narėms, ar narystės Šengeno erdvėje pliusai nusveria minusus. Ar norėdami laisvai keliauti esame pasiruošę dalintis našta su migracijos spaudimą patiriančiomis valstybėmis narėmis? Diskusijoje bus pateikta Norvegijos perspektyva. Norvegija yra ne ES valstybė narė, tačiau yra Šengeno erdvės šalis. Kodėl Norvegijai tai svarbu?

Diskusija: Alkoholis: drausti negalima leisti (anglų kalba)

Moderatorius: Klaudijus Maniokas

Dalyviai: Rimantas Juozas Vaicenavičius, Gabriel Romanus, Stig Erik Sørheim


Diskusijoje bus aptartos naujos alkoholio kontrolės politikos idėjos Lietuvoje. Nauji įgyvendinti ir planuojami ribojimai dažnai inspiruojami Šiaurės šalių patirties. Kokia ta patirtis? Kiek ji gali būti pritaikoma Lietuvoje? Koks galimas numatomų alkoholio kontrolės priemonių poveikis Lietuvoje? Kaip geriausia mažinti alkoholio sukeliamą žalą?

Kaip valstybė valstybėje tampa valstybės dalimi

Pranešėjas: Romas Švedas, Šarūnas Černiauskas


Praeityje „Lietuvos geležinkeliai" sulaukė daug pagrįstos kritikos dėl neskaidraus paramos skirstymo, įtartinų sandorių. Dėl savo uždarumo bendrovė net buvo pradėta vadinti „valstybe valstybėje". Dabar kompanija garsiai deklaruoja esanti „valstybės dalimi“. Visuomenės dėmesį prikaustęs virsmas, jį sukėlę skandalai ir tai, ką galima padaryti geriau. Diskusija su tais, kurie betarpiškai stebėjo ir inspiravo istorinius pokyčius didžiausioje valstybės valdomoje įmonėje.

Diskusija: Religijos ir tikėjimo laisvė: ar visiems?

Mod. Milda Ališauskienė

Dalyviai: Marija Jure, Gabrielius Lukošius, Gytis Tereikis


Kas penktas Lietuvoje save priskiria ne Romos katalikų, o kitai bendruomenei arba sako esąs netikintis. Diskusjos dalyviai kalbėsis apie tai, ką reiškia būti kitatikiu, kaip valstybės politika veikia jo/jos kasdienybę? Kuriose viešo ir privataus gyvenimo srityse ribojama religijos ir tikėjimo laisvė? Net ir moderniose visuomenėse religinėms mažumoms gresia stereotipai, viešas demonizavimas, diskriminavimas, net persekiojimas. Esama biurokratinių suvaržymų, stinga infrastruktūros religiniam gyvenimui užtikrinti, valstybinėse mokyklose pasitaiko indoktrinavimas prieš religines mažumas, varžoma tėvų teisė auklėti vaikus pagal religinius įsitikinimus.

Pranešimas: Pilietinis pasipriešinimas: kaip gali prisidėti kiekvienas?

Pranešėjas: Linas Idzelis


Karininkas pristatymo metu kalbės apie ginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir galimą dalyvavimą jame. Jis taip pat pasidalins, kaip neturint įgūdžių ar drąsos imtis ginklo, būtų galima padėti kovotojams. Pranešėjas pristatys senus, bet naujai atrastus karybos metodus, kurie pastaruoju metu naudojami ir įgauna vis naujas formas.

Diskusija: Lyčių lygybė - socialinė (ne)lygybė?

Mod. Dovilė Jakniūnaitė

Dalyvės: Margarita Jankauskaitė, Laura Galdikienė


Pagal tradicinį vertinimą lyčių lygybės politika – itin svarbus instrumentas tvaresnei visuomenei kurti. Tačiau jis ne visuomet teisingas. Diskusijoje bus kalbama apie tai, kad jei valstybės politika yra socialiai nejautri, pamatinės lyčių lygybės idėjos gali būti iškreiptos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į paradoksą: lyčių lygybės retorika gali būti naudojama net priešingam tikslui – faktinei nelygybei įtvirtinti.

Diskusija: Kodėl mums tokie tolimi artimieji rytai?

Mod. Šarūnas Liekis

Dalyviai: Egdūnas Račius, Nida Degutienė, Sergėjus Kanovičius


Artimieji Rytai yra vienas iš civilizacinių Europos lopšių. Europos raida buvo glaudžiai susijusi su raida Artimuosiuose Rytuose. Šis regionas traukė europiečius šimtmečiais. Tie šimtmečiai pagimdė ne tik abipusę trauką ir romantizavimą. Jie matė ir Kryžiaus žygius, Rekonkistą, kovas tarp Osmanų ir Europos valstybių Viduržemio jūroje. Valstybių sienos nekart keitė pavidalą, o XX a.-XXI a. pagimdė naujus konfliktus ir civilizacines skiriamąsias linijas. Tačiau Lietuvos visuomenė lieka nutolusi ir mažai besidominti įvykiais, kurie yra svarbiausių naujienų agentūrų pirmuose puslapiuose. Lietuvos gyventojai jaučiasi tolimi, nesuprantantys ir nematantys sąryšio tarp jų kasdienybės, procesų Artimųjų Rytų regione ir savo kaip europiečių politinio likimo. Šias ir kitas su regiono vaizduote susijusias problemas norima aptarti diskusijoje, bandant skatinti susidomėjimą regionu kaip ir apmąstyti savo atvirumą pasauliui.

Diskusija: Lietuva - Baltarusija: kas toliau? (anglų kalba)

Mod. Andžej Pukšto

Dalyviai: Vytautas Bruveris, Tatsiana Chulitskaya, Giedrius Česnakas, Mindaugas Norkevičius, Mikalai Dziadok


Ar įmanomas dialogas tarp Lietuvos ir Baltarusijos? Ar Baltarusijos valdžia gali sustabdyti Astravos atominės jėgainės statybą? Ar Baltarusija ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su Rusija karinio saugumo srityje? Kaip Baltarusijos-Lietuvos santykiai atrodo iš ES perspektyvos? Į šiuos ir kitus klausimus sieks atsakyti šios diskusijos dalyviai. Pokalbyje M. Dziadok pasidalins prisiminimais ir apie laiką praleistą Minsko kalėjimuose – paskutinį kartą jis buvo areštuotas 2017 m. kovo 25 d., švenčiant Baltarusijos nepriklausomybės dieną.

Diskusija: Tarp nuomonės ir profesionalizmo: kas yra politologas?

Mod. Vykintas Pugačiauskas

Dalyviai: Inga Vinogradnaitė, Laurynas Kasčiūnas, Laurynas Peluritis


Kas šiandien yra politologas – mokslininkas, politikas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, o gal tik komentuotojas socialiniuose tinkluose? Diskusijoje bus bandoma išsiaiškinti, koks politikos mokslininko vaidmuo šiandieninėje visuomenėje, kam jis reikalingas? Ar politologai prisideda prie viešosios nuomonės formavimo, kam ir kiek svarbi jų pačių nuomonė, tyrimai? Kiek apskritai svarbi akademinė diskusija viešojoje erdvėje? Kaip politikos mokslo tyrimai pritaikomi praktiškai?

Lietuvos-Lenkijos santykiai Kremliaus pinklėse

Mod. Vytis Jurkonis

Dalyviai: Andžej Pukšto, Vytautas Bruveris, Barbara Stankevič.


Pastaraisiais metais Vilniaus ir Varšuvos santykiai yra sąstingyje. Šia situacija naudojasi Kremlius, didindamas savo įtaką regione. Diskusija apie tai, kaip pagerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius ir atsverti Maskvos įtaką Rytų Europoje.

Diskusija Lietuva šiandien - globali ar lokali?

Mod. Linas Sabaliauskas

Dalyviai: Jurgis Didžiulis, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Bakelis


Diskusijos dalyviai kalbėsis apie lietuviškąjį identitetą: ar didžiuojamės juo, ar norime ir turime išrasti save iš naujo? Ar lietuviškos tapatybės sampratoje yra vietos pliuralizmui – globaliai lietuvybei? Jei lietuvybę formuosime, pritaikysime, plėsime, ar išliksime tikrais lietuviais?

Pranešimas: UNESCO pasaulio paveldas ir taikos kultūra

Pranešėjas: Salvijus Kulevičius


Taikos kultūra yra globalus projektas, kurio esmę galima nusakyti viena UNESCO konstitucijos eilute: „Mintys apie karus gimsta žmonių protuose, todėl būtent žmonių sąmonėje privalu skiepyti taikos gynimo idėją“. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo taikos kultūros kūrimo kelias. UNESCO tam pasitelkė ir kultūros paveldą. UNESCO strategijas paveldo klausimu sieja vienas tikslas – stiprinti taikų žmonijos sambūvį. Pranešime bus pristatomos UNESCO aplinkoje gimusios kultūros paveldo sampratos, jų reikšmė ir sąšaukos su šiandieninės visuomenės aktualijomis, kurias bus kviečiama aptarti diskusijoje.

Pranešimas: Teisinis išprusimas politiko darbe

Pranešėjas: Remigijus Žemaitaitis


Pranešėjas kalbės apie tai, kad einat Seimo, įstatymus leidžiančios institucijos, nario pareigas, teisinis išsilavinimas yra didžiulis privalumas ir pranašumas. Dirbant Seime privalu žinoti LR konstituciją, Seimo statutą, daugybę teisės aktų ir kitus svarbius Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentus. Teisininko išsilavinimas yra privalumas, padedantis Seimo nariui dirbti teikiant naujus įstatymus, jų pakeitimus ar kitus Lietuvai ir jos žmonėms svarbius dokumentus, greičiau perprasti teisinę terminologiją, įsigilini į naujai skelbiamus įstatymus.

Diskusija: Radai problemą, ieškok kūrėjo arba kam voverei reikalingas BMW?

Dalyviai: Milda Laužikaitė, Justas Tertelis, Jonas Liugaila, Gabrielė Labaunauskatė


Praeityje „Lietuvos geležinkeliai" sulaukė daug pagrįstos kritikos dėl neskaidraus paramos skirstymo, įtartinų sandorių. Dėl savo uždarumo bendrovė net buvo pradėta vadinti „valstybe valstybėje". Dabar kompanija garsiai deklaruoja esanti „valstybės dalimi“. Visuomenės dėmesį prikaustęs virsmas, jį sukėlę skandalai ir tai, ką galima padaryti geriau. Diskusija su tais, kurie betarpiškai stebėjo ir inspiravo istorinius pokyčius didžiausioje valstybės valdomoje įmonėje.

Diskusija: Kas yra demokratija mokykloje?

Mod. Aurimas Perednis

Kalbėtojai: Vaidas Bacys, Nerijus Buivydas


Dažnai girdime, kad mokyklos nėra demokratiškos, jose sprendimus priima suaugę nesitardami su vaikais. Kiek demokratijos reikia mokykloje, o kiek ji trukdo? Kuri – demokratiška ar nedemokratiška aplinka – skatina vaikus geriau mokytis, būti kūrybiškais, augti sėkmingais bei laimingais žmonėmis? Diskusija su dviejų skirtingai, bet sėkmingai veikiančių mokyklų vadovais.

Pranešimas: Galimybių Lietuva - kurianti ir ambicinga

Pranešėjas: Virginijus Sinkevčius


Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas kvies diskutuoti apie Lietuvą, kaip Baltijos ir Šiaurės šalių regiono finansinių technologijų centrą, Baltijos regiono gamtos ir gyvybės mokslų lopšį ir ES stiprių novatorių grupės lyderę.

Diskusija: Ko prašo tautinės mažumos: teisių ar privilegijų?

Mod. Barbara Stankevič

Dalyviai: Aleksander Radčenko, Oleg Jerofejev, Karolis Dambrauskas


Tautinių mažumų klausimas jau ne vienerius metus Lietuvoje kelia aštrius politinius debatus. Originali asmenvardžių rašyba, dvikalbės lentelės, tautinių mažumų švietimas – šios temos kaitina visuomenės emocijas ir provokuoja kaltinimus, esą tautinės mažumos reikalauja nepagrįstų privilegijų. Diskusijosdalyviai kvies aptarti, ar toks požiūris yra teisingas? Ko siekia tautinės mažumos ir kuo jos grindžia savo siekius?

Pranešimas ir diskusija: Ateitis: „Lietuva ir pasaulis“

Pranešėjas: Gabrielius Landsbergis


Ketvirtoji pramonės revoliucija bei jos keliami iššūkiai Lietuvos ekonominei, švietimo ir socialinei politikai. Ką turėtume daryti, kad išnaudotume naujas globalaus pasaulio teikiamas galimybes ir neliktume „už borto“?

Pranešimas ir diskusija: Lietuvos pokyčiai, kurių nepasiekus aš iš politikos nesitrauksiu

Pranešėjas: Remigijus Šimašius


Lietuvoje yra daugybė darbščių, kūrybingų ir protingų žmonių. Tačiau, pasak Liberalų sąjūdžio vadovo, dažnai tokie žmonės yra supančioti ir dėl to mes visi pralaimime. Politikas pasidalins įžvalgomis apie reikiamus pokyčius ir kvies apie juos diskutuoti lankytojus.

Mes laukiame tavęs!

Mums svarbu kuo geriau ir svetingiau priimti diskusijų festivalio „Būtent!“ lankytojus. Todėl kviečiame visus jau dabar pranešti apie savo ketinimus dalyvauti renginyje.

Aš norėčiau gauti diskusijų festivalio naujienlaiškį:

Pranešėjai

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas

Tarptautinių santykių ekspertas, Europos Parlamente (EP) 11 m. buvo atsakingas už diplomatinius santykius su Rusija, Ukraina ir Baltarusija, patarinėjo EP pirmininkams ES plėtros, saugumo ir gynybos klausimais, dirbo su Rytų, Azijos ir Balkanų šalimis.

Donatas Puslys
Donatas Puslys Bernardinai.lt vyr. redaktorius

2014 m. Tolerancijos žmogus, politologas, žurnalistas. D. Puslio profesiniai interesai apima tarptautinę politiką, pilietinį ugdymą, tapatybės klausimus.

Doc. Dr. Justinas Žilinskas
Doc. Dr. Justinas Žilinskas Mykolo Romerio universiteto profesorius

MRU Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorius, dėstantis tarptautinės humanitarinės teisės kursus. J. Žilinsko mokslinių tyrimų kryptis – tarptautinės humanitarinės teisės problemos, Tarptautinis baudžiamasis teismas ir Lietuva.

Doc. Dr. Milda Ališauskienė
Doc. Dr. Milda Ališauskienė Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkė

Doc. dr. Mildos Ališauskienės mokslinių interesų sritys susijusios su religijos vaidmeniu šiuolaikinėse visuomenėse, religijų įvairove, fundamentalizmu ir naujųjų religijų formavimusi.

Doc. Dr. Nerija Putinaitė
Doc. Dr. Nerija Putinaitė Filosofė, VU TSPMI docentė

N. Putinaitės profesiniai interesai apima švietimo ir mokslo politiką, Lietuvos ir Europos tapatybės, taip pat sovietinės tapatybės klausimus.

Edward Lucas
Edward Lucas „The Economist“ vyresnysis redaktorius

Britų žurnalistas, Europos politikos analizės centro viceprezidentas. Vidurio ir Rytų Europos politikos aktualijų ekspertas. E. Lucaso interesai apima energetikos, kibernetinio saugumo, Rusijos užsienio ir saugumo politikos temas.

Plk. Ltn. Linas Idzelis
Plk. Ltn. Linas Idzelis Lietuvos kariuomenė

Pulkininkas leitenantas Linas Idzelis yra Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos karininkas. Jo patirtis – daugiau nei 20 metų vadovaujančio darbo Lietuvos krašto apsaugoje.

Dr. Nerijus Mačiulis
Dr. Nerijus Mačiulis „Swedbank“ Lietuvoje vyr. ekonomistas

Nerijaus Mačiulio mokslinių interesų sritys apima finansų rinkas, investicijų valdymą, makroekonomiką, išvestines finansines priemones.

Prof. Dr. Alfredas Bumblauskas
Prof. Dr. Alfredas Bumblauskas Istorikas

Vilniaus Universiteto (VU) Istorijos fakulteto prodekanas. Jo mokslinių interesų sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociokultūrinė istorija, istoriografijos raidos ir istorinės atminties tyrimai.

Prof. Bent Greve
Prof. Bent Greve Roskildės Universiteto (Danija) profesorius

Vienas žymiausių laimės tyrėjų Šiaurės šalyse. Jo publikacijos apie laimės ekonomiką ir gerovės valstybę sulaukia didelio dėmesio tiek Skandinavijoje, tiek adaptuoti šį fenomeną norinčiose šalyse.

Ernest Alesin
Ernest Alesin „RusRadio LT“ programų direktorius, muzikos redaktorius, laidų vedėjas

Rinkodaros specialistas ir renginių bei laidų vedėjas. Nuo 2007 m. dirba „Rusradio LT“ programų vadovu. Taip pat vadovauja Lietuvos krepšinio federacijos rinkodarai.

Dr. Klaudijus Maniokas
Dr. Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas

Lietuvos ir ES kaimynių viešosios politikos ir plėtros konsultantas bei ekspertas. Konsultacijų įmonėje ESTEP vadovavo maždaug 100 viešosios politikos vertinimų.

Mantas Katinas
Mantas Katinas „Investuok Lietuvoje“ vadovas

M. Katinas turi daugiau nei 10 m. patirties rinkodaros, verslo vystymo ir skaitmeninio verslo srityse. Jo specializacija – ateities verslo tendencijos ir modeliai bei inovacijų ekonomika.

Dr. Margarita Jankauskaitė
Dr. Margarita Jankauskaitė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė

Nuo 2003 m. kartu su kolegomis vykdo nacionalinius ir europinius projektus diskriminacijai mažinti, lygioms galimybėms užtikrinti ir kovai su smurtu prieš moteris.

Doc. Dr. Salvijus Kulevičius
Doc. Dr. Salvijus Kulevičius Istorikas, Vilniaus universiteto docentas

Doc. Dr. Salvijaus Kulevičiaus mokslinių interesų sritys – kultūros paveldo ir kultūrinės atminties studijos. S. Kulevičius dalyvauja įvairiuose edukaciniuose ir meniniuose projektuose.

Simas Čelutka
Simas Čelutka Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius

Vilniaus universiteto filosofijos doktorantas, Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius, buvęs „IQ. The Economist“ apžvalgininkas.

Aleksandr Radčenko
Aleksandr Radčenko Tinklaraštininkas, Lenkų diskusijų klubo valdybos narys

Vienas iš Lenkų diskusijų klubo steigėjų, lietuvių-lenkų santykiams skirto tinklaraščio „Inna Wilenszczyzna jest mozliwa“ (Kitokia Vilnija galima) autorius, politikos apžvalgininkas. Rašo apie tautinių mažumų teises, Lietuvos-Lenkijos santykius, Lietuvos lenkų problemas.

Dr. Barbara Stankevič
Dr. Barbara Stankevič Mykolo Romerio universiteto Akademinių reikalų centro vadovė

Mykolo Riomerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Politikos mokslų instituto lektorė. Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės Akademinio komiteto narė. Karjeros valdymo informacinės sistemos Valdybos narė Vilniaus regionui.

Dr. Dovilė Jakniūnaitė
Dr. Dovilė Jakniūnaitė VU TSPMI docentė

D. Jakniūnaitė laiko save feministe, yra dukart vykusio feministinio renginio „Emancipaciniai diskursai nepriklausomoje Lietuvoje“ viena organizatorių. Dėsto tarptautinę ir užsienio politiką bei jos analizę, užsiima tyrimais.

Dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė
Dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė Vilniaus politikos analizės instituto Gero valdymo programos direktorė

Teisininkė, beisispecializuojanti viešojo valdymo skaidrumo, antikorupcijos, visuomenės dalyvavimo klausimais. Nacionalinių ir Europos Tarybos, GRECO darbo grupių narė, Pasaulio banko, Global Integrity, Jungtinių tautų įvairių tyrimų nacionalinė ekspertė.

Dr. Jekaterina Lavrinec
Dr. Jekaterina Lavrinec Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis.lt“ bendraįkūrėja

Miestų tyrinėtoja ir viešųjų erdvių gaivinimo praktikė, taikanti dalyvaujamojo meno formas kaip miesto erdvių vystymo metodą. Vykdomuose projektuose skiria dėmesį miesto aplinkos patyrimo ir kolektyvinio elgesio bei kooperavimosi miesto erdvėse klausimams.

Doc. Dr. Jurga Bučaitė-Vilkė
Doc. Dr. Jurga Bučaitė-Vilkė VDU Sociologijos katedros docentė

Sociologė, daugiausiai dirbanti ties viešojo intereso, vietos valdymo ir savivaldos, socialinės nelygybės klausimais. Mokslo studijų apie socialinę nelygybę bendraautorė.

Karolis Dambrauskas
Karolis Dambrauskas „Šiaurės Atėnų“ skiltininkas

Centrinės Europos universiteto Nacionalizmo studijų magistrantas, už baigiamąjį darbą apie Lietuvos lenkų tautinę mažumą apdovanotas Tautinių mažumų departamento premija. 2014 m. už magistro darbą apie Cz. Miloszo kūrybą įvertintas Vytauto Kavolio premija.

Laurynas Peluritis
Laurynas Peluritis VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“ direktorius

Filosofijos tyrėjas, idėjų istorikas. Pagrindinės L. Peluričio domėjimosi sritys yra intelektualinė istorija, politinė filosofija ir Lietuvos filosofijos istorija.

Doc. Dr. Margarita Šešelgytė
Doc. Dr. Margarita Šešelgytė VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja studijoms

M. Šešelgytė VU TSPMI 2007 m. apgynė disertaciją apie bendrą ES gynybos identitetą. Yra dirbusi Baltijos Gynybos Koledže (Estija) bei Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Marija Jure
Marija Jure Art direktorė, dizainerė ir gyvūnų teisininkė

M. Jure yra žinoma ir kaip dizainerė, ir kaip gyvūnų teisininkė, organizacijos „Tušti narvai“ strateginės grupės narė.

Prof. Ramūnas Vilpišauskas
Prof. Ramūnas Vilpišauskas VU TSPMI direktorius

Profesorius, socialinių mokslų daktaras, 2004-2009 m. dirbęs LR Prezidento patarėju. Moksliniai interesai: Europos ekonominė ir politinė integracija, globalizacija, regionalizmas, tarptautinė politinė ekonomija, viešosios politikos ir valstybės vaidmens analizė.

Dr. Szabolcs Pogonyi
Dr. Szabolcs Pogonyi Centrinio Europos Universiteto profesorius

Sz. Pogonyi akademiniai tyrimai šiuo metu apima ES pilietybės, diasporinio tautos kūrimo, pasienio mažumų, ne piliečių pilietybės ir piliečių, negyvenančių šalyje, balsavimo klausimus. Yra parašęs kelias knygas nacionalizmo studijų ir politinės teorijos temomis.

Ugnė Barauskaitė
Ugnė Barauskaitė Rašytoja, radijo laidų vedėja

Trijų romanų autorė. Televizijos serialų ir kino filmų scenarijų bendraautorė, vertėja. 20 metų dirba komercinėse radijo stotyse, yra LNK televizijos serialų ir filmų balsas.

Vytautas Keršanskas
Vytautas Keršanskas Rytų Europos studijų centro analitikas

V. Keršansko moksliniai interesai apima Lietuvos ir regiono užsienio ir saugumo politiką, informacinius karus ir propagandą, Rytų partnerystės valstybių vidinius procesus ir Europos integracijos raidą, Rusijos vidaus ir užsienio politiką.

Mantas Bartuška
Mantas Bartuška „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius

M. Bartuška vadovauja bendrovei, keliančiai tikslą kurti didžiausią naudą Lietuvai ir suburti geriausią šalyje komandą.

Romas Švedas
Romas Švedas „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas

Vienos didžiausių valstybės valdomų įmonių valdybos pirmininkas, energetikos ekspertas. R. Švedas siekia atsinaujinančioje bendrovėje įtvirtinti atvirumo, skaidrumo ir efektyvaus valdymo principus.

Doc. Dr. Andžej Pukšto
Doc. Dr. Andžej Pukšto VDU Politologijos katedros vedėjas

Politologas, istorikas, Vidurio – Rytų Europos regiono specialistas.

Arūnas Survila
Arūnas Survila Nacionalinio socialinės integracijos instituto programų vadovas

Daugiau nei 15 metų patirties sukaupęs nevyriausybinių organizacijų ir socialinių inovacijų srities specialistas. Nuo idėjos iki galutinio produkto sukūręs tokius socialinius verslus kaip „Socialinis taksi“ ir „Inovatorių slėnis“.

Dr. Bernardas Gailius
Dr. Bernardas Gailius VU rektoriaus patarėjas, istorikas, publicistas

Partizanų karo istorijos tyrėjas, 2006 m. knygoje „Partizanai tada ir šiandien“ išdėstęs naują požiūrį į Lietuvos partizanų karą. Savo publikacijose ir komentaruose aprėpia platų klausimų spektrą – nuo politikos ir filosofijos iki popkultūros ir kriminalų.

Dr. Darius Sauliūnas
Dr. Darius Sauliūnas APB „Euroteisės biuras“ advokatas, „NVO teisės institutas“ valdybos narys

D. Sauliūnas yra dirbęs Jungtinių Tautų Vystymo programoje ir Raudonajame Kryžiuje, taip pat teisės mokslo žurnalo „Justitia“ atsakomuoju redaktoriumi. Kaip „NVO teisės instituto“ ekspertas tyrinėjo NVO sąvoką bei NVO ir kitų juridinių asmenų atskyrimo problematiką.

Giedrius Bučas
Giedrius Bučas „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, socialinis verslininkas, pokyčių lyderis

Aktyvus visuomenininkas, šiuo metu vysto socialinio verslo projektą „Kūrybos kampas 360°“, yra tarptautinės organizacijos „Reach for Change“ Pokyčių lyderis.

Dr. Giedrius Česnakas
Dr. Giedrius Česnakas VDU politologijos katedros lektorius

Politologas, politikos komentatorius, kurio domėjimosi ir tyrimų sritys yra susijusios su energetiniu saugumu, Rusijos energetine diplomatija ir tarptautiniais santykiais Rytų Europos regione.

Dr. Gitanas Nausėda
Dr. Gitanas Nausėda SEB banko vyr. ekonomistas, prezidento patarėjas

Lietuvos finansininkas, dėstytojas, mokslininkas. Nuo 2008 m. SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas.

Jurgita Ribinskaitė-Glatzer
Jurgita Ribinskaitė-Glatzer Reach for Change padalinio Lietuvoje vadovė, Geri Norai LT partnerė

Socialinėmis inovacijomis, investicijomis ir poveikio matavimu besidominti Jurgita prisideda prie projektų, stiprinančius Lietuvos NVO sektorių bei didinančius socialinės atsakomybės suvokimą tarp verslo ir nevyriausybinių organizacijų.

Marija Bunkaitė
Marija Bunkaitė VšĮ „Orūs namai“ direktorė

Marija ėmėsi įgyvendinti Lietuvoje dar nematytą idėją „Orūs namai“, kurios esmė – vienišų ir skurdžiai gyvenančių senjorų apgyvendinimas save išlaikančiose šeimynose, taip išsprendžiant jų vienatvės ir skurdo problemas.

Mikalai Dziadok
Mikalai Dziadok Visuomenės veikėjas, savaitraščio „Novy chas“ žurnalistas

VDU ir EHU jungtinės bakalauro programos „Pasaulio politika ir ekonomika“ bakalaurantas, publicistas, baltarusių visuomenės veikėjas, politinis kalinys.

Mindaugas Norkevičius
Mindaugas Norkevičius VDU Politologijos katedros doktorantas

Politologas, regioninio bendradarbiavimo ir užsienio politikos analitikas.

Modesta Kairytė
Modesta Kairytė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ES klausimais

Socialinė aktyvistė – viena iš „Moterys kalba“ įkūrėjų, gavusi Lyčių lygybės apdovanojimą. Taip pat „Kurk Lietuvai“ alumni ir socialinio verslo konsultantė.

Monika Juknienė
Monika Juknienė NVO Avilio programos vadovė, „Socifaction“ programos partnerė

M. Juknienė siekia palankios aplinkos socialinio verslo vystymuisi Lietuvoje. Jos veikla apima socialinių inovatorių bendruomenės telkimą, naujų socialinio verslo iniciatyvų palaikymą, palankios politinės aplinkos vystymą.

Nijolė Dirginčienė
Nijolė Dirginčienė Birštono merė

Merės pareigas eina nuo 2008 metų. Per tą laiką Birštone sudarytos palankios sąlygos privačioms investicijoms, sukurta keli šimtai naujų darbo vietų, kelis kartus išaugo turistų skaičius, savivaldybės biudžeto pajamos. Suaktyvėjo bendruomenių ir NVO veikla.

Rytis Jokubauskas
Rytis Jokubauskas Vilniaus NVO tarybos narys, „NVO teisės institutas“ valdybos pirmininkas

ES lygmens konsultantas, teisinės reformos klausimais talkinęs daugiau nei dešimčiai šalių už ES ribų. Aktyviai dalyvauja ir NVO veikloje – konsultuodamas, prisidėdamas prie NVO sektoriaus reglamentavimo tobulinimo.

Dr. Tatsiana Chulitskaya
Dr. Tatsiana Chulitskaya Europos Humanitarinis Universiteto politologė

Politologė, kurios specializacija – viešosios politikos ir trečiojo sektoriaus raidos nedemokratinėse šalyse analizė.

Vidmantas Vasiliauskas
Vidmantas Vasiliauskas Bendrovės „Rivaka“ direktorius

25 metų verslo patirtį turintis verslininkas iš Raseinių, įmonės „Rivaka“ steigėjas.

Vita Ličytė
Vita Ličytė LRT radijo žurnalistė

V. Ličytė šešerius metus dirba LRT radijuje. Šiuo metu daugiausia ruošia radijo dokumentikos pasakojamus.

Dr. Eglė Radvilė
Dr. Eglė Radvilė „Lietuvos Geležinkeliai“ IT centro vadovė

Aktyvi informacinių technologijų ir kibernetinės saugos visuomeninėje ir mokslinėje veikloje dalyvė. Technologijų, kaip integracijos į gyvenimą, šalininkė. „IT nėra ateitis, tai jau praeitis – dabar išmokime su tuo gyventi“, - sako E. Radvilė.

Doc. Dr. Inga Vinogradnaitė
Doc. Dr. Inga Vinogradnaitė VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja mokslui

2005 m. apgynė politikos mokslų krypties daktaro disertaciją. Moksliniai interesai – diskurso analizė, istorinė atmintis ir istorinė sąmonė, politinis dalyvavimas, viešosios erdvės ir jų transformacija.

Rytis Zemkauskas
Rytis Zemkauskas VDU PMDF docentas

Televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas, kelių publicistinių knygų autorius, vienas projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovų. Visuomeninė veikla – Lietuvos kaip modernios valstybės ir pasaulio lietuvių tinklo problematika.

Violeta Masteikienė
Violeta Masteikienė Socialinė verslininkė, VŠĮ Gerų Minčių Magijos Projektai

Viena socialinio verslo pradininkių Lietuvoje ir tokių iniciatyvų kaip „Draugų uogienė“, „Spalvoto meduolio diena“ sumanytoja. Ūkio ministerijos įvertinta apdovanojimu „Socialinio verslo lyderis 2016“.

Dr. Ainius Lašas
Dr. Ainius Lašas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas

Turi daugiametės darbo patirties įvairiuose pasaulio universitetuose. Įgytos patirties pagrindu gali palyginti Lietuvos ir Vakarų aukštojo mokslo sistemas bei pasidalinti savo įžvalgomis.

Arminas Varanauskas
Arminas Varanauskas „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius

Švietimo ekspertas, daugiau nei 10 m. dirbantis aukštojo mokslo ir bendrojo ugdymo srityse. Įvairių ekspertinių nacionalinių ir tarptautinių grupių narys, metodinių priemonių rengėjas. Nuo 2017 m. Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas.

Aurelija Olendraitė
Aurelija Olendraitė NVO tarybos narė, VšĮ NVO teisės institutas valdybos narė

Beveik 10 metų aktyviai veikia nevyriausybinėse organizacijose Lietuvoje ir už Lietuvos ribų. Nuo šių metų veikia NVO įgalinimo ir teisinės aplinkos monitoringo darbo grupėje. Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos valdybos narė.

Aurimas Perednis
Aurimas Perednis Žinių radijo žurnalistas

2003 m. baigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Dirba Žinių radijuje ir „Laisvės TV“. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus dalininkas, Riešės kaimo bendruomenės Tarybos narys.

Dr. Dalius Misiūnas
Dr. Dalius Misiūnas „Lietuvos energija“, UAB, valdybos pirmininkas ir gen. direktorius

Be to, kad yra vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse vadovas, dr. D. Misiūnas aktyviai dalyvauja Lietuvos švietimo ir mokslo procesuose. Jis yra Aukštojo mokslo tarybos narys, skaito paskaitas universitetuose, yra ISM valdybos narys.

Eglė Samoškaitė
Eglė Samoškaitė Lietuvos socialdemokratų partijos infocentro vadovė

Pastarąjį dešimtmetį E. Samoškaitė naujienų portale „Delfi“ rašė politikos aktualijų temomis. Nuo 2017 m. liepos mėn. tęsia karjerą kaip socialdemokratų partijos komunikacijos vadovė.

Gabriel Romanus
Gabriel Romanus Buvęs Švedijos Parlamento narys, Socialinių reikalų ministras

G. Romanus 17 m. vadovavo Švedijos alkoholio prekybos monopolininkui „Systembolaget“ ir turi sukaupęs milžinišką patirtį alkoholio politikos srityje. Baigus politiko karjerą savo veiklą sutelkė ties siekiu mažinti alkoholio vartojimą Švedijoje ir visame Baltijos jūros regione.

Dr. Gabrielė Labanauskaitė
Dr. Gabrielė Labanauskaitė Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijos dėstytoja

Dramaturgė, įvairių literatūros festivalių organizatorė, tarpdisciplininių poezijos tekstų kūrėja ir atlikėja (grupė „AVaspo“). Asociacijos „Kūrybinės Jungtys“ narė, aktyviai dalyvaujanti novatoriškuose edukaciniuose projektuose.

Gabrielius Lukošius
Gabrielius Lukošius Kauno bažnyčios „Tikėjimo žodis“ pastorius

Pirmoji profesija – teatro dailininkas. Nuo 1991 m. pastorius asistentas Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis“, nuo 2000 m. Kauno bažnyčios „Tikėjimo žodis“ pastorius, nuo 2014 m. taip pat krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ vyr. pastorius.

Gytis Tereikis
Gytis Tereikis Vertėjas, Jehovos liudytojų bendrijos atstovas spaudai

„Vertėjo ir atstovo spaudai darbas turi bendrą vardiklį – abiem atvejais padedi žmonėms susikalbėti. Skiriasi tik barjeras, kurį reikia įveikti. Pirmuoju atveju jis yra kalba, o antruoju – dėl informacijos stokos susiformavęs išankstinis nusistatymas“, – prisistato G. Tereikis.

Ingrida Palaimaitė
Ingrida Palaimaitė Projektų vadovė, „Transparency International“ Lietuvos skyrius

Domisi akademiniu sąžiningumu, skaidrumu sveikatos apsaugoje, socialiniais eksperimentais, bei kasmet rengia Pasaulinę skaidrumo mokyklą. I. Palaimaitė yra Mažojo Kristoforo žymens apdovanojimų komiteto bei Vilkpėdės ligoninės stebėtojų tarybos narė.

Jonas Liugaila
Jonas Liugaila Tarpdisciplininis dizaineris

Sprendžia identiteto, turinio pateikimo, edukacines ir socialines problemas pasitelkdamas dizaino stratego ir grafikos dizainerio veiklose įgytus mąstymo įpročius.

Dr. Jovita Neliupšienė
Dr. Jovita Neliupšienė Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė ES

Diplomatė, dirbusi Seime, Užsienio reikalų ministerijoje, LR ambasadoje Baltarusijoje. 2009–2015 m. buvo Prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais. Nuo 2015 m. Lietuvos nuolatinės atstovybės ES vadovė.

Justas Tertelis
Justas Tertelis Teatro laboratorijos „Atviras ratas“ vienas iš įkūrėjų.

Teatro aktorius, dramaturgas, režisierius kuriantis ir dirbantis skirtinguose Lietuvos teatruose. Edukatorius, kūrybiškumą skatinančių edukacinių projektų kuratorius.

Prof. Lars Trägårdh
Prof. Lars Trägårdh Ersta Sköndal Universiteto Stokholme profesorius

Žymus švedų istorikas, daugelį metų dirbęs JAV, tyrinėjantis Švedijos ir Vokietijos politinę kultūrą, nacionalinį identitetą, nacionalizmą ir šiaurietišką modelį. Švedijos viešojoje erdvėje dalyvauja aktyviai bendradarbiaudamas su žiniasklaida ir teikdamas jai savo įžvalgas.

Laura Galdikienė
Laura Galdikienė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Užsiima Lietuvos ir užsienio šalių ekonomikos tendencijų sekimu, analize ir prognozėmis. Taip pat domisi digitizacijos ir technologijų kaitos bei lyčių (ne) lygybės temomis – šių reiškinių galimu poveikiu ekonomikai, socialinei politikai, teikia rekomendacijas politikos priemonėms.

Prof. Dr. Liudas Mažylis
Prof. Dr. Liudas Mažylis VDU profesorius, politikos ir visuomenės veikėjas

Paskelbė 20 mokslinių straipsnių Europos integracijos, savivaldos politikos ir administravimo temomis. 2017 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi už atrastą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą.

Nerijus Buivydas
Nerijus Buivydas VšĮ „Demokratinė mokykla“ vadovas, vienas iš įkūrėjų

10 metų dirba švietimo srityje, iš kurių trejus pastaruosius metus – vadovauja vienintelėje šalyje „Demokratinei mokyklai“. Konsultuoja mokyklas emocinės aplinkos gerinimo, demokratinio ugdymo principų diegimo klausimais.

Dr. Norbertas Černiauskas
Dr. Norbertas Černiauskas VU Istorijos fakulteto lektorius

N. Černiauskas tyrinėja modernėjančios Lietuvos socialinę istoriją, yra kelių pilietinių ir edukacinių iniciatyvų autorius bei įgyvendintojas, bendradarbiauja Lietuvos kultūrinėje spaudoje.

Dr. Ramojus Reimeris
Dr. Ramojus Reimeris L. e. p. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas

Su studijų, mokslo ir inovacijų politika dirba septynerius metus. Turi darbo patirties šalies universitetuose, yra stažavęsis užsienio universitetuose.

Dr. Rimantas Juozas Vaicenavičius
Dr. Rimantas Juozas Vaicenavičius ESTEP statistikos ekspertas

Eurostato užsakymu vertino oficialiosios statistikos kokybę Šveicarijoje, Austrijoje, Norvegijoje. Vykdė daug ESTEP, Pasaulio banko, Europos Komisijos, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, Lietuvos ministerijų užsakytų projektų. Dėsto ekonominę ir finansų statistiką.

Rimtas Baltušis
Rimtas Baltušis Panevėžio r. Velžio gimnazijos direktorius

Vadybos ekspertas, Švietimo ir mokslo ministerijos NMVA išorės vertintojas, informacinių komunikacinių technologijų (IKT) konsultantas. 2016 m. Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose įvertintas kaip geriausias mokyklos vadovas.

Sergejus Muravjovas
Sergejus Muravjovas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas

„Baltosios bangos“ iniciatyvos tarybos narys, Vilniaus m. Centro poliklinikos ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stebėtojų tarybų narys bei Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) Garbės teismo narys. Dėsto ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

Unė Kaunaitė
Unė Kaunaitė LR Ministro Pirmininko patarėja

Unė Kaunaitė baigė psichologijos ir antropologijos bakalauro studijas St. Andrews universitete ir švietimo magistrantūros studijas Kembridžo universitete. Nuo 2016 m. dirba premjero patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais. Yra išleidusi tris romanus.

Vaidas Bacys
Vaidas Bacys Šiaulių raj. Aukštelkės mokyklos direktorius

Yra vadovavęs gimnazijai, dirbo švietimo ir mokslo viceministru. Šiuo metu vadovauja Aukštelkės ir Kurtuvėnų daugiafunkciam centrui.

Prof. William Outhwaite
Prof. William Outhwaite Socialinių mokslų profesorius

Šiuo metu prof. W. Outhwaite yra Newcastle universiteto sociologijos profesorius emeritas, lankosi kaip kviestinis profesorius Sussex universitete. Jo moksliniai interesai apima socialinius mokslus, socialinę teoriją, politinę sociologiją.

Prof. Dr. Alvydas Jokubaitis
Prof. Dr. Alvydas Jokubaitis VU TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas

VU TSPMI dirba nuo 1996 metų, yra Vilniaus Universiteto Senato ir Mokslo komiteto narys, priklauso VU TSPMI Tarybai. Mokslinių interesų sritis – politinė filosofija.

Milda Laužikaitė
Milda Laužikaitė Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė

Inicijuoja įvairių sričių kūrėjų ilgalaikes partnerystes su mokyklomis, kultūros ir socialinio lauko organizacijomis, kuria ir įgyvendina novatoriškas kūrybiško mokymosi programas, atstovauja kultūros ir kūrybingumo prieinamumo visuomenei idėjoms.

Edmundas Jakilaitis
Edmundas Jakilaitis Žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris

E. Jakilaitis turi 17-os metų patirtį žurnalistikoje, veda LRT aktualijų laidą „Dėmesio centre“, yra vienas iš „Nacionalinės ekspedicijos“ iniciatorių, kitų laidų prodiuseris.

Agnija Leonova
Agnija Leonova Teatro režisierė

LMTA magistrantė, turi darbo patirties su O. Koršunovu, taip pat yra dirbusi Japonijoje žymaus režisieriaus Tadashi Suzuki trupėje kaip aktorė ir režisieriaus asistentė.

Algirdas Kaušpėdas
Algirdas Kaušpėdas Architektas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių

Roko grupės „Antis“ įkūrėjas, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje ir toliau įvairiomis iniciatyvomis skatinantis patriotiškumą.

Antanas Mikalauskas
Antanas Mikalauskas LiJOT valdybos narys

A. Mikalauskas turi daugiau nei 10 metų dalyvauja jaunimo organizacijų veikloje ir save sieja su jaunimo ir švietimo politika, pilietiškumu bei neformalaus ugdymo plėtra.

Prof. Dr. Arūnas Germanavičius
Prof. Dr. Arūnas Germanavičius VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos ir Visuomenės sveikatos instituto profesorius

Lietuvos Psichikos sveikatos strategijos bendraautorius, publikavęs 20 straipsnių prestižiniuose užsienio žurnaluose, parengęs 4 mokomąsias knygas, keletą mokymo programų. Turi ilgametės praktinio gydytojo psichiatro darbo patirties, aktyvus ekspertinėje veikloje.

Daina Kleponė
Daina Kleponė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė

Turi daugiau kaip 20 metų vadovavo didelėms Lietuvos įmonėms patirties, konsultavo tarptautines užsienio bendroves, buvo „Lietuvos draudimo“ bei „Baltic Management Institute“ valdybų narė.

Dr. Eimutis Misiūnas
Dr. Eimutis Misiūnas LR Vidaus reikalų ministras

Prieš tapdamas vidaus reikalų ministru E. Misiūnas metus ėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas. Prieš tai 2008–2015 m. dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdyboje. E. Misiūnas taip pat turi ilgametę akademinio darbo patirtį.

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis Seimo narys, TS-LKD Pirmininkas

Didžiausios Lietuvos dešiniosios partijos pirmininkas, diplomatas, buvęs Europos Parlamento narys, 2016-2020 m. kadencijos Seimo narys.

Dr. Gintaras Valinčius
Dr. Gintaras Valinčius VU Gyvybės mokslų centro direktorius

Dr. Gintaras Valinčius yra Vilniaus universiteto mokslininkas, biochemikas. Lietuvos mokslo premijos laureatas.

Gytenis Galkis
Gytenis Galkis „Blue Lime Labs“ bendraįkūrėjas ir direktorius

Aktyvus Lietuvos startuolių ekosistemos narys, vadovaujantis lietuviškam ankstyvos stadijos verslo akseleratoriui, kurio investicijas finansuoja 3 Danijos verslo angelai. Jis taip pat vadovauja lietuviškam startuoliui „Pulsetip“.

Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė LR Trišalės tarybos narė

Nuo 1990 m. dirba profesinėse sąjungose, renkama Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininke. G. Gruzdienė aktyviai veikia LR Trišalėje taryboje, Europos profesinių sąjungų konfederacijoje.

Guoda Burokienė
Guoda Burokienė LR Seimo narė

2001 m. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą, buvo išrinkta organizacijos pirmininke ir jai vadovavo iki 2016 m. Seimo rinkimų. Turi kaimo plėtros eksperto kvalifikaciją.

Ignas Rusilas
Ignas Rusilas Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius

Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius, projekto „Misija Sibiras“ vadovas.

Jurgis Didžiulis
Jurgis Didžiulis Kūrėjas, „To Be LT“ projekto iniciatorius

Inicijuoja visuomeninius projektus, kuriuose pasitelkia muziką ir skirtingas meno formas. Per meną Jurgis skatina dialogą, nuoširdžius, žmogiškus mainus, keičiančius visuomenę.

Karolina Želvė
Karolina Želvė Neries parko kultūrologė, „Misija Sibiras‘16” dalyvė

Aktyvi „Misija Sibiras“ bendruomenės narė, suorganizavusi daugybę pristatymų mokyklose, bendruomenėse, nuolat prisidedanti prie „Misija Sibiras“ organizuojamų renginių ir iniciatyvų.

Dr. Laurynas Kasčiūnas
Dr. Laurynas Kasčiūnas LR Seimo narys

VU TSPMI absolventas, baigęs bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas. Moksliniai interesai – tarptautinės derybos, specializacija – tarptautiniai santykiai. 2016 m. kartu su TS-LKD išrinktas į LR Seimą.

Marius Strička
Marius Strička Savižudybių prevencijos biuro vadovas

M. Strička yra visuomenės sveikatos specialistas, besidomintis sveikatos politika ir sveikatos technologijų vertinimu. Aktyviai dalyvauja koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ veikloje, dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Dr. Marius Kalanta
Dr. Marius Kalanta VDU dėstytojas

Marius Kalanta turi 10 metų patirtį įvairiose – vadovaujančiose, eksperto, bendraturčio – pozicijose rinkodaros ir komunikacijos paslaugų versle. Šiuo metu tyrinėja atskirus Lietuvos politinės ekonomijos aspektus ir jų sąveiką.

Miroslavas Juchnevičius
Miroslavas Juchnevičius UAB „Znad Wilii“ radijo stoties generalinis direktorius

25 metus dirba radijuje „Znad Wilii“.

Neringa Stroputė
Neringa Stroputė VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė

Buvusi „Kurk Lietuvai“ programos dalyvė, atlikusi socialinio verslo vystymo Lietuvoje ir Visagino investicinės aplinkos gerinimo projektus. Studijuodama Mastrichte užėmė tarptautinės studentų organizacijos, skatinančios tvarią ekonomiką ir verslą, viceprezidentės pareigas.

Dr. Remigijus Šimašius
Dr. Remigijus Šimašius Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas

Vilniaus meras nuo 2015-ųjų metų pavasario. Prieš tai buvo išrinktas Seimo nariu, ėjo Teisingumo ministro pareigas, buvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Simona Šimulytė
Simona Šimulytė VŠĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ direktorė

Verslininkė, mokymų ekspertė, verslo konsultantė, turinti daugiau nei 20 metų praktinės patirties pardavimų, rinkodaros srityse. Taip pat yra įvairių startuolių mentorė, padeda jiems vystytis, augti ir įsitvirtinti rinkoje.

Dr. Tomas Balkelis
Dr. Tomas Balkelis Lietuvos istorijos instituto istorikas

Daugiau nei 10 metų kaupė patirtį įvairiuose Anglijos, Airijos ir JAV universitetuose. Domisi nacionalizmo, paramilitarizmo ir priverstinių migracijų temomis, moderniąja Baltijos šalių istorija.

Vytautas Dobilas
Vytautas Dobilas UAB Deeper vykdomasis direktorius

V. Dobilas yra sukaupęs daug darbo patirties įvairiose įmonių ir valdymo konsultacinėse srityse, taip pat kurdamas ir tobulindamas daugybę naujų įmonių. Laisvalaikiu aktyviai dalyvauja „Rotary“, AIESEC alumni, Lietuvos šaulių sąjungos veikloje ir „Big Brother“ programoje.

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas LLRI prezidentas

Ž. Šilėnas vadovauja Lietuvos laisvosios rinkos institutui nuo 2012 m., institute dirba nuo 2006 metų. Taip pat turi mokytojo darbo patirties, yra buvęs miesto tarybos nariu.

Šarūnas Černiauskas
Šarūnas Černiauskas 15min Tyrimų skyriaus vadovas

15min Tyrimų skyriaus vadovas, specializacija: korupcija, politika, ekonomika. Tarptautinių tiriamosios žurnalistikos organizacijų OCCRP ir ICIJ narys, Pulitzerio premiją laimėjusios Panama Papers komandos narys.

Agnė Rapalaitė
Agnė Rapalaitė VšĮ „Creativitas“steigėja

Daugiau nei 8 metus A. Rapalaitė dirba su jaunais žmonėmis bei jaunimo ar bendruomenių darbuotojais taikydama inovatyvius skaitmeninius įrankius, ieškodama naujų dalyvavimo bei pripažinimo formų.

Algirdas Davidavičius
Algirdas Davidavičius Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, VDU lektorius

Konsultuoja kritinio mąstymo, socialinės-ekonominės nelygybės įveikos, ekonominės ir dalyvavimo demokratijos ir kt. klausimais. Tiria dalyvavimo demokratijos stiprinimo ir anti-demokratinių veiksnių suvaldymo problemas Lietuvoje.

Doc. Dr. Giedrius Viliūnas
Doc. Dr. Giedrius Viliūnas Švietimo ir mokslo viceministras

Beveik trisdešimt metų universitetų dėstytojo, mokslininko, eksperto ir vadovo patirties. Kompetencijos sritys – švietimo, mokslo ir inovacijų politika, lietuvių literatūros istorija.

Prof. Habil. Dr. Gintaras Valušis
Prof. Habil. Dr. Gintaras Valušis Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius

FTMC yra didžiausia Lietuvoje mokslinių tyrimų įstaiga. Jos vadovas G. Valušis taip pat yra VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys.

Remigijus Žemaitaitis
Remigijus Žemaitaitis Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

R. Žemaitaitis turi įvairiapusės politinio darbo patirties: yra dirbęs savivaldybių tarybose ir savivaldybių administracijoje, Europos Sąjungos teisės specialistų komisijose Briuselyje, šiuo metu eina LR Seimo nario pareigas.

Saulius Malinauskas
Saulius Malinauskas „Nasdaq Vilnius“ prezidentas

S. Malinauskas daugiau nei 20 metų aktyviai prisideda plėtojant Lietuvos bei Baltijos šalių kapitalo rinkas, stiprinant šalies finansų ekosistemą bei visuomenės finansinį raštingumą.

Tadas Langaitis
Tadas Langaitis LR Seimo narys

Turi ilgametės patirties finansų, investicinės bankininkystės srityse, yra pirmojo rizikos kapitalo fondo Baltijos šalyse kūrėjas. Aktyvus nevyriausybinių organizacijų valdybų narys ir rėmėjas, pilietinio judėjimo „Baltosios pirštinės“, siekiančio skaidrių rinkimų, iniciatorius.

Tomas Deržanauskas
Tomas Deržanauskas UAB „Moller Auto“ generalinis direktorius

T. Deržanauskas – naujų idėjų generatorius, inovacijų fanatikas, mėgstantis riziką. BMI absolventas, sėkmingai vadovaujantis jau šeštai verslo komandai.

Virginijus Savukynas
Virginijus Savukynas Žurnalistas

Žurnalistas, kultūros antropologas, LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ autorius, programėlės „Būk detektyvas!”, skirtos keliautojams, norintiems geriau pažinti Lietuvos istoriją, projekto vadovas.

Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

2016 m. išrinktas į Seimą, eina Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas. Iki darbo Seime pradžios vadovavo „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupei, dirbo Lietuvos oro uostų koncesijos projekto koordinatoriumi.

Vytis Jurkonis
Vytis Jurkonis VU TSPMI dėstytojas

Vienas iš Rytų Europos studijų centro (RESC) įkūrėjų, dirbęs centre 2006-2012 metais, tarptautinio užsienio politikos tyrimų tyrėjas Lietuvoje. Vienas iš Vilniaus licėjaus alumnų asociacijos, VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica“ bei J. Giedroyc forumo steigėjų.

Doc. Dr. Vytautas Michelkevičius
Doc. Dr. Vytautas Michelkevičius VDA Nidos meno kolonijos meno direktorius

Dėstytojas, LR kultūros ministerijos kolegijos narys. Atlieka mokslinius ir meninius tyrimus bei kuruoja parodas. 2015 metais kuravo Lietuvos paviljoną Venecijos meno bienalėje. Yra parengęs įvairių monografijų bei leidinių apie meną ir medijas.

Susidomėjote diskusijų dienomis „Būtent!“? Prenumeruokite naujienlaiškį ir nepraleiskite aktualių renginio naujienų:

Turite idėjų dėl bendradarbiavimo galimybių ar dalyvavimo renginyje? Susisiekime!

Festivalio komunikacijos vadovė:
Orinta Barkauskaitė

Mob. tel.: 8 611 27985